Kritika dėl perteklinių reikalavimų tarsi aidas

Ūkininkui visad vertingi pokalbiai su kolegomis. Ūkius gali skirti tūkstančiai kilometrų, bet ūkininkai visada bendrų temų. Spalio 16 d. pagal šių metų ES žemdirbių kongreso programą LŪS pirmininkas Gedas Špakauskas ir vicepirmininkas Martynas Puidokas lankėsi švedų ūkininkų Johan Lindgren bei Kristian Svensson ūkiuose. Diskutuodami ir dalindamiesi pastebėjimais LŪS pirmininkas ir Švedijos ūkininkų federacijos LRF prezidentas Palle Borgstrom sutarė, jog ūkininkų problemos – tiek Lietuvoje, tiek Švedijoje – tos pačios, kritika dėl perteklinių, biurokratinių reikalavimų tarsi aidas abipus Baltijos jūros.

Ūkininko Johan Lindgren šeima valdo ekologinį pienininkystės ir augalininkystės ūkį „Backa gård“. Šio ūkio šaknys siekia XVII amžių. Tai modernus, bet kartu ir gilias tradicijas išlaikęs šeimos ūkis, išsiskiriantis savo mastu ir taikomais tvarumo principais. Ūkis iš viso apima 460 hektarų dirbamos žemės, 300 hektarų miško ir 60 hektarų ganyklų. Kalbėdamas apie perteklinius reikalavimus miško tvarkyme ir susidūrimą su ES žalinimo politikos mechanizmais, Johan Lindgren dalijosi bendra ūkininkų kritika. Ūkininko akimis, daugelis šių reikalavimų yra sukurti prie biurokratų stalo kažkur Briuselyje ar Stokholme ir visiškai neatitinka praktinės realybės. Jis vardijo perteklinius reikalavimus bei absurdais virstančius reguliavimus miško tvarkyme ir rūšių apsaugoje, žalinimo ir biologinės įvairovės reikalavimuose. „Backa gård” jau dešimtmečius veikia kaip tvarus, ekologinis ūkis, natūraliai palaikantis biologinę įvairovę (savo ganyklomis, sėjomaina). Tačiau ES žalinimo reikalavimai verčia ūkininką pildyti papildomas ataskaitas ir privalomai atidėti dalį derlingos žemės plotų pūdymui, užuot leidus tuose plotuose auginti pašarus savo karvėms. Ūkis norėtų naujos fermos ir modernių robotų, nes šiuo metu pieno ūkyje nemažai darbo atliekama rankomis, bet, deja, dėl padidėjusių sąnaudų ši labai brangi investicija neaišku kada atsipirks.

Saga ir Kristian Svensson šeima valdo ūkį „Österby Gård”, kur dirba apie 230 ha (50 ha nuosavos ir 180 ha nuomuojamos arba tvarkomos pagal žemės priežiūros sutartis pasirašytomis su savivaldybe). Žemės priežiūros sutartis leidžia ūkininkams užsitikrinti pakankamai natūralių ganyklų savo mėsiniams galvijams bei avims. Šeima užsiima augalininkyste, mėsine gyvulininkyste ir turi savo ūkio parduotuvę. Parduotuvėje pirkėjams siūloma vietoje šeimos ir gretimuose ūkiuose užauginta produkcija: mėsa ir mėsos gaminiai, kiaušiniai, pieno produktai, šviežia duona, medus, sezoninės daržovės ir daugybė įvairių vietoje pagamintų delikatesų. Rudenį ūkis tampa traukos centru, kur lankytojai gali patys skinti kukurūzų burbuoles ar apsilankyti specialiojoje moliūgų parduotuvėlėje, kurioje siūlomas didžiulis vietoje užaugintų moliūgų pasirinkimas, organizuojamos pramogos. Nors apsilankymo metu ūkio gyvenimas atrodo idiliškas, tvariam smulkiajam verslui tenka susidurti su rimtomis struktūrinėmis, klimato ir logistikos problemomis. Smulkus šeimos ūkis negali konkuruoti masteliu ir mažomis kainomis su didžiaisiais prekybos tinklais ar pigesne importine mėsa. Jų sėkmė visiškai priklauso nuo vietos bendruomenės sąmoningumo. Kadangi ši krautuvėlė dirba tik dvi dienas per savaitę, ūkininkai turi įdėti itin daug pastangų į rinkodarą, kad pritrauktų pirkėjus iš miestų (Sigtunos, Stokholmo ar Upsalos) atvažiuoti pirkti tiesiai iš ūkio. Parduotuvės lokacija labai dėkinga, nes ūkininkai gyvena prie judraus kelio, kur pro šalį pravažiuoja daug žmonių.