(2018-01-09)
Š.m. sausio 9 d. LŪS pirmininkas Jonas Talmantas ir LŪS tarptautinių ryšių koordinatorė Jovita Motiejūnienė dalyvavo Komisijos atstovybėje Lietuvoje surengtoje diskusijoje apie Europos Sąjungos žemės ūkio ir maisto politiką po 2020 m. Joje Europos Komisijos komunikatą „Maisto ir ūkininkavimo ateitis“ pristatė ir į dalyvių klausimus atsakė Tassos Haniotis, Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros direktorato direktorius, atsakingas už strategiją, paprastinimą ir politiką, kuris savo karjeroje prisiliečia jau prie 6-tosios Europos Sąjungos BŽŪP formavimo. Lietuvos siekius naujojoje BŽŪP pristatė Lietuvos žemės ūkio viceministras Rolandas Taraškevičius.
Renginys buvo skirtas ūkininkų atstovams, mokslininkams, pramonės ir verslo atstovams, sprendimų priėmėjams, politikams. Diskusijose LŪS pirmininkas klausė svečio iš Briuselio, kodėl toliau yra diskriminuojami Lietuvos ūkininkai; kaip atrodys tiesioginių išmokų konvergencija tarp šalių narių, kodėl žalinimo išmokos, kurios, beje, mokamos už tą pačią praktiką visoje ES, ženkliai skiriasi (planuojama šio laikotarpio pabaigoje, t.y. 2020 m. nuo 56 eurų Lietuvoje iki 80 eurų ES vidurkio); ir kokius rezultatus turės parodyti ūkininkas, norėdamas gauti išmoką naujuoju laikotarpiu. Komisijos atstovas T.Haniotis nevyniojo žodžių į vatą: komunikatas kalba apie teisingesnes išmokas, bet tai toli gražu nereiškia, kad jos bus vienodos. Pasak jo, didžiausia kliūtis ES vienodai remti ūkininkus – yra žemės kainos ir darbo jėgos kaštų skirtumai tarp šalių narių. Žemdirbių organizacijų atstovai vienas po kito žėrė neigiamas tokio požiūrio pasekmes Lietuvos žemės ūkio sektoriaus konkurencingumui ir tolimesniam jo gyvybingumui. J.Talmantas paragino Komisiją atlikti realią analizę įvertinant tokius kriterijus, kaip klimato sąlygos, vegetacijos laikotarpis bei dėl jų atsirandančios privalomosios Lietuvos ūkininkų išlaidos, ir tik tada vertinti kiekvienoje šalyje rėmimo lygio būtinybę.
Pranešimai:
Komunikatas (lietuvių kalba)
Informaciją parengė Jovita Motiejūnienė
