Norint iki birželio pabaigos susitarti dėl BŽŪP 2014 – 2020 m., trišalės derybos tarp Europos Sąjungos Tarybos, Komisijos ir Parlamento turėtų prasidėti balandžio 11 d. Institucijoms pasirengus derybinius mandatus, prie derybų stalo artimiausiu metu su savo komandomis turėtų susėsti trys ES aukšto rango pareigūnai:  Europos Tarybai pirmininkaujančios Airijos žemės ūkio patarėjas Dermot Ryan, ES Žemės ūkio ir kaimo plėtros Komisaras Dacian Ciolos bei Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pirmininkas Paolo de Castro. Pirmininkaujančiai Airijai derybose padės ES Tarybos Generalinis sekretoriatas, Žemės ūkio komisarui talkins Žemės ūkio generalinio direktorato skyrių vadovai bei komisaro biuro nariai, o Parlamento žemės ūkio komiteto vadovui derybose padės įgaliotieji pranešėjai Luis Capoulas Santos, Giovanni La Via bei Michel Dantin – ES Parlamento nuomonės dėl BŽŪP 2014-2020 m. autoriai.

Derybų principas  – kol nesutarta dėl visko, nesutarta dėl nieko. Planuojama 30 derybų susitikimų vien Europos Parlamento patalpose, nors reikalui esant bus posėdžiaujama ir Komisijoje bei ES Tarybos patalpose. Pirmasis trišalių derybų posėdis dėl tiesioginių išmokų ir bendros rinkos organizavimo numatytas balandžio 11 d. Tikimasi, kad nemažai bendrų sąlyčio taškų derybininkai turėtų rasti ir neformalaus žemės ūkio Tarybos susitikimo metu, kuris numatytas gegužės 26-28 d. Dubline.

Jei birželio mėnesį pavyks pasiekti esminių politinių sutarimų, galutiniai susitarimai turės būti užtvirtinti pirmininkaujant Lietuvai – spalio arba lapkričio mėnesiais Parlamento sesijoje bei rugsėjo mėnesį vyksiančiame Žemės ūkio Tarybos posėdyje.

Akivaizdu, jog 2014 m. bus BŽŪP pereinamieji metai, o naujoji reforma pilnai įsigalioti turės tik nuo 2015 m. sausio 1 d. Pereinamaisiais metais, kuriems Europos Komisija dar ruošia galutines taisykles ir formuoja biudžetą, turėtų veikti šiandieninės BŽŪP sistemos elementai (SAPS, susieta parama, 68 str.), įsijungtų kai kurie daugiametėje finansinėje perspektyvoje ES valstybių vadovų jau suderėti ir klausimų nebekeliantys punktai. Tiesioginės išmokos už 2013 m. bus mokamos iš  2014 m. biudžeto, kuris pagal ES šalių vadovų sutarimą dėl 2014-2020 m. finansinės perspektyvos siūlomas mažinti. O kad BŽŪP pirmojo ramsčio išlaidos neviršytų numatyto metų biudžeto rėmų, Komisija jau š.m. kovo pabaigoje pateikė savo finansinės drausmės pasiūlymą – 4,98%  apkarpyti 2013 m. ES tiesioginėms išmokoms numatytas lėšas.

Straipsnį pagal Europos Sąjungos institucijų pranešimus ir COPA-COGECA organizacijų informaciją parengė LŪS tarptautinių ryšių koordinatorė Jovita Motiejūnienė