(2023-10-23)

Šiemet visoje Lietuvoje Lietuvos ūkininkų sąjungos organizuojamas konkursas Metų ūkis vyko 30-tą kartą. Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos patvirtinta konkurso komisija spalio 11 dieną aplankė atrinktus tris ūkius ir išskyrė vietas. Visi trys ūkiai – skirtingi specializacija ir dydžiu. Ir visi trys ūkiai verti aukščiausio įvertinimo.

I vieta įvertintas Erlendos ir Laimučio TURSKIŲ pienininkystės ūkis. Surviliškio seniūnijoje esančiame ūkyje kartu su tėvais darbuojasi ir dukra Kamilė. Dukra Brigita pasirinko mediko kelią ir tapo gydytoja odontologe. Turskių šeima dirba apie 300 ha žemės ir laiko 150 pieninių karvių. Šiais metais pieno ūkis robotizuotas. Fermoje pastatytas melžimo robotas, pašarus permaišo ir pristumia taip pat robotas, kuris pravažiuoja nustatytu laiku. Fermoje yra pagal poreikį nusileidžiančios ir pakylančios žaliuzės, kurios labai reikalingos ir šaltuoju, ir karštuoju metų laiku. Ūkininkai labai džiaugiasi ne tik palengvėjusia priežiūra, didele pagalba melžime, bet ir atsivėrusiomis plačiomis galimybės, tokiomis kaip mastito prevencija, 100 procentine higiena, pašarų kokybės kontrole ir kt. Šalia fermų įrengtas modernus mėšlo rezervuaras. Planuose įdiegti vėsinimo sistemą, kuri palengvintų galvijams buvimą per karščius.

Erlenda atkreipia dėmesį, kad ūkis priklauso žemės ūkio kooperatyvui Pienas LT. Kadangi kooperatyvas turi savo gamyklą, tai bent pieno rinkoje jaučiamas šioks toks kainų stabilumas. Ir tuoj priduria, kad vis tik „Žemdirbystė – žmonių gyvenimo būdas. Jo negali taip paprastai atsisakyti ir mesti. Jeigu gyveni kaime, jam atstovauji, esi maisto gamintojas.“

Erlenda ne tik aktyvi Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos narė, KKŪS tarybos nare buvusi dvi kadencijas, bet ir aktyvi Surviliškio bendruomenės narė, bei krepšinio mylėtoja, Kėdainių krepšinio klubo „Nevėžis“ fanė, nepraleidžianti nei vienų rungtynių. Rajone šią ūkininkę labiausiai žino, kaip humoro grupės „Bobų radijas“ įkūrėją. Grupė gyvuoja jau 23 metus. Per tą laiką sukurta nemažai programų, koncertuota ir sudalyvauta ne viename festivalyje.

II vieta įvertintas kailinių žvėrelių ūkis UAB FARMERS LT, kuris gyvuoja jau 14 metų. Aušros ir Ramūno Ūksų įmonė įsikūrusi Juodžių kaime, Pernaravos seniūnijoje. Ūkyje pastoviai dirba 10 darbuotojų. Darbymečiu papildomai dar tiek pat samdo laikinam darbui. Šiuo metu ūkyje 42 stoginėse auginama apie 5 tūkstančius veislinių audinių patelių, kurios per metus atsiveda apie 25 tūkstančius jauniklių. Ūkis turi 3 ha žemės. Per ūkio gyvavimo laikotarpį ūkis išsiplėtė, įsirengė kailių pirminio apdirbimo cechą bei pašarų gamybos cechą. Jau keletą metų pašarus audinėms gaminasi savo reikmėms ir parduoda kitiems augintojams. Per metus pagamina apie 5 tūkstančius tonų audinių pašarų, tam sunaudoja 4,5 tūkstančių tonų šalutinių gyvūninių produktų, kurie netinka žmonių maistui. 2019 metais pasinaudodami ES parama įsirengė mėšlo šalinimo sistemą, kuri ne tik apsaugo gruntinius vandenis nuo mėšlo patekimo, bet ir palengvino darbuotojų darbą. Ūkio savininkė Aušra Ūksienė sako, kad ūkio įkūrimą „pradėjome nuo iš Danijos atsivežtų 1200 suporuotų veislinių patelių, kurias apgyvendinom 8 stoginėse.“ Ūkyje dirba abu su vyru Ramūnu. Aušra kartu su darbuotojų komanda yra atsakinga už gyvūnų priežiūrą, Ramūnas rūpinasi visaverčių pašarų gamyba. Didžiausią nerimą ir netikrumą dėl ateities kelia šiais metais LR Seimo pritarimas kailinių žvėrelių fermų draudimui. Aušra sako, jei Konstitucinis Teismas patvirtins įstatymo atitikimą LR Konstitucijai, 2027 metais turėsime užsidaryti.

III vieta įvertintas nedidelis uogininkystės ir daržininkystės Erikos ir Ramūno BAGDONŲ ūkis, kuris randasi Kėdainių rajono pakraštyje esančiame Vincentavos kaime, Josvainių seniūnijoje. Jaunieji ūkininkai 4,32 ha plote augina braškes ir česnakus. Braškių plotas šiai dienai sudaro 1,7 ha. Pavasarį planuoja braškių plotą padidinti dar 1 ha. Česnakų plotas yra apie 0,6 ha. Augina žieminius česnakus. Česnakus augina dėl didžiausios problemos braškių ūkyje, grambuolių, kurie naikina braškių šaknis, taip padarydami daug žalos. Pasak Erikos, česnakas turi specifinį kvapą, kuris atbaido grambuolius. „Taip bandome apsisaugoti natūraliomis priemonėmis.“

Ūkininkavimo kelias Erikai prasidėjo nuo mažens. Vasaromis Erika skindavo uogas kituose ūkiuose. Studijuodama gavo pasiūlymą ir išvažiavo dirbti į Norvegiją. Erika pasakoja: „Po 4 sezono metų, spontaniškai sugalvojome su vyru turėti patys braškių ūkį Lietuvoje. Didelė paskata buvo iš ūkininkų, pas kurios užsienyje dirbau, labai patiko matyti juos verslius, kaip jie geba sukoordinuoti darbą ūkyje. O tie ankstyvi rytai, kai rasa didžiausia, kai saulė tik kyla, tada patys gražiausi vaizdai. Patys pradžioj tikrai nesupratome, kaip viską spėsime, kur dėsime nuskintas braškes, bet viskas atėjo su laiku“.

Ūkis ES parama pasinaudojo tik dabar, po 5 metų nuo ūkio įkūrimo. Kūrimosi pradžia reikalavo daug finansų.

Augindami braškes Erika ir Ramūnas sako, kad „nuo pat pradžių labai stengiamės susikoncentruoti į kokybę, nuo užauginimo be trąšų iki atidavimo klientui švarias, šviežias, nepastovėjusias uogas. Tai reikalauja labai daug atsakingumo ir atidumo. Ir mums puikiai sekasi, parduodame žmonėms tikrai šviežias ir skanias braškes.“ Braškes jaunųjų ūkininkų šeima parduoda Lietuvos Ūkininkų Turgeliuose Kauno mieste.

Abu svajoja ateityje patys perdirbti uogas, gaminti džemus, uogienes, liofilizuoti. Taip pat planuoja neapsistoti ties braškėmis ir pradėti auginti ir kitokias uogų kultūras.

Erika studijavo Gamybos vadovo specialybę aukštojoje mokykloje. Jai labai patinka gaminti desertus, net baigiamasis darbas buvo apie desertinės atidarymą. Ramūnas nuo mažens žinojo, kad bus stalius. Darbas su medžiu jam yra tikras malonumas. Yra nemažai pagaminęs buičiai reikalingų daiktų, bet dėl darbo ūkyje tenka šį pomėgį atidėti ateičiai. Šeimoje auga 2 metukų sūnus Ąžuolas. Erika šypsosi: „Jis yra mūsų didžiausias pagalbininkas nuo skynimo iki pardavimo. Puikiai supranta, kad braškė turi būti raudona, kitokios nenuskina.“

Erika ir Ramūnas sutartinai tvirtina „Mums patinka dirbti kaime, savo ūkyje. Čia mes laisvi, įgyvendiname savo idėjas ir svajones. Mūsų kaimietiškos šaknys yra iš tėvų, mūsų abiejų tėvai ūkininkai, augina karves, kiaules, javus. Visada stengdavomės padėti tėvams ūkiuose, jie išmokino, kad gyventi kaime vis dėl to gera, kad ir kaip sunku.“

—

Vertinimo balai, kurie skiriami pagal kriterijus, tai yra: amžius, ūkininkavimo metai, išsilavinimas, narystė žemdirbių organizacijose, kooperatyvuose, kredito unijoje ir kt., pasiskirstė sekančiai:

1. Turskių ūkis surinko 62 balus.
2. UAB Farmers LT – 34 balus.
3. Bagdonų ūkis – 33 balus.

—

Vertinimo komisiją sudarė:

Vertinimo komisijos pirmininkas: Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Dainius Sabulis.

Nariai: Kėdainių Krašto Kredito Unijos vadovas Egidijus Žaltauskas, Kėdainių r. sav. Žemės ūkio ir aplinkosaugos sk. L. e. vedėjos p. Gintarė Kundrotaitė-Kozins, LŽŪKT Kėdainių biuro vadovė Irena Navickienė, Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos administratorė Jūratė Jodeikienė.

—

Žemdirbių šventė, kurios metu bus apdovanojami konkurso Kėdainių rajono nugalėtojai , vyks šių metų gruodžio 1 d. Krakių kultūros centre.

Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos informacija