(2016-01-20)

Š.m. sausio 19 d. LŽŪKT mokymų centre „Agroakademija“ įvyko išplėstinis Lietuvos ūkininkų sąjungos prezidiumo narių posėdis. Jame itin gausiai susirinkę LŪS rajoninių skyrių vadovai ir jų nariai diskutavo pastaruoju metu žemdirbiams aktualiomis temomis.

Pasirodžius Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (toliau LKPP) priemonės ,,Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities ,,Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo taisyklių pakeitimo projektui, Lietuvos ūkininkų sąjunga skubiai rinko savo narių nuomonę ir teikė savo pastebėjimus sausio 6 d. ŽŪM vadovybės pasitarimui bei sausio 12 d. ŽŪM Strateginio planavimo komitetui. Daug klausimų vis dar liko neaiškūs, todėl dėl jų buvo diskutuota šiame posėdyje. Posėdyje dalyvavusios Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento direktorė Vilma Daugalienė bei to paties departamento Kompensacijų ir investicijų skyriaus vedėja Aušra Grygalienė bandė atsakyti į ūkininkų keliamus klausimus, tačiau pastarieji taip ir negavo atsakymo kodėl Lietuvoje taip išskirtinai remiami šiltnamiai ir kuo tas sektorius yra toks ypatingas, kad jam galima skirti net 7 kartus didesnę paramą. Direktorės bandymas argumentuoti, kad remiami sektoriai yra prioritetiniai ne vien Kaimo plėtros programoje, neįtikino LŪS narių, kad toks didelis, jokiomis konkurencingumo vertinimo studijomis nepagrįstas, dėmesys šiltnamiams yra būtinas eilėje šaukimų. LŪS nariams buvo pristatyti ŽŪM siūlomi LKPP priemonių atrankos kriterijai. Grūdų asociacijos pirmininkas A.Macijauskas pristatė grupės asociacijų (LŪS, LŽŪBA, LGAA, LDAA) suformuluotas pastabas kaip būtų galima padaryti paramą prieinamesnę įvairių specializacijų ūkininkams. Diskutuota dėl pasiūlymo maksimalią ES paramos sumą vienam projektui diferencijuoti priklausomai nuo ūkio dydžio, paramos dydį pririšant prie praėjusio finansinio laikotarpio ūkio standartinės produkcijos, įvertinant tai, kad mažesnių ūkių ekonominis potencialas investicijoms yra mažesnis ir jiems yra reikalinga didesnė parama. Taip pat siūlyta iš esmės peržiūrėti projektų atrankos kriterijus ir atsisakyti visų skatinančių pažadus, bet neapibrėžiančius realią ūkio situaciją bei tokių, kurie ne padeda išdiferencijuoti projektus, o tik gaišina administravimo laiką. LŪS nariai balsuodami pritarė asociacijų grupės pasiūlymo principui su sąlyga, kad jį reikia tobulinti, atsižvelgiant į tai, kad pati standartinės vertės paskaičiavimo metodika yra taisytina bei išsakytas narių pastabas dėl ūkininkaujančiųjų nenašiose žemėse.
Daugelis susirinkusiųjų stebėjosi, kodėl pernai metais teikti LŪS pasiūlymai su pirmu paraiškų rinkimu buvo įvardinti kaip nekonstruktyvūs, o dabar juos lyg ir bandoma pritaikyti, nes pasibaigęs 2015 m. paraiškų rinkimo etapas parodė, jog buvo atmesti nepagrįstai.

LŪS nariai pakartotinai išsakė kritiką ir Nacionalinės mokėjimo agentūrai dėl per ilgo bei komplikuoto paraiškų vertinimo, kurią turėjo atlaikyti direktoriaus vyresnysis patarėjas Jonas Valikonis ir Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento direktoriaus pavaduotoja Alma Valskytė. Žadėta reaguoti į pastabas ir baigti vertinimus iki sausio pabaigos.
Posėdyje buvo diskutuota dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. 667 „Dėl gazolių, skirtų naudoti žemės ūkio veiklos subjektams žemės ūkio produktų gamybai, įsigijimo taisyklių patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 3 d. nutarimo Nr. 145 „Dėl Atleistų nuo akcizų dyzelinių degalų, skirtų naudoti žemės ūkyje, taip pat tvenkinių ir kitų vidaus vandenų žuvininkystėje, įsigijimo taisyklių patvirtinimo“ paskelbto projekto keitimų. Projektą komentavo jį rengęs Žemės ūkio ministerijos Ekonomikos departamento Strateginio planavimo ir mokslo skyriaus vyriausiasis specialistas Aušrius Kučinskas. Ūkininkai išsakė savo pastabas dėl kuro normų gyvulininkystės ūkiams ir sėklinių žolių pasėliams.
Posėdžio metu prezidiumas bendru sutarimu pritarė LŪS vicepirmininkės pristatytoms temoms, pagal kurias galėtų būti rengiamos Europos inovacijų partnerystės (EIP) veiklos grupių galimybių studijos 2016 metais: ūkininkavimo sistemų pritaikymas mažinant klimato kaitos poveikį; miško ekosistemų įkūrimas nenaudojamose ir žemės ūkiui netinkamose žemėse; sodininkystės, uogininkystės ir daržininkystės technologijos; augalų ir derliaus sveikata, kenksmingų organizmų kontrolė ir nuostolių mažinimas.

Paskutiniuoju klausimu dėl LŪS narystės aukštesnėse organizacijose buvo aptarta Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) sausio 11 d. vadovybės išsakyta pastaba dėl LŽŪBA ir LŪS, kad šios teršia ŽŪR gerą vardą kritikuodamos jų veiklą. ŽŪR posėdyje LŽŪBA ir LŪS buvo pasiūlyta raštu atsiprašyti ŽŪR ir atsisakyti raštuose išsakytos pozicijos dėl atstovavimui skiriamų biudžetinių lėšų paskirstymo visoms organizacijoms. To nepadarius, abejų organizacijų elgesys bus vertinamas kaip neetiškas, darantis žalą ŽŪR, todėl prieštaraujantis ŽŪR Statutui, ir bus siūloma Rūmų tarybai šalinti jas iš narių. ŽŪR atžvilgiu išsakytą LŪS narių kritiką bandė atlaikyti į LŪS prezidiumo posėdį atvykęs ŽŪR vicepirmininkas Bronius Markauskas. LŪS nariai teigė, kad iki šiol ŽŪR dirba ne tais išsikeltais tikslais, kuriais buvo įkurti ir atkurti. Susiklosčiusi situacija atskleidė kaip ŽŪR yra vertinami jų nariai ir kaip vadovybė nemoka priimti narių kritikos. LŪS teisę dalyvauti žemės ūkio politikoje suteikia jos nariai, todėl balsuodami prezidiumo nariai patvirtino, jog LŪS neturi už ką viešai atsiprašyti ŽŪR ir nutarė raštu pareikalauti ŽŪR vadovybės inicijuoti ŽŪR vicepirmininko, l.e. direktoriaus S.Dimaičio atleidimo procedūrą bei pasiūlyti vykdyti būtinąsias permainas ŽŪR per nustatytą penkių darbo dienų terminą.

LŪS pirmininkas prezidiumui taip pat pristatė ir pasveikino naujai išrinktus LŪS rajoninių skyrių pirmininkus: Elektrėnų savivaldybės ūkininkų sąjungos pirmininką Algirdą Grotuzą bei LŪS Raseinių skyriaus pirmininką Rimą Gunevičių.

Straipsnį parengė LŪS administracija

Renginio akimirkos: