(2021-12-14)

Š.m. gruodžio 13 d. ankstyvą rytą Briuselyje susitikę su ES Žemės ūkio komisaru Janusz Wojciechowski Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) atstovai sako, kad daugiausia kalbėta apie Žaliojo kurso įgyvendinimą, kaip tai gali atsiliepti ūkiams, išsakytos ir kitos problemos. Komisaras pažadėjo dar kartą paraginti Lietuvos valdžią daugiau lėšų skirti žemės ūkio žaliajai pertvarkai. 

Pasak Grūdų augintojų asociacijos vadovo Aušrio Macijausko, kadangi dėl Covid grėsmės iki keturių žmonių buvo ribojamas susitikimo dalyvių skaičius, be jo su komisaru susitiko dar trys Žemės ūkio tarybos atstovai: Lietuvos pieno gamintojų asociacijos pirmininkas Jonas Vilionis, LŪS vicepirmininkas Zigmantas Aleksandravičius bei Kelmės rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Martynas Puidokas.

Žemdirbiai priminė komisarui, kad Lietuvos ūkininkų gaunamos tiesioginės išmokos dar gerokai mažesnės nei vidutinės ES. Lietuvos, Latvijos, Estijos ūkininkai gauna mažiausias išmokas Bendrijoje. Nors buvo daug pažadų iš Briuselio, jog išmokos ES šalių ūkininkams bus suvienodintos, tas procesas vyksta gana vangiai. Pasak Žemės ūkio tarybos atstovų, komisaras pripažįsta – nors dedamos pastangos, politiniai sprendimai tokie, kad tų vienodų išmokų nėra ir nebus 2027 m. Lietuvos žemdirbiai teigia išgirdę Žemės ūkio komisaro pažadą, kad per savo kadenciją jis Europos parlamentui pateiks projektą dėl visiško išmokų suvienodinimo, bet dėl to galutinai nuspręs politikai. Komisaras J.Wojciechowski esąs už tai, kad visų ES valstybių žemdirbiai gautų vienodas išmokas, nes Žaliojo kurso reikalavimai ir įgyvendinimo priemonės visiems yra vienodi. Tad ir parama toms priemonėms įgyvendinti turi būti vienoda.

„Kalbėdami apie žaliojo kurso reikalavimus, atkreipėme komisaro dėmesį, kad Lietuvos žemdirbiams bent jau dokumentuose keliami kai kurie reikalavimai griežtesni nei numatyti Žaliojo kurso strategijoje ir ES BŽŪP reglamente. Kartu su komisaru priėjome prie nuomonės, kad tai nėra teisinga politika, kai valstybės narės, kaip Lietuva, vienpusiškai keldamos didesnius reikalavimus ūkininkams, blogina jiems konkurencines sąlygas. Komisaras pritarė mums, jog tie reikalavimai neturėtų būti užkelti. Ir kas svarbiausia, pabrėžė, kad apsirūpinimas maistu turi išlikti pirmoje vietoje. Nepaisant to, kad Žaliasis kursas yra politinis sprendimas, tačiau žemės ūkyje jis turi būti įgyvendinamas taip, kad nebūtų pažeistas apsirūpinimo maistu saugumo principas. Pirmas uždavinys – aprūpinti savo piliečius saugiu ir sveiku maistu“,– mintimis iš susitikimo dalijosi Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas.

Pasak A. Macijausko, žemės ūkio komisaras J. Wojciechowski labai nustebo išgirdęs, kad iš daugiau nei dviejų milijardų eurų ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo Lietuvoje žemės ūkiui skirta tik 16 mln. pelkėms atkurti. Tuo metu kitos valstybės ūkininkams dosnesnės, štai Lenkijoje žemės ūkis gavo dešimtadalį to paties ES fondo lėšų. Jei toks principas būtų taikytas ir Lietuvoje, ūkininkams būtų tekę daugiau nei 200 mln. eurų.

„Komisarui paaiškinome, kad tas lėšas būtume galėję panaudoti Žaliojo kurso įgyvendinimui, tiksliosios žemdirbystės plėtojimo priemonėms, taupančioms trąšas ir pesticidus, įdiegti. Žemės ūkio taryba valdžios institucijoms teikė projektus, bet jokio finansavimo negavome. Komisaras teigė dar kartą paraginsiantis ES valstybes, tarp jų ir Lietuvą, skirti deramą  finansavimą žemės ūkiui. Jis sakė, kad buvo išsiuntinėjęs visų ES šalių žemės ūkio ministrams laiškus, ragindamas skirti finansavimą žemės ūkiui iš europinio Ekonomikos gaivinimo fondo. Labai gaila, kad Lietuvoje į aukščiausių ES pareigūnų raginimus nebuvo atsižvelgta“, – apgailestavo A. Macijauskas.

Anot jo, susitikime komisaras pabrėžė, kad nė vienas ūkininkas neturi būti apeitas, visiems ūkiams turi būti suteiktas adekvatus, tai yra, atitinkamas finansavimas, kad jie galėtų prisitaikyti prie naujų reikalavimų. Pats blogiausias scenarijus būtų, jei paramos lėšomis pasinaudotų nedidelė dalis žemdirbių, o didžioji dalis ūkių liktų be jokios paramos.

„Deja, jau dabar matyti, kad didžioji dalis Lietuvos augalininkystės ūkių yra paliekami vieni siekti Žaliojo kurso tikslų be valstybės ir ES paramos. Mūsų žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas yra viešai pasakęs, kad augalininkystės ūkiai gali nesitikėti jokios paramos. Tačiau ES komisaras J. Wojciechowski kalba priešingai: visi ūkininkai turi gauti atitinkamą paramą, pavyzdžiui, augalininkystės ūkiai trąšų ir pesticidų mažinimo priemonėms. Ūkiai dėl to neturi nukentėti finansiškai“,– sakė A. Macijauskas. Lietuvos žemės ūkio taryba tikisi, kad šias ES komisaro mintis išgirdo ir žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, kiek vėliau tą pačią dieną nei Tarybos atstovai, susitikęs su  J. Wojciechowski.

Pasak Žemės ūkio tarybos atstovo A. Macijausko, EK narys, deleguotas Lenkijos, itin domisi Lietuvos žemės ūkiu, mūsų šaliai turi ir kai kurių sentimentų, nes jo mama kilusi iš Vilniaus krašto. Per artimiausią pusmetį Komisaras ketina apsilankyti Lietuvoje.

Susitikimo metu LŽŪT taip pat įteikė Komisarui raštą, kuriame išsakyti žemdirbių nuogąstavimai dėl BŽŪP strateginio plano rengimo Lietuvoje proceso.

Parengta pagal Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pranešimą BNS spaudos centrui