(2021-03-04)

LR aplinkos ministerijai pateikus Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkės (KKVD) projektą, Lietuvos ūkininkų sąjunga šiandien pateikė savo pastabas. LŪS rašte atkreipiamas dėmesys į tai, kad KKVD projektas paruoštas be jokios ekonominių, technologinių galimybių vertinimo analizės, atliktoje SSGG analizėje nėra paminėta nei viena žemės ūkio sektoriaus stiprybė, padedanti valdyti klimato kaitos priežastis, pvz. absorbuoti CO² dujas. Panašu, kad dokumento rengėjams nežinomas ir faktas, kad Lietuvos žemės ūkis vienas žaliausių ir mažiausiai teršiančių aplinką ne tik Europoje, bet ir pasaulyje. 

LŪS rašte pabrėžiama, kad rengiant ilgalaikės strategijos dokumentus pirmiausiai turėtų būti įvertintos ekonominės, technologinės, žmogiškosios galimybės ir priemonių efektyvumas numatytiems tikslams pasiekti. Neatlikus vertinimo, visiškai neaišku, kaip užsibrėžtų tikslų įgyvendinimas paveiks atskirus sektorius, žmonių pajamas ir gyvenimo gerovę.

Priešingai nei teigiama dokumente, žemdirbių organizacijos niekada neneigė mokslo rezultatų. Ūkininkai visuomet rėmėsi ir vadovavosi būtent mokslo rezultatais, ragino sprendimų priėmėjus remtis būtent mokslo institucijų tyrimais, rekomendacijomis ir padarytomis išvadomis. Derybose žemdirbių atstovai pateikia objektyvius argumentus, mokslo patvirtintus duomenis, rezultatus, statistiką, pavyzdžius praktikoje, atkreipia dėmesį ir į kitų ES šalių praktiką. Lietuvos žemdirbių tikslas – išsaugoti Lietuvos žemės ūkį, kiek jo dar yra likę, ir susitarti, jog būtų laikomasi Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo numatytų BŽŪP tikslų, iš kurių vienas yra užtikrinti deramą žemės ūkiu besiverčiančios bendruomenės gyvenimo lygį.

LŪS taip pat pastebi, kad Žaliojo kurso fondai numatyti žemės ūkiui Lietuvoje yra koncentruojami į dvi eilutes: biodujų jėgainių statybas ir ekologinių ūkių plėtrą. Tokia pinigų koncentracija sudaro prielaidas, kad nebus užtikrintas kitų klimato kaitos stabdymo priemonių pakankamas finansavimas ir vienoda pinigų sklaida tarp žemės ūkio subjektų, o tai reikštų, kad nebus užtikrintas vienodas ūkių konkurencingumas.

„Vien dėl politinių ambicijų ūkininkai negali tapti įkaitais. Visos naujovės žemės ūkyje turi turėti ekonominį pagrindimą, kitu atveju sunaikinsime žemės ūkį. Srityse, kur toks pagrindimas yra, jau ir dabar jaučiamas proveržis. Paramos lėšomis nėra pavykę kompensuoti praradimus už negautas pardavimo pajamas, todėl verta skatinti tik tokią veiklą, kuriai reikia postūmio, kad ji sparčiau plėstųsi, bet vėliau veikla nereikalautų nuolatinės didelės paramos jos išlaikymui,“ – rašoma LŪS rašte.

Su visu LŪS rašto turiniu galite susipažinti čia .

LŪS informacija