Lietuvos ūkininkų sąjunga (toliau – LŪS), įgyvendindama projektą „Žemdirbių interesų atstovavimas GEOPA-COPA organizacijoje“ pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės “Techninė pagalba” veiklos sritį “Nacionalinis kaimo tinklas“, 2013 m. lapkričio 26-28 d. kartu su Europos Sąjungos žemės ūkio darbdavių organizacija GEOPA-COPA Lietuvoje organizavo tarptautinę konferenciją „Darbo rinka Europos žemės ūkio sektoriuje: darbo užmokestis, darbo laiko lankstumas ir darbo sutartys“. Tai buvo trijų dienų renginys, apimantis dviejų dienų tarptautinę konferenciją ir aukšto lygio konferencijos dalyvių priėmimą, dalykinius susitikimus bei dalykinius ūkių lankymus Kėdainių ir Kauno rajonuose. Lietuvos ūkininkų sąjunga, kaip priimančioji organizacija turėjo užtikrinti sklandžią konferencijos eigą, atstovauti ir reprezentuoti savo šalį, pristatant jos kaip ES Tarybai pirmininkaujančios šalies požiūrį į socialinį dialogą, supažindinti GEOPA-COPA narius ir renginio svečius su Lietuvos žemės ūkiu ir jo aktualijomis. Renginyje dalyvavo per 60 atstovų iš 20 ES šalių narių. Konferencijos metu pranešimus apie šalyje esančią situaciją skaitė atstovai iš tokių ES šalių narių kaip: Prancūzija, Didžioji Britanija, Italija, Lenkija, Ispanija, Belgija, Latvija, Lietuva, Nyderlandai ir Vengrija. Iš viso situaciją savo šalyse pristatė10 ES valstybių narių žemdirbius atstovaujančių organizacijų atstovai.

Tarptautinės konferencijos-seminaro tikslas buvo išsiaiškinti, kaip skirtingose ES šalyse narėse organizuojamas darbo laikas ūkininkų ūkiuose ir žemės ūkio sektoriaus įmonėse, kokios darbo sutartys vyrauja sektoriuje, kokie yra minimalūs nuolatinių ir sezoninių darbuotojų gaunami darbo užmokesčio tarifai ir kas juos apsprendžia, kokios yra jaunimo užimtumą skatinančios valstybinės programos. Tuo pačiu pasidalinta patirtimi apie šalyse narėse garantuojamą nuolatinių ir sezoninių darbuotojų socialinę apsaugą. Pateikti duomenys apie atlyginimus ir darbo laiko organizavimo sistemas skyrėsi, tačiau pateikti skirtumai gali būti naudingi peržiūrint Lietuvos darbo žemės ūkio sektoriuje teisyną.

2013 m. lapkričio 26-27 d. tarptautinė konferencija vyko Kaune, viešbučio „Park Inn“ konferencijų centre. Konferencijai pirmininkavo GEOPA-COPA prezidentas Chris Botterman. Konferenciją atidarė LŪS pirmininkas Jonas Talmantas. Savo kalboje LŪS pirmininkas džiaugėsi puikia proga pristatyti savo šalį ir leisti svečiams bei kolegoms daugiau sužinoti apie Lietuvos žemės ūkio sektorių, prisiliesti prie šalies kultūros. Pristatydamas šalies ūkį jis teigė, kad Lietuvos žemės ūkis yra svarbus ekonominiu, socialiniu etnokultūriniu bei gamtosauginiu požiūriu. Dėl daugiafunkcinio pobūdžio jis laikomas vienas reikšmingiausių Lietuvos ūkio sektorių. Kaimas pradedamas vis labiau vertinti kaip šalies infrastruktūra, nuo kurios priklauso kaime ir mieste gyvenančių žmonių gyvenimo lygis. Apskritai dėl kai kurių savo bruožų, pavyzdžiui sezoniškumo ar jo produktų būtinybės žmonių egzistencijai, žemės ūkis dažnai laikomas specifine ūkio šaka, kuriai būtinas išskirtinis požiūris ir specifinė  valstybės parama. Ūkininkų ūkių registro duomenimis, Lietuvoje 2013m. lapkričio 1 d. buvo registruoti 116 tūkstančių ūkininkų ūkių. Jų valdomas bendras žemės plotas sudarė 1,2 mln. hektarų, o vidutinis ūkio dydis siekė 9,64 hektaro. Remiantis Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, 2010metais viso žemės ūkyje dirbo 369 000 darbuotojų. Iš jų 349 600 dirbo ūkininkų ir šeimos ūkiuose. Šiame skaičiuje yra ūkininkaujantys asmenys bei jų šeimos nariai, nuolatiniai ir laikinai samdomi darbuotojai. Pagal savo veiklos metraščius, mūsų ūkiai drąsiai gali būti vadinami jaunais ūkiais. Daugumai jų vos 20 metų. Lietuvoje 47 proc. sudaro ūkiai, kuriuose ūkininkauja asmenys nuo 41 iki 65 metų amžiaus, 36 proc. yra vyresni kaip 65 metai. ir tik 17 proc. sudaro jauni ūkininkai, tai yra iki 40 metų amžiaus.

Lietuvoje nuo šių metų pradžios minimalus atlyginimas išaugo iki 1000 Lt neatskaičius mokesčių. Aukštos kvalifikacijos darbuotojams lietuviai ūkininkai negaili 2-3 kartus didesnio atlyginimo. Mažesni atlyginimai ES šalyse mokami tik Rumunijoje ir Bulgarijoje. Lietuvos situaciją pristatė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės skyriaus vyriausioji specialistė Vita Baliukevičienė. Kaip vieną iš darbo sektoriaus lankstumo instrumentų ji išskyrė šiemet pradėjusius galioti žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimą pagal paslaugų kvitus. Apibendrinus pirmuosius rezultatus išaiškėjo, kad per šių metų antrą ketvirtį pagal šiuos kvitus paslaugas gavo 1222 žemdirbiai, o jiems paslaugas suteikė 7485 asmenys.

Konferencijos-seminaro pagrindinis ekspertas Christoph Schroeder, Kiolno ekonomikos instituto profesorius, buvo atsakingas už GEOPA-COPA narių anketos atsakymų suvestinę, analizę bei apibendrinimus, problemos iškėlimą, rekomendacijų bei išvadų pateikimą. Ekspertas analizavo valandinį atlygį, darbo trukmę, mokesčius, laisvadienių apmokėjimą, darbo sutartis ir kt. Anot tyrimo, pagal darbdavių skaičių Europos žemės ūkyje pirmauja Ispanija, Italija, Prancūzija. Ketvirtoje vietoje – Latvija, kurios žemės ūkyje suskaičiuota net 83 tūkst. darbdavių. Tokiais tyrimo rezultatais ne vienas suabejojo, o tyrimo autorius juos pavadino netikėtais, nors latvių atstovai tikino, kad jų pateikti duomenys teisingi. Latviai paprašyti patikslinti duomenis, atsižvelgiant į bendrus apibrėžimus. Pagal nuolatinių ir sezoninių žemės ūkio darbuotojų skaičių tarp lyderių yra Prancūzija, Vokietija, Ispaniją ir Jungtinė Karalystė. Nuolatinių žemės ūkio darbuotojų valandinio atlygio ES šalyse analizė parodė, kad 2012 m. didžiausias jis buvo Danijoje, Švedijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Suomijoje (28-21 EUR arba 100-75 Lt), o žemiausias – Latvijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje (4-3 EUR arba 13-11 Lt). Didžiausiais darbo kaštais, anot tyrėjų, pasižymi Ispanija, Austrija ir Suomija, žemiausiais – Airija, Danija, Portugalija. Stebino, kad darbo kaštai Airijoje yra dukart mažesni negu Lietuvoje ir Latvijoje, tačiau Lietuvos ir Belgijos žemės ūkio darbdavių darbo kaštai yra vienodi. Tyrimo autorius paaiškino, kad tai priklauso nuo šalių įstatyminės bazės, socialinės apsaugos sistemos, įmokų skirtumų. Konferencijos vienas iš tikslų – ištaisyti tyrimo trūkumus, patikslinti duomenis. Galutinės konferencijos išvados ruošiamos artimiausiam 2014 metų socialinio dialogo komiteto posėdžiui. Pasak konferencijai pirmininkavusio GEOPA-COPA prezidento Chris Botterman, išsiaiškinus sistemas įvairiose šalyse, įvardijus jų panašumus ir skirtumus, bus lengviau kurti bendrą dokumentą, padėsiantį apginti žemdirbių pozicijas derybose dėl darbo direktyvos.

2013 m. lapkričio 28 d. tarptautinės konferencijos dalyviai lankėsi Ilonos ir Virgilijaus Kuprevičių bei Audriaus Banionio ūkiuose Kėdainių ir Kauno rajonuose. Juose konferencijos dalyviai turėjo progos gyvai pabendrauti su ūkininkais darbo santykių tema ir ūkiuose kuriamų darbo sąlygų klausimais. Tuo pačiu ūkininkai buvo unikalūs pavyzdžiai to, kaip uoliai ir tvarkingai lietuviai sugebėjo įkurti ūkius per trumpą savo veiklos laiką.

Malonu, jog tai, ką parodomuose ūkiuose pamatė mūsų svečiai, pranoko visus jų lūkesčius. Daugelis kolegų pirmą kartą viešėjo Lietuvoje. Užsieniečius itin sužavėjo mūsų žmonių nuoširdumas, paprastumas ir atsidavimas savo kalbai bei kultūrai. Džiugu, jog apie Lietuvą girdime pačius geriausius atsiliepimus. Lankydamiesi ūkininkų ūkiuose svečiai vis grįždavo prie konferencijos temos apie darbo užmokestį, darbo laiko organizavimą ir poilsį, apie ūkiuose vyraujančias darbo sutartis. Ūkininkai atvirai kalbėjo, jog kompetentingą, darbštų, atsakingą ir uolų darbininką už lietuvišką minimalią algą ūkyje išlaikyti neįmanoma. Tiek Kuprevičių, tiek Banionio ūkyje dirbantiesiems darbų surandama ištisus metus. Įtempto darbymečio metu, kuomet dirbami viršvalandžiai, darbuotojai gali užsidirbti daugiau. Lietuvos daržininkystės ūkiuose daug rankinio darbo, tad ir darbo jėga mažai kvalifikuota, mažesni ir valandiniai užmokesčiai. Tačiau moderniuose ūkiuose reikalingi jau aukštos kvalifikacijos darbuotojai. Tokie darbuotojai ypač vertinami, jiems atitinkamai mokamas ir didesnis atlyginimas. Ūkininkai atviravo, jog ypač ryški Lietuvos jaunimo ir darbingo amžiaus kaimo žmonių migracija į kitas Europos Sąjungos valstybes. Turtingesni Europos ūkininkai vilioja juos didesniais atlyginimais, kokių mokėti Lietuvos ūkininkas dar negali. Skaudžiausia, kada išvyksta kvalifikuoti, gudrūs darbuotojai. Norėdami ūkininkauti ir konkuruoti su kolegomis ūkininkai priversti atsižvelgti ne tik į sudaromas darbo sąlygas, bet sugebėti pasiūlyti darbuotojams patrauklų atlyginimą.
Lietuvos ūkininkų sąjungos narystė GEOPA organizacijoje nuo pat Lietuvos įstojimo į ES dienos padėjo mums suaktyvinti LŪS narių, žemdirbių-darbdavių, domėjimąsi jiems keliama atsakomybe, pavyko atkreipti ūkininkų dėmesį į saugaus darbo organizavimo privalumus, kartu gvildename darbų saugos ir darbuotojų sveikatos klausimus ir problemas. Nuolat plečiame akiratį, mokomės iš gerųjų praktikos pavyzdžių, stengiamės įdiegti savo ūkininkams norą tobulėti ne tik ekonomine prasme, bet ir būti socialiai atsakingais. Džiaugiamės galėdami pasidalinti su kitų tautų ūkininkais ir savąja patirtimi.

Straipsnį parengė LŪS tarptautinių ryšių koordinatorė Jovita Motiejūnienė

Projektas „Žemdirbių interesų atstovavimas GEOPA-COPA organizacijoje“ įgyvendinamas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Techninė pagalba“ veiklos srities „Nacionalinis kaimo tinklas“ penktąją kryptį.