2016-11-21
Su itin permaininga 2016 metų rudens pabaiga gamtoje ir Lietuvos valdžioje lapkričio 18 d. Kauno kultūros ir sporto centre „Girstutis“ pilna salė sveikintojų, garbių svečių susirinko pagerbti jau dvidešimt trečią kartą organizuojamo konkurso „Metų ūkis“ laimėtojų. Po Lietuvą pasklido skirtingos formos ir svorio stiklo gaminiai, tarsi simbolizuojantys svarbiausius gyvybės šaltinius: žemę, vandenį ir saulę, kuriuos sujungus ir pridėjus sunkų žemdirbio darbą, ūkyje pasiekiami matomi rezultatai, kuriuos galima įvertinti ir jais pasidžiaugti. Pirmos vietos laimėtojams taip pat buvo įteiktos Žemės ūkio ministerijos padėkos už pažangų ūkininkavimą, renginio rėmėjo Clinic|DPC dantų priežiūros centro dovanėles. Visų vietų nugalėtojus atminimo dovanėlėmis apdovanojo pagrindinis rėmėjas – UAB „Biržų žemtiekimas“.
Spalvingame renginyje ūkininkus sveikino Seimo nariai: Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis, Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas ir narys Bronius Markauskas.
Europos Parlamento narys Bronius Ropė savo pasveikinimo žodį baigė įteikdamas 3 padėkas ir pakviesdamas Vilkaviškio rajono savivaldybės pirmos vietos laimėtojus, drauge ūkininkaujančias tris šeimas Dalią ir Vincą Micutus, Zitą ir Julius Birštonus bei Daivą ir Laimutį Rudzevičius, apsilankyti Europos parlamente. Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė sveikindama ūkininkus sakė, kad tik tie, kurie moka skaičiuoti ir žvelgti į priekį, sugebėjo šiais metais išsilaikyti. Atminčiai ji įteikė stiklo obuolį Ūkininkų sąjungos pirmininkui J. Talmantui, dėkodama už kritiką, kurios ūkininkų lyderiui nestinga kovojant už žemdirbių interesus.
Savo pranešime Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas J. Talmantas pateikė konkurso apibendrinimo rezultatus, pasidalino mintimis apie nueinančios valdžios padarytus darbus ir ateinančios valdžios laukiančius naujus iššūkius. „Šiemet žemdirbiams buvo intin nepalankūs metai, o jiems realiai galėjusi padėti valdžia dažniausiai atsakydavo tik formaliu biurokraštišku raštu. Kai kurios ankstesnės valdžios nueidamos sugebėdavo padaryti bent kelis ūkininkams naudingus teisės aktų pakeitimus, o ši ir to nesugebėjo. Gaila. Dedame daug vilčių į naująją valdžią ir labai tikimės, jog pasigirstančios kalbos, kad reikia suvienodinti žemdirbių ir kitų verslo šakų mokesčius, liks tik kalbomis. Pirmiausiai siūlyčiau suvienodinti visų verslo šakų darbo laiką, kai ūkininkai dirba ne 8, o 14 valandų per parą. Kai darbymečio metu tenka dirbti beveik paromis. Kai vyksta nuo žmogaus valios nepriklausantys įvykiai ir įtampa būna tokia didelė, jog ne visų atlaiko ir sveikata. Kalbos, kad ūkininkai dabar gerai gyvena, dar nėra sotaus ir užtikrinto gyvenimo kokybės rodiklis. Jeigu šiandien dienai visi ūkininkai turėtų sugrąžinti savo banko paskolas, tai garantuoju, jog didžioji dauguma mūsų bankrutuotų. Tai ar iš tiesų mes taip gerai gyvename?“ – kalbėjo J. Talmantas.
Šiemet konkurso rezultatus pateikė 42 savivaldybės, iš kurių tik Rietave nėra dirbančio Sąjungos skyriaus. Kiekvienoje iš jų išrinkta po vieną pirmos, antros ir trečios vietos laimėtoją. Konkurse dalyvavo 450 ūkių. Laimėtojais tapo 126 ūkiai. Laimėtojų suvestinė
Žemė dažnai būna kivirčų objektu. Tačiau, jeigu pernai tarp nominantų buvo tėvų ir vaikų bendrų ūkių, tai šiemet pastebėjome naują tendenciją – ūkio rezultatai vertinami kelių šeimų drauge. Ir tai labai sveikintina. Tokių reiškinių tarp visų laimėtojų turime keturis atvejus. Ypatingai išsiskiria Vilkaviškio rajono savivaldybės pirmos vietos laimėtojai. Tai trys šeimos, nesusietos giminystės ryšiais, ūkininkaujančios bendrai. Kartu ūkininkauti Dalia ir Vincas Micutai, Zita ir Julius Birštonai bei Daiva ir Laimutis Rudzevičiai pradėjo maždaug prieš 24 metus. Likviduojant Klampučių žemės ūkio bendrovę, už pajus buvo gauta ferma Lankeliškių kaime, dalis technikos, gyvulių. Iš pradžių jie kartu dirbo 30–40 hektarų žemės plote. Laikui bėgant dirbami sklypai plėtėsi, turima technika gerėjo, ūkiai tapo modernesni. Šiuo metu Klampučių gyventojai bendrai šeimininkauja maždaug 740 hektarų žemės plote, augina javus, rapsus, žirnius, cukrinius runkelius. Viena iš šeimų laiko 20 kiaulių. Drauge ne tik ūkininkauja, bet ir leidžia laisvalaikį, atostogauja, yra aktyvūs bendruomenės nariai. Iš pašalės atrodytų kaip kooperatyvas, tačiau dėl įstatymų netobulumo ūkininkai taip ir nesusijungė į kooperatyvą, o per tiek metų įrodė, jog ne juridinis statusas dirbant drauge yra svarbiausias. Daug svarbiau bendrystė, pasitikėjimas ir noras dirbti kartu.
O štai broliams drauge ūkininkauti lengviau ir smagiau. Mokėdamas pasitarti, mokėsi ir pasidalinti. Ir čia jau šeimyninė kooperacija. Antros vietos laimėtojų tarpe taip ūkininkauja net trijų savivaldybių ūkininkai. Tai Akmenės rajono savivaldybės Papilės seniūnijos Gumbakių kaime ūkininkaujantys Audronė ir Andrius bei Jūratė ir Mindaugas Šiurkai, drauge dirbantys 620 hektarų. Tokie yra ir Kėdainių rajono savivaldybės laimėtojai broliai Remigijus ir Egidijus Gružai iš Šėtos seniūnijos. Prie jų prisijungė jau savo ūkį įsikūręs Egidijaus sūnus Martynas. Bendrai visi trys dirba 270 hektarų augalininkystės ūkyje. Trys šaunūs broliai drauge ūkininkauja ir Skuodo rajono savivaldybėje. Tai Stanislovas, Žydrūnas ir Virgilijus Budrikiai. Jie valdo tūkstantį 480 hektarų augalininkystės ūkį.
Šiemet tarp laimėtojų vyrauja augalininkystės ir mišrios specializacijos ūkiai. Pagal laimėtojų anketose nurodytus duomenis ūkio specializacijos pasiskirstę taip: 61 augalininkystės, 33 mišrios specializacijos, 27 gyvulininkystės, 3 bitininkystės ūkiai ir po 1 ekologinės sodininkystės bei paukštininkystės ūkį. Augalininkystės ūkio šeimininkai iš Varėnos rajono savivaldybės Valkininkų seniūnijos pirmos vietos laimėtojai Rasa ir Deividas Lukoševičiai taip pat anketoje nurodė, jog 16 hektarų plote turi žuvininkystės tvenkinius. Tarp visų laimėtojų yra 8 ekologiniai ūkiai.
Gyvulininkystės ir mišriuose ūkiuose daugiausiai auginami mėsiniai ir pieniniai galvijai.
Specializuotame paukštininkystės ūkyje yra laikoma 15 tūkstančių putpelių. Šio ūkio savininkai yra Elektrėnų rajono savivaldybės Vievininkų kaimo antros vietos laimėtojai Daiva Urbonavičiūtė ir Ričardas Pranukevičius. Ekologinį sodininkystės sodą puoselėja Jurbarko rajono savivaldybės Gedžių kaimo trečios vietos laimėtojai Ieva ir Mantas Baužai.
Ūkininkaujančių laimėtojų vidutinis amžius šiemet, lyginant su ankstesniais konkursais, pora metų mažesnis ir yra 45 metai, o ūkininkauti ūkininkai pradėję vidutiniškai nuo 2000 metų. Vyriausia nominantų tarpe yra antros vietos laimėtoja Šilalės rajono savivaldybės Kaltinėnų seniūnijoje ūkininkaujanti 73 metų Eugenija Misevičienė. Ūkininkė turi apie 100 melžiamų karvių pieno ūkį, nepalankiose ūkininkauti vietovėse augina apie 250 hektarų grūdinių kultūrų. Jauniausias yra 25-erių pirmos vietos laimėtojas Nerijus Januškevičius, drauge su žmona Vytaute ūkininkaujantys Ignalinos rajone Makniūlaukės kaime. Ūkininkai puoselėja mišrų ūkį, laiko 130 mėsinių galvijų bandą ir dirba 280 hektarų žemės. Ūkininkauti pradėjo 2010 metais.
Pagal išsilavinimą daugiausiai konkurso laimėtojai turi specialųjį vidurinį išsilavinimą – 41 procentas. Aukštesnįjį -33 procentai, o aukštąjį išsilavinimą yra įgiję 27 procentai laimėtojų. 9 procentai nurodė turintys kitą išsilavinimą.
Laimėtojų tarpe yra įvairaus dydžio ūkių. Tiek stambių augalininkystės ūkių, valdančių per 1000 hektarų, tiek visai nedidelių ūkių pagal turimos žemės plotą, bet laikančių didelį bičių šeimų ar paukščių skaičių. Mažiausi pagal plotą - 4-5 hektarų ūkiai. Vieni stambiausių yra Kauno rajono savivaldybės pirmos vietos laimėtojai Džiuljeta ir Leonas Rudinskai, antros vietos laimėtojai broliai Budrikiai iš Skuodo rajono savivaldybės. Yra netgi vienas dirbantis per 2000 hektarų plotą – tai Klaipėdos rajono savivaldybės antros vietos laimėtojas Antanas Lučinskas. Jeigu atimtume 3 stambiausius ir 2 smulkiausius ūkius per visas vietas, vidutinis ūkio dydis dirbamų hektarų prasme tarp laimėtojų būtų toks: pirmos vietos – 290, antros – 188, trečios -175 hektarai.
Didžiausi gyvulininkystės ūkiai yra tarp pirmos vietos laimėtojų. Jonavos rajono savivaldybės Čiūdų kaime ūkininkaujantys Irena ir Jonas Daukantai turi apie 200 karvių, panašiai prieauglio, dirba per 500 hektarų žemės. Šilalės rajono savivaldybės Struikų kaime ūkininkaujantys Roma ir Vaidotas Kiniuliai kasdien prižiūri 300 galvijų ekologinį ūkį, kuriame yra apie 140 melžiamų karvių. Tauragės rajono savivaldybės Žygaičių kaime įsikūrę Regina ir Alvydas Merkeliai per 24 ūkininkavimo metus išplėtė savo ūkį iki 450 gyvulių bandos, kur vien melžiamų karvių apie 250.
Jau antrus metus iš eilės šio renginio metu taip pat buvo paskelbti 2016 metais organizuoto švietėjiško renginio „Geriausi melžėjai“ trys laimėtojai, kuriuos pristatė Jocifo Taco melžimo technologijų centro vadovas dr. Saulius Tušas. Jiems buvo įteiktos Žemės ūkio ministerijos padėkos ir rėmėjų dovanos. Už puikias teorines žinias ir praktinius gebėjimus Ričardas Čiužas užėmė pirmąją vietą, Lina Vaičikauskienė antrąją, o Zofija Griškevičienė trečiąją vietas.
Šventinę renginio nuotaiką susirinkusiems kūrė Kėdainių senamiesčio choras bei jų vadovas, renginių vedėjas Arnas Švilpauskas.
Renginį vedė šaunusis renginių vedėjas, puikus skaitovas Juozas Šalkauskas. Renginio pabaigoje ekspromtu jo padeklamuotas ilgokas J. Strielkūno eilėraštis į atmintį įstrigo daugeliui.
Šventinį tortą dovanojo Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba.
Šiemet konkursas vykdomas LŪS narių ir rėmėjų lėšomis. Prie renginio šiek tiek prisidėjo ir Žemės ūkio ministerija. Ypatinga LŪS padėka už iniciatyvą renginį remti jau ketvirtus metus iš eilės pagrindiniam rėmėjui – uždarai akcinei bendrovei „Biržų žemtiekimas“ ir jų vadovui Sauliu Silickui.
Nuoširdus ačiū įmonėms bei jų vadovams, visad atsiliepiantiems į prašymą ir parėmusiems šį renginį: DNB bankas, Syngentos atstovybei Lietuvoje, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybai, akcinėms bendrovėms „Lytagra“, „Linas Agro“,uždaroms akcinėms bendrovėms „Rovaltra“, „Agrosfera“, „Konekesko Lietuva“, „DOJUS agro“, „Vaderstad“, BASF, „Ivabaltė“, „Agrokoncernas“, „Agroservisas LT“. T Taip pat pirmą kartą renginį parėmusios Clinic|DPC dantų priežiūros centras, asociacijai Lietuvos kredito unijos, UAB „Kauno būstai“ ir UAB „Agrodetalių servisas“. Dėkojam informaciniams rėmėjams „Ūkininko patarėjui“, „Kaimo laikraščiui“, „Mano ūkiui“, „Agroakademijai“, „Kaimo akademijai“, laidos „Gimtoji žemė“ kūrėjams, pristatantiems gražius fotoreportažus apie konkurso laimėtojus, jų pagerbimą ne tik šiame renginyje, bet ir rajonuose.
Straipsnį parengė:
Buhalterė administratorė Eglė Mačytė
Lietuvos ūkininkų sąjungos administracija
Nuotraukos Giedrės Kojalienės ir Eglės Mačytės
