Pirmieji Ūkininkų Sąjungos skyriai pradėjo kurtis 1918 metais, tačiau oficialiai centrinė Lietuvos ūkininkų sąjunga įsteigta pirmojo jos suvažiavimo metu – 1919 m. gruodžio 28-29 d., kuriame patvirtinti gruodžio 20 d. Kauno apskrities viršininko kanceliarijoje įregistruoti sąjungos įstatai. Steigėjais pasirašė penkiese: du Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarai Aleksandras Stulginskis ir Jonas Vailokaitis, du kunigai Mykolas Krupavičius ir Juozas Vailokaitis bei Juozas Žebrauskas. Pirmuoju organizacijos pirmininku išrinktas aktyvus politinis veikėjas agronomas Aleksandras Stulginskis, kuris vėliau nuo Ūkininkų Sąjungos išrinktas į Seimą ir tapęs Lietuvos Respublikos Prezidentu, tad Sąjungai vadovavo iki 1922 metų. Visi organizacijos vadovai ir centro valdybos nariai buvo veiklūs žmonės, aktyviai dalyvavę nepriklausomos valstybės kūrime, jos politikoje, ne kartą išrinkti į Respublikos Seimą, tvirtai gynė ūkininkų interesus formuojant visą šalies politiką, buvo tvirti demokratijos šalininkai.
Sąjungos įstatuose numatytiems tikslams pasiekti per nepilną dešimtmetį įsikūrė 380 Ūkininkų sąjungos skyrių, vienijančių per 20 000 narių visame krašte. Skyrius galėjo būti įkurtas vos tik susiburdavo 10 narių, norinčių stoti į organizaciją. Skyriai steigė kooperatyvus, kooperatines pienines, vaisių ir linų perdirbimo, gyvulių kergimo, javų valymo punktus, statė malūnus, žemės ūkio produktų supirkimo sandėlius, kūrė nedidelius bankus. Sąjungos žinioje veikė jos įsteigtos ekonominės organizacijos: Centralinis ūkininkų bankas, Lietuvos kooperatyvų centras, pieno perdirbimo bendrovių sąjunga “Pieno sąjunga”, Lietuvos ūkininkų kooperatyvų sąjunga. Ūkininkų Sąjunga leido savo laikraštį “Ūkininkas”.
Organizacija veikė iki pat sovietų okupacijos 1940 metų birželio. Tuomet ji buvo uždaryta, o daugelis vadovų buvo įkalinti, ištremti.
Lietuvos ūkininkų sąjunga vėl atgaivinta šalies nepriklausomybės atkūrimo išvakarės. 1989 m. vasario 12 d. LŪS atkūrimą inicijavo P.Paštukas, J.Miliauskas, J.Čiulevičius, M.Treinys, V.Knašys, V.Ramanauskas, E.Grakauskas, A. Baležentis ir kt. Po Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo LŪS buvo būtent ta organizacija, kuri padėjo ūkininkams susigaudyti besikeičiančioje aplinkoje, atstovavo žemdirbių interesus, skatino užsiimti žemės ūkio veikla, realiai pagelbėjo ūkininkams įsigyti padėvėtos vakarietiškos ž.ū. technikos iš Skandinavijos šalių. Organizacija turėjo kiekviename rajone savo skyrių, kurie į savo narius priimdavo ūkininkus ir ūkininkavimu besidominančius asmenis.
Nuo 1992 m. prasidėjo glaudus bendradarbiavimas su Švedijos ūkininkų federacija (LFR), o nuo 1997 m. Tarptautinė Švedijos kooperacijos vystymo agentūra (SIDA). LRF mokymo programų padalinys pradėjo remti įvairius mokymo ir švietimo projektus, vykdomus kartu su LŪS ir LRF organizacijomis. Pagrindiniai vykdyti projektai: Vadovų mokykla; LŪS moterų tinklo stiprinimas; LŪS skyrių stiprinimas; Projektų valdymas; LŪS informacinio tinklo vystymas; mokymai LŪS vadovams. Šių projektų rėmimas tęsėsi iki 2003 m gruodžio mėn.
Iki 2003 m. LŪS savo veiklą vykdė kaip visuomeninė, ne pelno siekianti organizacija. Keičiantis visuomeninių organizacijų įstatymui į Asociacijų įstatymą, 2004 m. lapkričio 30 d. įvykusiame LŪS suvažiavime buvo priimtas sprendimas, jog organizacijos nariais bus iki šio laiko veikę rajoniniai skyriai, kurie jau ir taip dauguma buvo įsiregistravę atskirais juridiniais asmenimis. Šiuo metu (2019-07-01) asociacijos „Lietuvos ūkininkų sąjunga“ nariais yra juridiniai asmenys – 41 rajoninis skyrius. Ūkininkų narystė organizacijoje vykdoma per rajoninius skyrius.
Po Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo buvo pradėta vykdyti žemės reforma, kuri dar yra nebaigta ir šiandien. Atsiradus galimybei atstatyti žemės nuosavybės teises, ūkininkauti pradėjo daug asmenų. Nemaža dalis naujųjų ūkininkų neturėjo tinkamo žemės ūkio išsilavinimo, stokojo žinių, kurios padėtų pelningai plėtoti ir vystyti ūkį. Susiklosčius tokiai situacijai žemės ūkyje, labai išaugo poreikis konsultuoti ir mokyti ūkininkus, kelti jų kvalifikaciją. Šiai problemai išspręsti 1993 m. birželio 1 d. įkurta Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba. Jos steigėjais buvo Lietuvos ūkininkų sąjunga, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija ir Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerija.
Buvę ir esami LŪS vadovai:
- 1919–1922 m. Aleksandras Stulginskis
- 1922–1940 m. Eliziejus Draugelis
***
- 1989 02 – 1990 07 Povilas Paštukas
- 1990 07 – 2000 11 Jonas Čiulevičius
- 2000 11 – 2001 04 Vidmantas Butkus
- 2001 05 – 2001 09 Virgilijus Šironas
- 2001 09 – 2002 06 Saulius Cironka
- 2002 06 – 2008 07 Genutė Staliūnienė
- 2008 07 – 2021 04 Jonas Talmantas
- nuo 2021 04 LŪS vadovauja Raimundas Juknevičius.
Šiuo metu Lietuvos ūkininkų sąjunga yra savarankiška savanoriškumo principu Lietuvos ūkininkų ir su ūkininkavimu susijusių bei ūkininkavimu besidominčių asmenų asociacijas jungianti Sąjunga, įsteigta Sąjungos narių veiklai koordinuoti, Sąjungos narių interesams atstovauti ir ginti bei kitiems viešiesiems interesams tenkinti.
