Įvertinkite saulės ir karščio keliamus pavojus

 farmer-drinking-waterdrink

 (Atnaujinta: 2018-07-18)

Ūkininkas-darbdavys, atlikdamas savo pareigą saugiai organizuoti ir vykdyti darbą, privalo įvertinti galimą riziką savo bei darbuotojų saugai ir sveikatai ir, šiuo atveju, taip pat atsižvelgti į darbo karštyje bei saulėje keliamus pavojus. Dirbantiems karštoje aplinkoje darbuotojams kyla raumenų mėšlungio, perkaitimo arba šilumos smūgio pavojus, o dirbantieji saulėje papildomai gali patirti saulės smūgį, ultravioletiniai spinduliai gali pažeisti odą ir akis. Karščiui jautresni yra 65 metų amžiaus ir vyresni darbuotojai, taip pat darbantieji, turintys antsvorį, padidėjusį kraujospūdį, sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis, vartojantys vaistus. Atkreiptinas dėmesys, jog dirbant karštyje, dėl organizmo patiriamo šiluminio streso, padidėja traumų tikimybė.

Esant ekstremaliam karščiui būtina tinkamai pasirūpinti ir gyvuliais. Gyvūnus nuo karščių gelbsti tos pačios priemonės, kaip ir rekomenduojamos žmonėms – vanduo, pavėsis.

Ką daryti, siekiant išvengti žalingo šilumos ir saulės poveikio darbuotojams? Patarimai darbdaviams:
- Stebėkite sinoptikų prognozes ir, jei įmanoma, karštomis vasaros dienomis venkite organizuoti fiziškai sunkius darbus.
- Organizuokite darbą taip, kad darbuotojams kuo mažiau tektų dirbti karštyje ir saulės atokaitoje.
- Stebėkite, kad darbuotojai, dirbdami karštyje, būtų apsirengę lengvais, laisvais, šviesiais, natūralaus pluošto rūbais, gerai atspindinčiais saulės šilumą ir šviesą.
- Stebėkite, kad saulėje dirbantys darbuotojai būtinai dėvėtų galvos apdangalą ir, jei reikia, akinius nuo saulės.
- Pasistenkite, kad darbuotojai, dirbantys karštyje, visada būtų aprūpinti vėsiu geriamuoju vandeniu ir jo išgertų 2-4 stiklines per valandą.
- Pasistenkite kuo dažniau, maždaug kas 1 val., darbuotojams suteikti papildomas pertraukėles, kurių metu būtu galima pailsėti ir atsivėsinti.
- Prieš pradėdami darbus karštyje, informuokite darbuotojus apie žalingą šilumos ir saulės poveikį bei pirmosios pagalbos priemones.

Patarimai darbuotojams:
- Kiek įmanoma venkite didelio karščio ir drėgmės bei tiesioginių saulės spindulių poveikio.
- Apsirenkite lengvais, laisvais ir šviesiais rūbais, kurie yra natūralaus pluošto ir lengvai praleidžia orą.
- Dirbdami saulėje dėvėkite galvos apdangalą ir akinius nuo saulės, atviras kūno vietas pasitepkite kremu nuo saulės.
- Dirbdami fizinį krūvį didinkite iš lėto.
- Nesiimkite sunkių darbų esant didžiausiam karščiui.
- Dirbdami karštyje darykite pertraukėles, kuriu metu galėtumėte atsivėsinti.
- Dažnai, po stiklinę kas 15-20 minučių, gerkite vandenį.
- Nevartokite alkoholio ir kofeino turinčių gėrimų.
- Dirbdami stebėkite savo ir kitų kolegų savijautą.
Saugant sveikatą, šių patarimų rekomenduojama laikytis ir dirbant savo namų ūkyje, sodo, daržo bei kitus darbus.

Karštis pavojingas ne tik žmonių, bet ir gyvulių sveikatai. Laiku nepastebėjus perkaitimo požymių, kyla grėsmė: gyvulių sveikatai (didėja tikimybė susirgti infekcinėmis ar kvėpavimo takų ligomis), produktyvumui (mažėja primilžis) bei reprodukcinėms savybėms. Todėl svarbu užtikrinti normalią gyvulių fiziologinę veiklą. Gyvulių augintojai privalo visada būti pasiruošę aukštai oro temperatūrai. Vienas iš svarbiausių žingsnių – užtikrinti didelį kiekį šviežio ir švaraus vandens. Esant ekstremaliam karščiui taip pat svarbu užtikrinti pavėsį. Pavėsį gali sudaryti medžiai arba dirbtinės priedangos. Didelis karštis daro įtaką ir gyvulio mitybai. Todėl šerkite dažniau, bet mažesnėmis porcijomis, Apie 60 proc. pašarų davinio reikėtų atiduoti vėsesniu paros metu.

Patarimai gyvulių augintojams:

Norint išvengti karščio streso, reikia:
• vidurdienį laikyti karves patalpose,
• pasirūpinti pavėsiu (šėrimo zonoje, ganyklose),
• pasirūpinti papildoma oro cirkuliacija tvartuose,
• pagerinti sanitarines priežiūros sąlygas,
• gerai subalansuoti racioną,
• naudoti aukštos kokybės pašarus,
• naudojant visą raciono sistemą (VRS), papildomai įmaišyti vandens,
• kompensuojant elektrolitų netekimą, padidinti mineralų kiekį,
• pagrindinę raciono dalį sušerti vėsesnėmis paros valandomis,
• silosuotus pašarus šerti mažesniais kiekiais (dėl sutrumpėjusio galiojimo laiko),
• geriamą vandenį išlaikyti vėsų ir švarų.

Ganyklose gyvūnus vargina ne tik karštis, bet ir kraujasiurbiai vabzdžiai, o pastatuose, jeigu nepakankama ventiliacija, – padidėjęs kenksmingų dujų (pvz., amoniako) kiekis. Pažymėtina, kad dažnai karštus orus lydi žaibai ir gausus lietus. Pasitaiko atvejų, kai dėl žaibų iškrovų sutrinka gyvūnų laikymo pastatų ventiliacijos sistemos. Tad ūkinių gyvūnų laikytojai turėtų reguliariai atlikti su ūkinių gyvūnų gerove susijusios įrangos (patalpų vėdinimo, oro, vandens tiekimo) bei apie tokios įrangos gedimus perspėjančios įrangos patikrinimus, kad ištikus nelaimei nenukentėtų laikomi gyvūnai.

Valstybinės darbo inspekcijos patarimai: čia

KPF-LKT logo bendras 2013_MU1

Spausdinti straipsnį Spausdinti straipsnį