2016-11-08

Lapkričio 8 d. LŽŪKT mokymų centre „Agroakademija“ įvyko išplėstinis Lietuvos ūkininkų sąjungos prezidiumo narių posėdis. Posėdžio pradžioje LŪS pirmininkas J. Talmantas pajuokavo, jog ūkininkams dabar dvejopas laikas, nes keičiasi valdžia, lūkesčių daug ir nuomonės labai skirtingos. Tačiau siūlė žvelgti optimistiškai, nes šioje valdžioje kaip niekada yra daug ūkininkų (bene 15), tad pagaliau gal ką nors iš tiesų pavyks daugiau pasiekti žemdirbių naudai.

Darbotvarkėje pagrindiniai klausimai buvo du: dėl šių metų situacijos augalininkystės sektoriuje – lūkesčiai ir situacija bei dėl 2017 m. valstybės biudžeto ir jo lėšų žemės ūkiui.

Lietuvos agrarinio ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vadovas, tyrėjas Albertas Gapšys pateikė išsamų pranešimą apie augalininkystės sektoriaus situaciją per pastaruosius kelerius metus. Pasak jo, pagal statistinius duomenis, grūdų derlius pastaruosius kelerius metus Lietuvoje tris kartus viršija jo galimą suvartojimą. Tas perviršijimas reiškia dideles atsargas ir augantį eksportą. Pasak pranešėjo, jeigu Lietuva vienais metais neaugintų grūdų, tai išsiverstų iš atsargų, tik ta produkcija kainuotų labai brangiai. Lietuva Europoje pirmauja pagal užauginamo rapso eksportą. Net jeigu jo plotai Lietuvoje bus didinami, tai neturėtų būti problema su jo realizavimu. Daugelis pripažįsta, kad tikrai bėda ta, jog Lietuva per mažai grūdinių kultūrų suvartoja pašarams vietos reikmėms. Tačiau ūkininkai pripažino, kad kol bus tokia įstatyminė bazė, jog grūdų sandėlį pasistatyti bus gerokai lengviau, o sąlygos auginti gyvulius bus dar sunkesnės dėl įvairių aplinkosauginių apribojimų bei įvežamų didelių mėsos kiekių iš kitų šalių, nieko gero nebus. Lietuva vis dar neturėdama aiškios žemės ūkio vizijos, o valdžiai priimant tik kraštutinius sprendimus, palankius vienai arba kitai šakai, taip ir murkdysis nuo vienos išorinės krizės prie kitos. A. Gapšys kaip itin gerą pavyzdį įvardino ŽŪK „Pienas LT“, kuris iš tikrųjų pagaliau pradėjo dirbti ir perdirbti produkciją, o tai iš tiesų turėtų po truputį kelti pieno kainas ir yra rimta konkurencija Lietuvos rinką pasiskirsčiusioms pieno perdirbimo įmonėms. Ateityje apie grūdų perdirbimą turi kalbėti ir augalininkai, nes vien eksportu pasikliauti neina. Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktoriaus Rimanto Krasuckio nuomone, kitąmet gyvensime geriau nei pernai, tačiau yra daug spręstinų klausimų ir dėl to laukia daug bendro darbo. Dabar daug kalbama, jog BŽŪP lėšas reikia nukreipti į atsinaujinančias technologijas, klimato kaitą. Tuo tarpu LŪS pirmininkas Jonas Talmantas konstatavo: lengva tikrai nebus, o tik sunkiau. Istoriškai kaimas visada sunkiai gyveno, tik visada turėjo ką pavalgyti. Akivaizdu, jog tai išliks ir ateityje. LŪS Kupiškio skyriaus pirmininkas Zigmantas Aleksandravičius, dalyvaudamas tarptautinės organizacijos Copa-Cogeca grūdinių ir aliejinių kultūrų darbo grupės paskutiniame posėdyje, pastebėjo, jog kai kurios šalys jau kelerius metus iš eilės patiria milžiniškus grūdinių kultūrų nuostolius dėl nepalankių klimato sąlygų (Ispanija, Italija, Prancūzija). Daugelis šalių keikia ir smerkia visą Europos Sąjungos biurokratiją. Lenkai, čekiai piktinasi dėl ES priimto sprendimo padėti Ukrainai įvežti be muito produkciją į Europą. Aišku tuo džiaugiasi kai kurios šalys, kuriose kelinti metai itin blogas derlius iš eilės ir jeigu ne gerokai pigesni Ukrainos grūdai, gal jau būtų ir badas.

Spalio 18 d. Finansų ministrė R. Budbergytė Seimui pristatė 2017 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4790, kuriuo siūloma patvirtinti daugiau nei 8,476 mlrd. eurų sieksiančias valstybės biudžeto pajamas ir daugiau kaip 9,059 mlrd. eurų išlaidas (asignavimai viršija pajamas 583,4 mln. eurų). 2017 metų biudžetas yra strategiškai orientuotas į socialinės atskirties mažinimą, krašto apsaugos stiprinimą ir būtinų struktūrinių reformų finansavimą. Žemės ūkio ministerijos Finansų ir biudžeto departamento Nacionalinės paramos planavimo skyriaus vedėja Laura Sosunovičienė pateikė informaciją, kokie asignavimai numatyti ateinantiems metams žemės ūkio sektoriui. LŪS nariai siūlė mažinti nebūtinus asignavimus, o daugiau lėšų skirti melioracijai ir rajoninių kelių būklei, kuri jau nesikeičia 26 metus iš eilės.

Taip pat kalbėta dėl konkurso „Metų ūkis 2016“ rezultatų aptarimo renginio, kuris vyks š.m. lapkričio 18 d. Kaune „Girstučio“ kultūros centre, organizacinių reikalų. Aptartas nario mokestis bei neeilinis Žemės ūkio rūmų suvažiavimas, kuris vyks gruodžio viduryje ir bus renkama nauja vadovybė, dabartiniam pirmininkui A. Stančikui ir vicepirmininkui B. Markauskui tapus Seimo nariais. Pastaruoju klausimu nutarta LŪS padiskutuoti ir prezidiumui dar susirinkti Lapkričio antroje pusėje.

Pranešimai:

Lietuvos agrarinio ekonomikos instituto tyrėjo A. Gapšio pranešimas

LR žemės ūkio ministerijos pranešimas dėl 2017 m. biudžeto

Lietuvos ūkininkų sąjungos administracijos informacija

Save