- Lietuvos ūkininkų sąjunga - http://lus.lt -

Baltijos šalių žemdirbiai kreipėsi į aukščiausius ES institucijų vadovus

traktor

(2018-12-10)

Lietuvos žemės ūkio taryba (kurios narės yra Lietuvos ūkininkų sąjunga, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija, Lietuvos grūdų augintojų asociacija, Lietuvos pieno gamintojų asociacija) kartu su kolegomis  Latvijos ir Estijos žemdirbių organizacijomis šiandien  išsiuntė bendrą atvirą laišką ES Tarybos pirmininkui Donaldui Tuskui, Europos Komisijos prezidentui Žanui Klodui Junkeriui ir Austrijos Federaliniam kancleriui Sebastianui Kurzui, kuriame raginama teisingai paskirstyti tiesiogines išmokas ES Bendrojoje žemės ūkio politikoje.

Gruodžio 13 d. vyks Europos Vadovų tarybos posėdis, kuomet valstybių narių vadovai ir vyriausybių vadovai pirmą kartą diskutuos dėl ES Daugiametės finansinės programos (DFP) 2021-2027 metams. Tikėtina, jog derybos dėl DFP tiesiogiai įtakos sprendimus BŽŪP po 2020 metų.  Laiške akcentuojama, kadnuo tada kai trys Baltijos šalys įstojo į Bendriją, lyginant su kitomis ES narėmis, jos gauna ženkliai mažesnę finansinę paramą, skiriamą žemės ūkio sektoriui.

Taip atsitiko todėl, kad pirmosios tiesioginės išmokos joms buvo paskaičiuotos remiantis referenciniais duomenimis, kuomet šalys pereidinėjo iš sovietinio ekonomikos modelio prie laisvos rinkos modelio. Nepaisant nuolatinių politinių įsipareigojimų ištaisyti šią istorinę anomaliją, Baltijos šalių ūkininkai ir toliau gauna žemiausias tiesiogines išmokas Europos Sąjungoje. Ir visa tai yra nepaisant fakto, kad jų gamybos sąnaudos viršija ES vidurkį.

Akivaizdu, kad dėl dabartinės BŽŪP 2013 m. vasario 7-8 d. vienbalsiai priimtas Europos Vadovų Tarybos susitarimas, kad „vėliausiai iki 2020 m. visos valstybės narės turėtų pasiekti bent 196 EUR už hektarą dabartinėmis kainomis“, nebus įgyvendintas. O pasiūlymai pateikti 2021-2027 m. laikotarpiui, ir toliau nepadės išspręsti nesąžiningo tiesioginių išmokų paskirstymo klausimo.Baltijos šalių ūkininkų tiesioginės išmokos siekia tik 54-60 proc. ES tiesioginių išmokų vidurkio, o jų gamybos sąnaudos sudaro atitinkamai 129 proc. (Estijoje), 112 proc. (Lietuvoje) ir 113 proc. (Latvijoje). Be to, Baltijos šalių ūkininkai turi laikytis tų pačių aplinkos apsaugos reikalavimų, gyvūnų gerovės ir maisto saugos standartų, kaip ir kitų ES valstybių narių ūkininkai, negaudami už tai panašių kompensacijų“, – aiškina žemdirbiai.

Remiantis BŽŪP reformos pasiūlymais, kuriuos Europos Komisija pateikė 2018 m. birželio mėn., matyti, kad iki 2027 m. Baltijos šalių žemdirbių tiesioginės išmokos vis tiek siektų tik 77 proc. ES vidurkio. Trijų Baltijos šalių žemdirbiai ragina Europos institucijas siekti 100 proc. teisingumo.

Pradiniai istoriniai atskaitos lygiai, kuriais remiantis nustatytos tiesioginės išmokos, tinkamai neatspindi Baltijos šalių ūkininkų padėties. „Sunku paaiškinti, kaip galima iš mūsų tikėtis, kad ir toliau galėsime pakelti didesnes gamybos išlaidas nei dauguma valstybių narių, gaudami mažesnę paramą,“ teigia Baltijso šalių žemdirbių organizacijų vadovai.

2018 m. gruodžio 13 d. (nuo 10 iki 13 val. Briuselio laiku) Estijos, Latvijos ir Lietuvos žemdirbiai protestuos prie Europos Tarybos (Schumano žiedinės sąnkryžos) prieš nesąžiningą tiesioginių išmokų skyrimą. Į Briuselį antradienį iš Lietuvos išvyks keturi autobusai Lietuvos žemės ūkio tarybos protestuotojų, prie kurių prisijungs estai ir latviai.


Straipsnis atspausdintas iš Lietuvos ūkininkų sąjunga: http://lus.lt

URL: http://lus.lt/baltijos-saliu-zemdirbiai-kreipesi-i-auksciausius-es-instituciju-vadovus/

Teisės saugomos 2014 Lietuvos ūkininkų sąjunga. Visos teisės saugomos