Valstybei nemokėti dividendų tol, kol nebus patiesta 50 proc. požeminių elektros kabelių

IMG_2916

2018-09-10

Tęsiantis vasariškiems orams tebevyksta intensyvūs žemės ūkio darbai. Tinkamo laiko susitikti ir aptarti savo problemas dažnai trūksta, tačiau rugsėjo 7 d. LŽŪKT mokymų centre „Agroakademija“ į išplėstinį Lietuvos ūkininkų sąjungos prezidiumo narių posėdį nariai susirinko gausiai. Jame dalyvavo Energetikos viceministras Egidijus Purlys, Žemės ūkio viceministrė Ausma Miškinienė, ministerijos 1-ojo Europos Sąjungos paramos skyriaus vedėjas Karolis Anužis ir Europos Sąjungos reikalų skyriaus patarėjas Šarūnas Celiešius,Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos direktorė Dalia Ruščiauskienė, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Profesinių kompetencijų padalinio vadovė Asta Šakickienė ir Konsultavimo paslaugų ir produktų valdymo padalinio vadovas Rimtautas Petraitis bei kitų skyrių darbuotojai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys Mindaugas Maciulevičius.

IMG_2913

Pirmuoju posėdžio klausimu svarstyta š.m. liepos 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu Nr. 725 patvirtinta „Maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės servitutu, nustatymo metodika“ (toliau – Metodika), pagal kurią energetikai išmokės vienkartines kompensacijas žemės savininkams už naudojimąsi elektros tinklų naudai nustatytais servitutais. Priėmus metodiką, tarp žemdirbių nuvilnijo pasipiktinimas, nes pagal priimtą tvarką nebus padengiami realiai patiriami nuostoliai, o apskaičiuota vienkartinė išmoka gaunasi beveik menkavertė. Be to, išmoką gautų žemės savininkas, o ne tas, kuris tą žemę dirba. Posėdyje dalyvavęs Energetikos viceministras Egidijus Purlys paminėjo faktus, kodėl buvo priimta tokia metodika ir pripažino, jog buvo per mažai bendraujama šiuo klausimu su tais, kuriems ji bus taikoma. Pasak viceministro, jeigu būtų už vieną elektros stulpą kompensuojama 100 Eur, tai bendroje sumoje gautųsi 100 mln. Eurų, kas elektros teikėjams būtų tiesiog nepakeliama našta. Tai verstų branginti elektros kainą netgi 1,5 karto visiems vartotojams. E. Purlio nuomone, priimta tvarka gal ir nėra tobula, bet ji leidžia ūkininkui nesikreipti į teismus ir kreiptis pačiam į elektros tiekėją. Numatytos kompensacijos yra už servitutus ir tiems, kuriems yra padaroma žala už įvažiavimą į jų laukus. Ūkininkai išsakė nemažai pastabų, jog dažniausiai elektros tiekėjai net neįspėja, jog jų laukuose vykdys elektros darbus, o siūlomos kompensacijos yra tiesiog menkavertės, lyginant su realiai patiriama žala. Be to, tie darbai dažniausiai atliekami tada, kai iš tiesų padaroma didžiausia žala pasėliams. ŽŪM viceministrė A. Miškinienė pasiūlė Energetikos ministerijai labiau bendradarbiauti ir informuoti žemdirbius kiek įmanoma anksčiau apie ketinimus vykdyti elektros darbus jų valdose. Iš ūkininkų pusės buvo išsakyta mintis, jog kompensacijos už servitutus iš tiesų yra menkavertės ir jos geriau būtų nukreiptos į naujų požeminių elektros kabelių tiesimą. Užklausus, kodėl skiriasi kompensacijų dydžiai seniems ir naujiems servitutams, buvo pakomentuota, jog nauji servitutai patogiau įrengti ir dėl jų žemės savininkas patiria mažiau nuostolių.

IMG_2961

LŪS pirmininkas J. Talmantas pasiūlė valstybei nemokėti dividendų tol, kol nebus patiesta 50 proc. požeminių elektros kabelių. Taip pat kol nebus kasmetinių nuostolių kompensavimo abipusiai suderintos tvarkos, tol negalima net pradėti kalbėti apie galios mokesčio laikotarpio ilginimą. Energetikos viceministras E. Purlys patikino, jog jų ministerija yra apsirengusi priimti žemdirbių asociacijų atstovus aptarti probleminius klausimus, dėl paraiškų paprastinimo  ir kompensacijų dydžio persvarstymo.

IMG_2938 IMG_2939 IMG_2941 IMG_2965

Antruoju posėdžio klausimu aptarta situacija dėl ateities sandorių vykdymo. Dėl šiemet šalį užklupusios sausros žemdirbiai negali įvykdyti išankstinių sandorių įsipareigojimų, nes vidutiniškai Lietuvoje derlius mažesnis apie 30 proc., o kai kuriuose rajonuose praradimai siekia 50 proc. ir net daugiau. Sutartis pasirašiusių ūkininkų situacija sudėtinga. Šalyje dėl sausros buvo paskelbta ekstremali padėtis, kuri sudarė galimybes atleisti pareiškėjus nuo atsakomybės už ES ir nacionalinės paramos priemonių įsipareigojimų nevykdymą tais atvejais, kai jie nevykdomi dėl stichinės sausros. Tačiau nenugalimos jėgos (force majeure) pažyma nėra šimtaprocentinis garantas, kad bus atleidžiama nuo įsipareigojimų, prisiimtų pagal privačių subjektų sutartis. Jau rugpjūčio pirmoje pusėje augintojai gavo įspėjančius laiškus, kad stichinės sausros paskelbimas neatleidžia nuo išankstinio pardavimo sutarties vykdymo, o šių sandorių terminai – rugsėjo pabaiga. Sutartyse parašyta informacija apie baudas (20 proc. nuo fiksuotos sumos dėl patirtų nuostolių ) bei kitas sąlygas ne vienam grūdų augintojui kelia galvos skausmą. Kaip įrodymas dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ar civilinės atsakomybės netaikymo gali būti panaudotos Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų (LPPAR) išduodamos force majeure aplinkybes liudijančios pažymos, kurių reikalauja grūdų supirkėjai. Pažymos kaina – 200 EUR.

IMG_2966

Žemės ūkio viceministrė A. Miškinienė patikino, jog šia tema klausimų ir pasipiktinimų yra daug. Nukenčia ne tik ūkininkas, negalintis įvykdyti įsipareigojimų, bet ir perdirbėjas, kuris taip pat rizikuoja iš anksto užsakydamas laivus, numatydamas būsimus pardavimus. Yra ne tik realiai  nukentėjusių ūkininkų, bet ir tokių, kurie remdamiesi situacija piktybiškai nevykdo sutarčių. Daug pasipiktinimų yra dėl pažymos kainos. Viceministrė patikino, jog pažyma yra individuali ir sudarantis ją teisininkas ne tik atlieka formalius darbus, bet ir turi patikrinti nemažai informacijos. Kai kurie skundėsi, jog prieš norint jauti šią pažymą reikia dar sumokėti už papildomų pažymų gavimą, todėl ūkininkai dėl jų kreipiasi tik esant ypatingai sunkiai situacijai. Viceministrė A. Miškinienė patikino, jog šiuo metu yra parengtas pasiūlymas Lietuvos Respublikos Vyriausybei, kad už šią pažymą žemdirbiams būtų kompensuojama, tačiau tvarka kol kas nepatvirtinta. LŪS pirmininkas J. Talmantas atkreipė dėmesį, kad jeigu rajone nebuvo paskelbta stichinė padėtis (pavyzdžiui per numatyta laiką kritulius registruojančioje stotelėje kaip tik buvo jie užfiksuoti), tai pažymos negausi. Vicepirmininkė L. Šermukšnienė atkreipė dėmesį, jog  sutartyse su grūdų supirkėjais dažnai net nėra punkto apie force majeure išlygą dėl oro sąlygų, todėl kai kurie siūlė ŽŪM imtis atsakomybės paruošti tipinę grūdų pardavimo sutartį. Kita labai aktuali problema – baudos už išankstinių sutarčių nevykdymą, kurios siekia iki 5-10 tūkst. Eur.

IMG_3001

Savo ruožtu Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos (LGPA) direktorė D. Ruščiauskienė patikino,  jog grūdų perdirbėjai rekomenduoja iš anksto parduoti kuo mažesnį kiekį grūdų. Pernai metais situacija irgi buvo sudėtinga, bet kadangi išankstinė kaina buvo didesnė, tai ūkininkai problemų nekėlė. Pasak perdirbėjų, išankstinis susitarimas yra laisvanoriškas ir pavasarį niekas privalomai ūkininkų neverčia jų sudaryti. Jeigu iš tiesų yra problemos, tai LGPA rekomenduoja savo nariams bendradarbiauti su ūkininkais dėl kilusių nesklandumų, stengtis surasti abiem pusėms geriausią sprendimą ir atsako tik už savo narius. Ūkininkui geranoriškai bendradarbiaujant ir įrodant, kad ūkininkas neprikūlė reikiamo grūdų kiekio išankstinėms sutartims įvykdyti, LGPA rekomenduoja:

1)      Skaičiuoti susidariusį grūdų kainų skirtumą tarp išankstinės su ūkininkų sudarytos sutarties kainos ir rinkos kainos tą dieną, kai ūkininkas susitaria atsipirkti neįvykdytos sutarties kiekį, priešingu atveju paskutinę prievolės vykdymo dieną.

2)      Ūkininkams, negalintiems padengti susidariusio kainų skirtumo skolos einamaisiais metais, siūlo šią sumą perkelti į kitus metus, užtikrinant nauja sutartimi, kad ūkininkas turėtų galimybę atvežti nepristatytą grūdų kiekį naujo derliaus grūdais, mokant naujo derliaus konkurencingą rinkos kainą. Tokiu atveju susidariusi skola būtų padengta jau iš naujo derliaus grūdų apmokėjimo.

3)      Įvertinus ūkininko riziką ir įmonės finansines galimybes, tęsti prekinio kreditavimo atidėjimo bei avansų mokėjimo praktiką pagal naujas išankstines  sutartis.

4)      Naujo derliaus išankstinėse sutartyse, numatyti rizikos valdymo sąlygas, kai ūkininkas deklaruoja, kad išankstine derliaus pardavimo sutartimi parduodamas kiekis neviršija  1/3 jo vidutinio  ilgamečio užauginamo derliaus kiekio.

IMG_2922 IMG_2955

LŪS pirmininkas J. Talmantas siūlė, jog pavasarį tiek perdirbėjas, tiek ūkininkas, supirkdami ir parduodami „orinius“ grūdus, turėtų galimybę iš anksto susitarti, jog galimą pelną dalintųsi perpus. Posėdyje dalyvavęs Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys Mindaugas Maciulevičius kaip vieną iš galimybių sprendžiant patirtų nuostolių mąstą nurodė portale http://www.sagris.eu/ kaupiamas palydovines viso laikotarpio nuotraukos. Paslauga joje yra mokama, jeigu norima gauti savo konkretaus ūkio duomenis. Jis taip pat žadėjo pasidomėti išankstinių sutarčių praktika kitose šalyse.

IMG_3033

Posėdyje buvo numatyta svarstyti klausimą dėl Vieningos gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinės sistemos (GPAIS). Tačiau Aplinkos ministerija prieš posėdį raštu informavo, jog jų atstovas nedalyvaus. Savo ruožtu LŪS ir LŽŪKT atstovus su probleminiais klausimais dėl GPAIS pakvietė atvykti pas juos. Gaila, tačiau svarstant su aplinkosauga susijusius klausimus, dažniausiai kviečiami Aplinkos ministerijos atstovai motyvuoja, jog jau turi iš anksto tą dieną suplanuotus kitus renginius ir niekada susitikimui su žemdirbiais nesuranda laiko. GPAIS skirta gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos duomenims rinkti, analizuoti ir prižiūrėti. Tačiau naudosis ja ne tik atliekų sektorius: duomenis per šią sistemą nuo 2018 m. privalo teikti didelis skaičius įmonių ir organizacijų, tame tarpe ūkininkai. Jie turi prisiregistruoti šioje sistemoje ir pradėti suvedinėti joje duomenis. Sistema paleista nuo 2018 m. sausio 1 d. Iki liepos 1 d. buvo pereinamasis laikotarpis, kurį Aplinkos ministras pratęsė dar trims mėnesiams – iki š.m. spalio 1 d. Įmonės, pabandžiusios teikti duomenis per GPAIS, ir konsultantai, konsultuojantys ūkininkus, teigia, kad ši sistema yra pusiau neveikianti, dirbti sistemoje sudėtinga ir painu. O baudos numatomos didžiulės. Ūkiuose reikia pasiskirti atsakingus asmenis arba patys ūkininkai turi būti atsakingi, arba samdytis gamtosaugines firmas ar asmenis, kurie galėtų tvarkyti šią sistemą. Duomenys turi būti pateikiami kiekvieną mėnesį, kaip kad reikalauja gamtosaugininkai, pagal inventorizacijos aktus. Likučiai šioje sistemoje turės tikti su realiais likučiais tikrinimo metu. Reikalinga platesnė informacija apie ūkininkų prievolę, atsakomybę, susijusią su GPAIS.

Kaip žinia, 2018 m. birželio 1 d. Europos Komisija pateikė pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) ateities. Posėdyje pristatyti ir trumpai aptarti pasiūlymai dėl išorinės tiesioginių išmokų konvergencijos ir tiesioginių išmokų dydžio ribojimo vienam paramos subjektui. Žemės ūkio ministerijos Europos Sąjungos reikalų skyriaus patarėjas Šarūnas Celiešius pristatė pranešimą (skaidrės), o 1-ojo Europos Sąjungos paramos skyriaus vedėjas Karolis Anužis jį papildė.

IMG_3010 IMG_3018 IMG_3029

Dėl tiesioginių išmokų dydžių suartinimo, šalims, kurių vidutinė išmoka yra mažesnė už ES vidurkį, Komisija siūlo perpus sumažinti atotrūkį tarp dabartinio išmokų lygio ir 90 proc. ES vidurkio. Pagal siūlomą EK scenarijų Lietuvos tiesioginių išmokų dydžiai per naująjį 6 metų laikotarpį turėtų augti 12,3 proc. Numatomas Konvergencijos rezultatas, pagal EK pasiūlymo skaičius – 204 Eur/ha, t.y. 79 % ES-27 vidurkio 2027 m. Toks pasiūlymas netenkina Lietuvos ūkininkų.

EK pasiūlymų pakete yra ir privalomo Tiesioginių išmokų dydžio ribojimo formulė:

  • nuo 60.000 EUR iki 75.000 EUR mažinimas 25 proc.,
  • nuo 75.000 EUR iki 90.000 EUR – 50 proc.,
  • nuo 90.000 EUR iki 100.000 EUR – 75 proc.,
  • nuo 100.000 EUR – 100 proc.

Ribojimą siūloma taikyti susumavus visas ūkininko gautas paramas gautas tik iš pirmojo ramsčio ir surinktas lėšas pirmiausia skirti perskirstymo išmokai ir vėliau kitoms atsietosioms tiesioginėms išmokoms, arba gali būti horizontaliai panaudotos kaimo plėtros priemonėms finansuoti.

Prieš taikydamos sumažinimą, valstybės narės iš tiesioginių išmokų sumos atima su deklaruota žemės ūkio veikla susijusius darbo užmokesčius, įskaitant mokesčius bei socialines įmokas, ir lygiavertes reguliaraus ir neapmokamo darbo sąnaudas. Nurodytas sumas Valstybės narės apskaičiuoja nacionalinio ar regiono lygmens vidutinius standartinius darbo užmokesčius žemės ūkio sektoriuje padaugindamos iš atitinkamo ūkininko deklaruotų metinių darbo vienetų.

Siūloma, kad pirmasis ramstis turėtų privalomąsias ir laisvanoriškai šalies narės apsisprendimu pasirenkamas dalis. Privalomai valstybės narės turės mokėti:

  • Bazinę pajamų palaikymo išmoką (kaip dabartinė bazinė išmoka, būtinai vykdant būtinas sąlygas nustatytas nacionaliniame lygmenyje)
  • Perskirstymo išmokas (pirmųjų hektarų išmoka)
  • taikyti „Eco-schemą“ taikytina valstybiniu lygiu (už reikalavimus susijusius su klimato ir aplinkosaugos schemomis, bet ne bazinius).

Šaliai nariai taip pat siūloma galimybė rinktis ar taikyti:

  • Jaunųjų ūkininkų išmoką (ne mažiau 2 %)
  • Susietoji parama (iki 12 %)
  • Smulkių ūkių schema – fiksuota išmokų suma.

Šiuo metu Europos žemdirbių organizacijos Copa-Cogeca rengia savo poziciją dėl pasiūlymų BŽŪP po 2020 m. Savo poziciją minėtais klausimais pakviesti išsakyti ir Lietuvos ūkininkų sąjungos nariai.

IMG_2949 IMG_2990

Prie kitų klausimų buvo aptarta situacija dėl smulkių kiaulių augintojų ateities. Pasak LŪS Kaišiadorių sk. pirmininko Sauliaus Stirnos reikėtų apsispręsti, kas tai yra smulkus kiaulių ūkis ir galbūt juo galėtų būti  laikomas ūkis būtų ne nuo 1 iki 10 kiaulių, o nuo 1 iki 100 kiaulių. Ūkininkai tikrai pasipiktinę, jog savo reikmėms auginantys kiaulių (10 ir daugia) turi įsirengti dušus, o jas pasipjovę savo reikmėms negali 2 dienas nieko daryti su skerdiena, kol nebus gauti atsakymai iš VMVT dėl pateiktų tyrimui mėginių dėl AKM. LŪS siūlo ŽŪM dėti visas pastangas, jog smulkus kiaulių ūkis Lietuvoje išliktų ir tokiems ūkiams būtų taikomi minimalūs biosaugos reikalavimai.

IMG_3025

Kėdainių krašto ūkininkų sąjunga siūlo pradėti diskusiją dėl meteorologinių duomenų tikslumo. Stichinę sausrą savivaldybėse skelbia Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, remdamasi meteorologinių stočių, kurių šalyje yra 13, pateiktais duomenimis. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos jau 2010 m., įgyvendindama Kelių eismo informacinės sistemos diegimą, šalies keliuose įvairiose vietose įrengė 43 kelių oro sąlygų stoteles. Iki tol veikė jau 48 stotelės. Kelininkai žino, kad orai yra permainingi ir vos keliolikos kilometrų atstumu esančiuose keliuose eismo sąlygos gali drastiškai skirtis. Tą gerai žino ir žemdirbiai. Todėl kėdainiškiai siūlo, kad hidrometeorologijos tarnyba galėtų naudotis kelininkų turimų oro stotelių duomenimis ir taip tiksliau vertinti orų sąlygas įvairiose vietose.

IMG_2887 IMG_2897 IMG_2898 IMG_2902

Dar kartą ŽŪM keltas klausimas dėl žymėto kuro. Pasak ūkininkų, žymėtas kuras yra prastesnės kokybės ir jo reikia sunaudoti daugiau negu įprastinio. Buvo žadėta atsisakyti žymėjimo, bet kai LŪS šią problemą dar kartą priminė raštu pavasarį, iš ŽŪM buvo gautas atsakymas, jog to daryti neketinama, motyvuojant tuo, jog atsisakius lengvatiniu akcizo tarifu apmokestintų gazolių ženklinimo, turėtų būti taikomas akcizo mokesčio kompensavimas. Tokiu būdu, žemės ūkio veiklos subjektai pirktų gazolius, mokėdami visą akcizo tarifą ir tik ūkiniams metams pasibaigus, teiktų gazolių įsigijimo dokumentus už praėjusius ūkinius metus sumokėtų akcizų permokai kompensuoti. Tokios schemos taikymas sąlygotų papildomų apyvartinių lėšų poreikį žemės ūkio veikos subjektams. Žemės ūkio viceministrė A. Miškinienė patikino, jog artimiausiu metu bus svarstomas projektas dėl kuro normų peržiūrėjimo.

Ūkininkai ŽŪM skundėsi dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie ŽŪM (NMA). Nors pati agentūra nuolat deklaruoja, jog yra geranoriška ūkininkų atžvilgiu. Buvo kalbama apie tuos atvejus, kai ne dėl ūkininko kaltės jis iš NMA gauna išmokas, kurios po metų paaiškėja, jog ūkininkui priklausė mažesnės. Ūkininko kaltės tame kaip ir nėra, tačiau žmogus gavęs reikalavimą grąžinti permoką net ne visada turi lėšų grąžinti, o su jo pasiūlymu tokias lėšas nusiskaičiuoti nuo kitų metų jam priklausančių išmokų  NMA nesutinka ir tokius atvejus perduoda anstoliams. ŽŪM patikino, jog bandys aiškinis tokias situacijas ir kaip jos galėtų būti sprendžiamos. Netgi ragino pačius ūkininkus apie tai informuoti ŽŪM.

Iki spalio 15 d. LŪS laukia duomenų apie konkurso „Metų ūkis 2018“ rezultatus. Į respublikinę šventę, kuri planuojama lapkričio 16 d., planuojama kviesti tik tuos rajonus, kuriuose yra veikiantys LŪS skyriai. Nariai paraginti susimokėti nario mokestį ir nuspręsta patiems prisidėti prie 25 -sios „Metų ūkio“ šventė.

Po posėdžio išsiųstas Žemės ūkio ministerijai dėl smulkiųjų kiaulių augintojų Raštas

Parengė

Lietuvos ūkininkų sąjungos administracija

 

Spausdinti straipsnį Spausdinti straipsnį