Specialioji Europos Audito rūmų ataskaita: Biologinė įvairovė žemės ūkio paskirties žemėje. BŽŪP indėlis nesustabdė padėties blogėjimo

audito ataskaita

(2020-06-05)

Biologinė įvairovė agrarinėje žemėje toliau mažėja, nepaisant specialių BŽŪP priemonių, teigia auditoriai specialioje Europos Audito rūmų ataskaitoje „Biologinė įvairovė žemės ūkio paskirties žemėje: BŽŪP indėlis nesustabdė padėties blogėjimo„. Bendra žemės ūkio politika (BŽŪP) nebuvo veiksminga stabdant dešimtmečius trukusį biologinės įvairovės nykimą, o intensyvus ūkininkavimas tebėra pagrindinė biologinės įvairovės nykimo priežastis, teigiama ataskaitoje. Auditoriai nustatė, kad 2020 m. ES biologinės įvairovės strategijoje ir jos suderinime su BŽŪP yra spragų. Be to, būdas, kaip Komisija stebi su biologine įvairove susijusias BŽŪP išlaidas, yra nepatikimas ir didžioji BŽŪP finansavimo dalis biologinei įvairovei daro nedidelį teigiamą poveikį. Kai kuriomis BŽŪP schemomis galima labiau padidinti biologinę įvairovę, tačiau Komisija ir valstybės narės pirmenybę teikė mažo poveikio priemonėms. Skaityti

Spausdinti straipsnį Spausdinti straipsnį

Neeiliniame COPA-COGECA prezidiumo posėdyje Komisaras atsakinėjo į ūkininkų klausimus

C-C presedia 06.02

(2020-06-04)

Š. m. gegužės 27 d. Europos Komisija pateikė pasiūlymą dėl svarbaus ekonomikos gaivinimo plano „Next Generation EU“ ir pakoreguotą ilgalaikį ES biudžetą. Po neeilinio COPA-COGECA prezidiumo posėdžio, kuris buvo sušauktas šio vieno klausimo aptarimui su Europos Sąjungos žemės ūkio ir kaimo plėtros komisaru Janusz Wojciechowski, ūkininkų ir jų kooperatyvų organizacijų lyderiai nepasijuto nuraminti ir galintys nuraminti savo organizacijų narius. Pusantros valandos vykusiame dialoge su Komisaru ūkininkų atstovai žėrė klausimus, į kuriuos negavo konkrečių atsakymų – tik abstrakčius Komisijos pažadus: stebėsim, vertinsim, tikrinsim, derinsim, dirbsim su kiekviena šalimi atskirai.  Skaityti

Spausdinti straipsnį Spausdinti straipsnį

Kupiškio rajono ūkininkų nuomonė apie strategiją „Nuo lauko iki stalo“

šakutė šakė

(2020-06-03)

Turbūt niekas kitas taip taip stipriai nenori gyventi ir dirbti saugioje aplinkoje, gerti švarų vandenį ir kvėpuoti švariu oru kaip ūkininkai. Tai nesunku suprasti, nes jie turi darniai sugyventi su gamta, geriausiai žino, kaip turi elgtis su svarbiausiu savo įrankiu – žeme, kad ji ilgai juos maitintų. Tačiau tapo norma, kad visi tie, kurie, kaip taisyklė, įsikūrę didžiuosiuose miestuose, savinasi teisę nurodinėti, kaip žmonės turi gyventi ir dirbti kaime. Niekur istorijoje nerasite fiksuoto atvejo, kad kaimo gyventojai kada nors nurodinėtų miesto žmonėms, kaip šiems gyventi ir dirbti. Tačiau būtent miestas yra labai priklausomas nuo kaimo: jis negalėtų prasimaitinti be kaimo gyventojų, o ne atvirkščiai.  Skaityti

Spausdinti straipsnį Spausdinti straipsnį

Speciali rubrika ūkininkams Aplinkos ministerijos tinklapyje

klfo_tinkleliai_RM

(2020-05-27)

Po š.m. gegužės 21 d. vykusio Aplinkos ministerijos posėdžio dėl šienainio atliekų tvarkymo Aplinkos ministerijos internetinėje svetainėje sukurta speciali rubrika, skirta ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms. Kol kas joje skelbiamas tik šienainio pakuočių atliekų tvarkytojų sąrašas, tačiau planuojama per laiką sukelti visą ūkininkams aktualią informaciją apie tai, kaip apskaityti ir tvarkyti žemės ūkio veikloje susidarančias atliekas.  Skaityti

Spausdinti straipsnį Spausdinti straipsnį

Du nauji ambicingi ES Komisijos komunikatai

F2F

(2020-05-22)

Remiantis 2019 m. gruodžio 11 d. gruodžio mėnesį Ursulos von der Leyen vadovaujamos Komisijos pristatytu Europos žaliojo kurso komunikatu, kuriame išdėstytas plataus užmojo veiksmų planas, kaip pereiti prie neutralaus poveikio klimatui žiedinės ekonomikos, kurioje ekonomikos augimas atsietas nuo išteklių naudojimo, 2020 m. gegužės 20 d. Europos Komisija priėmė dvi ypatingai ambicingas naujas strategijas: išsamią Biologinės įvairovės strategiją (angl. EU Biodiversity Strategy for 2030) ir strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ (angl. Farm to Fork Strategy). Naująja biologinės įvairovės strategija siekiama kovoti su pagrindiniais biologinės įvairovės nykimo veiksniais, pvz., netausiu sausumos ir jūros naudojimu, gamtos išteklių pereikvojimu, tarša ir invazinėmis svetimomis rūšimis. Strategija „Nuo ūkio iki stalo“ bus siekiama pereiti prie tvarios ES maisto sistemos, kuria bus užtikrinamas aprūpinimas maistu ir galimybė maitintis sveikais iš sveikos planetos išteklių gautais produktais. Nustatyti konkretūs ES maisto sistemos pertvarkymo tikslai, tarp kurių: 50 proc. sumažinti pesticidų naudojimą ir jų keliamą riziką, bent 20 proc. sumažinti trąšų naudojimą, 50 proc. sumažinti ūkiniams gyvūnams ir akvakultūrai naudojamų antimikrobinių medžiagų pardavimą ir 25 proc. žemės ūkio paskirties žemės naudoti ekologiniam ūkininkavimui. Pasak Komisijos abi strategijos viena kitą sustiprina, jomis siekiama suvienyti gamtą, ūkininkus, įmones ir vartotojus kartu kurti konkurencingą tvarią ateitį. Šios dvi strategijos sudaro Europos žaliojo kurso pagrindą, todėl jomis taip pat bus grindžiamas ekonomikos gaivinimas. Atsižvelgiant į COVID-19 krizę teigiama, kad šiomis strategijomis bus stiprinamas mūsų visuomenės gebėjimas atsilaikyti prieš būsimas pandemijas ir tokias grėsmes kaip klimato kaitos poveikis, miškų gaisrai, maisto stygius ir ligų protrūkiai, nes jomis siekiama remti tvaresnę žemės ūkio, žuvininkystės ir akvakultūros praktiką, taip pat apsaugoti laukinę gamtą ir kovoti su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais.  Skaityti

Spausdinti straipsnį Spausdinti straipsnį

Ką aukosime vilko pilvui?

vilkas

(2020-05-18)

Vilkininkystė Lietuvoje ir toliau išlieka prioritetu prieš gyvulininkystę. Tuo įsitikiname kiekvieną kartą, kai išgirstame apie vilkų daromą žalą. Vilkai ir toliau intensyviai retina ūkininkų gyvulių bandas. Jau eilę metų Lietuvos ūkininkų sąjunga ragina reguliuoti vilkų populiaciją ir atsižvelgti į ūkininkų interesus. Tačiau kol kas „Vilko apsaugos plano“ tikslas išlaikyti vilkų populiaciją 31-62 besiveisiančių šeimų  (bendras individų skaičius 250-500 individų) ribose, mūsų ūkininkams tikrai kelia pagrįstą baimę, o bene kasdien žiniasklaidą pasiekiantys pranešimai apie gyvulių užpuolimus tik įrodo, jog vilkų daroma žala ir toliau auga. Vilkų padaromos žalos gyvuliams ir jų augintojams problemos esamu metu sprendžiamos tik iš dalies, kai vilkų limitas paskutiniam sezonui buvo padidintas iki 120 vnt. Skaityti

Spausdinti straipsnį Spausdinti straipsnį