Mes dalyvaujame
Lietuvos vaidmuo COPA-COGECA organizacijose
Naryste vienoje įtakingiausių lobistinių organizacijų ES Lietuvos ūkininkų sąjunga susidomėjo Lietuvai rengiantis tapti Europos Sąjungos nare.
2002 m. pradžioje Lietuvos ūkininkų sąjunga pakviečiama tapti COPA-COGECA organizacijos asocijuota nare ir atstovauti savo šalies žemdirbius Europos Sąjungoje. Ir tų pačių metų rugsėjo 12 d. Kopenhagoje pasirašius susitarimų protokolą LŪS tampa COPA-COGECA asocijuotoja nare.
Būdama COPA-COCECA organizacijos nare ir siųsdama savo ekspertus į darbo grupes, Lietuvos ūkininkų sąjunga įgyja galimybę kartu su kitų ES šalių žemdirbių organizacijomis teikti Lietuvos žemdirbių lūkesčius atitinkančius pasiūlymus, reikalavimus ES Komisijai, kelti probleminius klausimus dėl sudėtingų žemės ūkio sektoriaus problemų ir ieškoti sprendimo būdų, formuoti bendras pozicijas ir tokiu būdu gali aktyviai dalyvauti ES Bendrosios žemės ūkio politikos formavimo procesuose.
Lietuvos ūkininkų sąjunga kaip ekspertus į atitinkamų COPA darbo grupių posėdžius deleguoja savo narius arba Lietuvos šakinių organizacijų vadovus ar atstovus, kuriems yra svarbūs sprendžiami klausimai, ir jie yra kompetentingi dalyvauti diskusijose. Jie yra COPA-COGECA darbo bei Europos Komisijos konsultacinių grupių nariai, dalyvauja seminaruose, konferencijose bei kituose renginiuose, kur pristato Lietuvos žemdirbių nuomonę bei gina jų interesus svarstomais klausimais, domisi žemės ūkio rinkos sąlygomis, naudojasi galimybėmis Lietuvos ūkininkams atlikti įtakingą vaidmenį kuriant ir plėtojant Europos Sąjungos Bendrąją žemės ūkio politiką.
Pagrindinis ekspertams keliamas tikslas – įgyti kuo daugiau patirties ir gauti naudingos informacijos bei vystyti bendravimo ir bendradarbiavimo tinklą su Europos Sąjungos valstybėmis, kuris leistų keistis informacija apie įvykius ir situaciją atskirų šalių žemės ūkio sektoriuje. Ekspertai užsiima gautos informacijos sklaida Lietuvos ūkininkų tarpe per savo organizacijas. Remdamiesi gauta informacija, jie kiek įmanoma labiau stengiasi įtakoti Lietuvos institucijas, kad būtų užtikrinamos ūkininkams padorios darbo sąlygos, produkcijos bei paslaugų realizavimo kainos, stabilios jų pajamos bei informacijos apie įvairias žemės ūkio sritis prieinamumas.
Lietuva GEOPA organizacijoje
Lietuvos ūkininkų sąjunga pilnateise GEOPA-COPA nare tapo 2004 m. Nuo to laiko siunčia savo ekspertus į Žemės ūkio socialinio dialogo komiteto posėdžius, dalyvauja bendruose socialinių partnerių organizuojamuose seminaruose ir konferencijose. Renginiuose nagrinėjami aktualūs klausimai, padeda Lietuvos žemės ūkio sektoriuje kurti darbo ir saugos darbe kultūrą, žengti koja kojon su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis, apibrėžiant ir įgyvendinant stabilius, sąžiningus ir produktyvius darbo santykius sektoriuje.
Stiprėjantis ir modernėjantis Lietuvos žemės ūkis tampa stipriu šalies ekonominiu varikliu. Ūkininkas-darbdavys suvokiamas kaip svarbus socialinis partneris, kuriantis darbo vietas ir padedantis vystytis kaimo plėtrai. Atsisiųsti deklaraciją
Lietuvos žemės ūkio taryba
2018 m.Lietuvos ūkininkų sąjunga kartu su Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija ir Lietuvos grūdų augintojų asociacija įkūrė Lietuvos žemės ūkio tarybą.
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba
1993 m. Lietuvos ūkininkų sąjunga kartu su Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija pasirašė Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos steigimo sutartį. Įstaigos kūrimo procesas vyko, kai viena struktūra keitė kitą. Vykstant žemės ūkio reformai, labai sumažėjo gyvulininkystės ir augalininkystės produkcijos. Tam įtakos turėjo ir tai, kad vietoj stambių ūkių atsirado daug smulkesnių žemės ūkio produktų gamintojų, kuriems suteikti pagalbą mokslo ir mokymo įstaigos buvo nepajėgios. Žemės nuosavybės teisę gavo ir ūkininkauti pradėjo daug piliečių, neturinčių žemės ūkio išsilavinimo, nemaža dalis kaimo gyventojų stokojo žinių, kad galėtų pelningai plėtoti šiuolaikinį ūkį.
Susiklosčius tokiai situacijai žemės ūkyje, labai išaugo poreikis konsultuoti ir mokyti ūkininkus, tobulinti jų kvalifikaciją. Šiai problemai išspręsti ir buvo sukurta Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba. Prie jos „lopšio“ su labai gerais ketinimais atsistojo didžiausios žemdirbių organizacijos – Lietuvos ūkininkų sąjunga, Bendrovių asociacija ir žemės ūkio politiką įgyvendinanti vyriausybinė institucija – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija. Dalininkams darant įtaką, įstaiga harmoningai derina abipusius interesus, t. y. dirba ir kaip žemės ūkio politikos įgyvendinimo instrumentas, ir kaip individualius žemdirbių poreikius tenkinanti institucija.
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos centrinė buveinė įsikūrusi Akademijos miestelyje (Kėdainių r.). Šiuo metu 46 rajonų ir savivaldybių biuruose dirba daugiau nei 400 darbuotojų. Jie klientams teikia kompleksines buhalterinės apskaitos, verslo ekonomikos, augalininkystės, gyvulininkystės, miškininkystės, darbų saugos ir priešgaisrinės saugos paslaugas, konsultuoja, vykdo mokymus.