Ką aukosime vilko pilvui?

vilkas

(2020-05-18)

Vilkininkystė Lietuvoje ir toliau išlieka prioritetu prieš gyvulininkystę. Tuo įsitikiname kiekvieną kartą, kai išgirstame apie vilkų daromą žalą. Vilkai ir toliau intensyviai retina ūkininkų gyvulių bandas. Jau eilę metų Lietuvos ūkininkų sąjunga ragina reguliuoti vilkų populiaciją ir atsižvelgti į ūkininkų interesus. Tačiau kol kas „Vilko apsaugos plano“ tikslas išlaikyti vilkų populiaciją 31-62 besiveisiančių šeimų  (bendras individų skaičius 250-500 individų) ribose, mūsų ūkininkams tikrai kelia pagrįstą baimę, o bene kasdien žiniasklaidą pasiekiantys pranešimai apie gyvulių užpuolimus tik įrodo, jog vilkų daroma žala ir toliau auga. Vilkų padaromos žalos gyvuliams ir jų augintojams problemos esamu metu sprendžiamos tik iš dalies, kai vilkų limitas paskutiniam sezonui buvo padidintas iki 120 vnt. Gal tai sutapimas, gal tai pavieniai atvejai, tačiau labai nesinorėtų, jog esminėms vilkininkystės problemoms spręsti reikėtų mirtinų atvejų. Visuomenėje daug diskutuojama, ar vilkai tikrai nepuola žmonių, bet yra net mokslininkų įrodyta, jog vilkai mažiausiai bijo vaikų ir didelį vaidmenį atlieka konkretus vilko susidūrimas su žmogumi (aplinkybės, žmogaus elgsena, vilko alkanumas ir pan.). Tai reiškia, jog tikimybė, kad vilkas puls žmogų vis tiek yra ir gan didelė. Štai š.m. gegužės 17 d. vilkas dienos metu Ukmergės rajone užpuolė ūkininką Algirdą Grigą, norėjusį apginti vilko užpultą ir paleistą ėriuką. Ūkininkui po incidento prireikė medikų pagalbos, jis buvo skubiai paskiepytas nuo pasiutligės ir stabligės. Pernai vilkų „susitikimai“ akis į akį  su žmonėmis įvyko net keli (Plungės ir Kėdainių r. sav.). Nesenai spaudoje buvo skelbiama, jog miškų ūkyje dirbantys žmonės taip pat jaučiasi nesaugūs dėl paskui miško techniką sekiojančių vilkų.

Vilkų padaryta žala, sužalojus ūkinius gyvūnus, Lietuvoje apskaičiuojama ir atlyginama pateikus gydymo išlaidų pagrindimo dokumentus ir veterinarijos gydytojo dokumentą apie ūkinio gyvūno sužalojimą bei tai įvertinant pagal taikomas žalos apskaičiavimo metodikas (atskirai vertinami sužaloti veisliniai gyvuliai ir vaikingos patelės). Žemės ūkio ministerijos pateikta vilkų papjautų ūkinių gyvūnų statistika už 2016-2019 metus:

vilkų žalos lentelė

Ūkininkai dažnai kaltinami, kad nesaugo savo gyvulių, netveria jų aptvarais. Mažam ūkiui tinkamas aptvaras kainuoja brangiau nei pačios avys, bet vis tiek pagal galimybes ūkininkai stengiasi saugoti savo bandas. Ne vienas avių augintojas gali patvirtinti, kad bet kurią įdiegtą naują apsaugos priemonę vilkas anksčiau ar vėliau sugeba įveikti. Tiems, kurie kaltina ūkininkus, kad šie esą vis tiek patys kalti dėl vilkų padarytos žalos ir tiems, kurie bet kokiomis išgalėmis gina vilkus, Anykščių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas, avių augintojas Žilvinas Augustinavičius siūlytų apsilankyti ūkyje po vilkų viešnagės bei padėti surinkti paskerstus gyvulius ir sveikus, ir paleistais viduriais, pribaigti dar gyvas avis, perkąstais kaklais, švokšiančias per atviras trachėjas, o galiausiai padėti surankioti išblaškytos po visas aplinkines teritorijas bandos likučius. Po to dar kartą į ūkį atvykti po 2–3 savaičių, kad suskaičiuotų, kiek iš išlikusių avių išsimetė (medicininis atitikmuo – persileido). Tuomet, prisėdus su ūkininku prie stalo padėti suskaičiuoti, kiek gi metų šis gali nesitikėti pajamų iš savo ūkio.

„Tačiau ne tik nuostoliai, kuriuos vilkai padaro ūkininkams, verčia rimtai sunerimti. Būtina nuo vilkų grėsmės apsaugti pačius kaimo vietovių gyventojus. Nesvarbu, pasiutę ar sveiki, vilkai kelia realią grėsmę žmogui. Akistatų atvejai su žmonėmis dažnėja, vilkas nebesibaimina prieiti prie žmogaus, todėl užpuolimo grėsmė egzistuoja ir turime imtis visų priemonių jai pašalinti. Pirmiausia, ką tikrai galime tokiu atveju padaryti – tai vilkų, ypač esančių žmogaus kaimynystėje, skaičiaus mažinimas“, – sako LŪS pirmininkas Jonas Talmantas.

Lietuvos ūkininkų sąjunga

Spausdinti straipsnį Spausdinti straipsnį