Kelių naudojo mokesčio praktinės situacijos ūkininkams nėra taip paprastai išsprendžiamos
Prasidėjus javapjūtei liepos 22 d. Lietuvos ūkininkų sąjunga raštu kreipėsi į Susisiekimo ministeriją, Via Lietuva, Lietuvos transporto saugos administraciją ir Žemės ūkio ministeriją su prašymu atkreipti dėmesį į praktines problemas, su kuriomis susiduria ūkininkai, taikant jiems kelių naudotojo mokestį ir teisės aktuose nustatytą išimtį.
Pagal galiojantį teisinį reguliavimą kelių naudotojo mokestis netaikomas žemės ūkio veiklos subjektams, kurie atitinka visas šias sąlygas: verčiasi žemdirbyste; jų metinės pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų; važiuoja iki savo dirbamo žemės lauko ir grįžta iš jo.
Praktikoje ši išimtis administruojama taip, kad automatinėms kontrolės sistemoms užfiksavus transporto priemonę, kiekvienas atvejis vertinamas individualiai. Ūkininkai, gavę pranešimą, kiekvieną kartą turi pateikti dokumentus, įrodančius teisę naudotis išimtimi – pažymą apie pajamas iš žemės ūkio veiklos, ūkininko pažymėjimą, duomenis apie teisėtai valdomus dirbamus laukus, maršrutus ir kitą prašomą informaciją.
Nuo 2025 m. liepos 1 d. yra gerokai praplėstas mokamų kelių Lietuvoje ruožas, daugiau žemės ūkio veiklos subjektų laukų patenka yra apmokamų kelių zonas. Ūkininkai, vykdydami kasdienę veiklą, ypač sėjos, derliaus nuėmimo ar kitų sezoninių darbų metu, tuo pačiu maršrutu į tuos pačius laukus važiuoja ir kelis kartus per dieną. Kiekvienas automatinės sistemos užfiksuotas važiavimas tampa atskira administracine procedūra, nors taikoma teisė į nustatytą išimtį ir tai pagrindžiantys duomenys iš esmės nesikeičia. Toks administravimo modelis sukuria neproporcingą administracinę naštą tiek ūkininkams, tiek pačioms administruojančioms institucijoms.
Pažymėtina, kad daugiau kaip 50 procentų pajamų iš žemės ūkio veiklos kriterijus nustatomas pagal metinius finansinius duomenis, todėl šios aplinkybės objektyviai negali keistis kiekvieno atskiro važiavimo metu. Dėl to pakartotinis tų pačių dokumentų teikimas kiekvienu atveju nesukuria papildomos vertės nei kontrolės efektyvumui, nei teisiniam aiškumui.
Lietuvos ūkininkų sąjunga pasiūlė įvertinti galimybę pakeisti kelių naudotojo mokesčio išimties administravimo tvarką, numatant, kad žemės ūkio veiklos subjektas dokumentus, patvirtinančius teisę naudotis išimtimi, pateiktų vieną kartą per nustatytą laikotarpį (pavyzdžiui, kartą per kalendorinius metus). Patvirtinus, kad subjektas atitinka teisės aktuose nustatytas sąlygas, išimtis būtų taikoma visą nustatytą laikotarpį, o papildomi dokumentai būtų prašomi tik tais atvejais, kai atsiranda pagrįstų abejonių dėl konkretaus važiavimo atitikties teisės aktuose nustatytoms sąlygoms arba pasikeičia reikšmingos aplinkybės.
Atkreipėme dėmesį, kad panašus administravimo principas jau taikomas kitose srityse, kuriose ūkininkai, vieną kartą pateikę reikiamus dokumentus ir patvirtinę atitiktį nustatytiems kriterijams, taikomomis jų veiklai išimtimis naudojasi visą nustatytą laikotarpį, o ne kiekvieną kartą iš naujo įrodinėja teisę jomis pasinaudoti.
Prašėme įvertinti galiojančio teisinio reguliavimo ir administravimo tvarkos tobulinimo galimybes bei inicijuoti reikalingus teisės aktų pakeitimus.
Gavome iš atsakingų institucijų rašytinius atsakymus, kurie byloja, jog šiuo metu šalyje nėra registrų, kuriuos būtų galima per sąsajas integruoti į automatinę pažeidimus fiksuojančią sistemą taip, kad ji automatiškai nustatytų, ar užfiksuota transporto priemonė priklauso žemės ūkio veiklos subjektui, besiverčiančiam žemdirbyste. Tačiau konstatuojama, jog vertinami galimi techniniai sprendimai ir jų finansavimo galimybės, kurios leistų automatizuoti lengvatų administravimą ir integruotų kelių rinkliavos administravimo sistemą su ŽŪDC administruojamomis informacinėmis sistemomis. Tad belieka viltis, jog bendromis pastangomis bus ieškoma visoms pusės aiškesnių sprendimų.
Gauti atsakymai čia:
Nuotrauka Jūratės Jodeikienės