Būtinybė bendradarbiauti siekiant užkirsti kelią nelaimėms ūkiuose

Š.m. spalio 1 d. Lietuvos ūkininkų sąjungos centriniame biure Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (VDI), Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų atstovai aptarė galimą bendradarbiavimą darbuotojų saugos ir sveikatos būklės bei nelaimingų atsitikimų darbe prevencijos žemės ūkyje klausimais.  Susitikime su Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotoju Arūnu Lupeika, VDI Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vedėju Sauliumi Balčiūnu dalyvavo Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Jonas Talmantas ir LŪS tarptautinių ryšių koordinatorė Jovita Motiejūnienė bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas.

Žemės ūkis yra vienas iš rizikingiausių ekonominės veiklos sektorių, be to – tai ne tik javų, augalų, galvijų auginimas. Ši veikla apima ir žemės ūkio technikos naudojimą bei priežiūrą, statybos remonto darbus, darbus su pavojingomis cheminėmis medžiagomis ir kt. Vieną iš problemų, keliančių didžiausią nerimą A. Lupeika įvardijo tai, kad ūkiuose neretai susižalojama ar žūstama nebūtinai esant darbo santykiams, nukenčia su darbo procesu nesusiję asmenys, dažnai tai būna pačių ūkininkų vaikai. Kita problema Lietuvos žemės ūkyje yra ta, kad neturime susiformavusios darbų saugos kultūros, kuriai išugdyti reikia eilės metų nuoseklaus darbo.

Lietuvos ūkininkų sąjunga savo narius nuolat stengiasi įtraukti į diskusijas apie saugu darbą ūkiuose, apie ūkininkų pareigą organizuojant darbą ir atsakomybę. Organizacija savo išgalėmis ir turimais resursais taip pat stengiasi įsilieti ir dalyvauti įvairiuose darbo saugos ir sveikatos kampanijose, yra Europos Sąjungos ūkininkus-darbdavius atstovaujančios organizacijos GEOPA-COPA narė, kur daug diskutuojama darbų saugos klausimais. Liūdną statistiką žemės ūkyje lemia padidintos rizikos darbo sąlygos. Ūkiuose yra labai didelė darbų įvairovė, apimanti įvairiems sektoriams būdingus darbus, naudojama įvairi ir sudėtinga žemės ūkio technika, kuri, deja, ne visuomet yra techniškai tvarkinga, auginami gyvuliai, naudojamos cheminės medžiagos.

LŪS pirmininkas Jonas Talmantas pastebėjo, jog skaudžiausios nelaimės atsitinka tuose ūkiuose, kurių šeimininkai nepriklauso jokiai žemdirbių organizacijai. Dažniausia tai būna nedideli šeimos ūkiai, kurie lieka nuošalėje nuo bet kokių sąsajų su mokymais apie saugų darbą. Vykdyti darbų saugos ir sveikatos reikalavimus mūsų šalyje jų neįpareigoja jokie teisės aktai. Todėl ir skaudžios nelaimės, atsitikę šeimos ūkiuose, net nepatenka į nelaimingų atsitikimų darbe statistiką, kuri Lietuvos žemės ūkio sektoriuje būtų dar liūdnesnė.

Susitikimo dalyviai aptarė būdus, kaip būtų galima žinias apie saugų darbą labiau skleisti, kad jos pasiektų ir smulkius ūkius, kaip būtų galima mokyti vietose, remiantis gerais konkrečiais kaimynų pavyzdžiais. Susitarta ir dėl tolimesnio bendradarbiavimo tiek šioje srityje, tiek dėl informacijos nelaimių darbe prevencijai sklaidos intensyvinimo tarp asocijuotų žemės ūkio organizacijų narių.

Straipsnį parengė LŪS tarptautinių ryšių koordinatorė Jovita Motiejūnienė

Spausdinti straipsnį Spausdinti straipsnį