Baltijos šalių ir Suomijos žemdirbių lyderiai pasirašė bendrą deklaraciją dėl BŽŪP
Balandžio 21 d. Briuselyje, Europos Parlamente susirinko keturių šalių – Estijos, Latvijos, Lietuvos bei Suomijos – ūkininkų organizacijų vadovai ir atstovai į diskusiją su ES Parlamento įvairių frakcijų nariais, atsakingais už BŽŪP pozicijos formavimą, ir su Europos Komisijos atstovais, atsakingais už strategijos ir politikos analizės sritis.
Atvirose ir konstruktyviose diskusijose Europos Komisijos atstovai pripažino, kad dabartiniai pasiūlymai dėl būsimos Bendrosios žemės ūkio politikos dar turi būti tobulinami, geriau atsižvelgiant į realią situaciją ir mūsų regiono specifiką. Pagrindinė žinia, kurią nešė žemdirbių lyderiai – žemės ūkis ir maisto gamyba nėra vien ekonomikos sektorius. Tai strateginio saugumo klausimas. Lietuva, Latvija, Estija ir Suomija yra Europos Sąjungos rytinis pasienis, tiesiogiai besiribojantis su agresyvia ir nenuspėjama kaimyne Rusija. Todėl gebėjimas išlaikyti gyvybingą kaimą, stiprius ūkius ir vietinę maisto gamybą yra ne tik ekonominis, bet ir nacionalinio bei europinio saugumo klausimas.
Keturių šalių vadovai ir atstovai pasirašė bendrą deklaraciją, kurioje pabrėžiamas Baltijos valstybių ir Suomijos žemdirbių strateginis vaidmuo diskutuojant apie BŽŪP po 2027 m. ir Daugiametę finansinę programą. Mūsų regionas susiduria su specifiniais geopolitiniais ir struktūriniais iššūkiais, kurie tiesiogiai veikia žemės ūkio konkurencingumą, investicijas ir maisto gamybos tęstinumą, be to, jis atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant ES maisto saugumą. Daugiau nei du dešimtmečius po įstojimo į ES Estijos, Latvijos ir Lietuvos ūkininkai gavo žymiai mažesnę pajamų paramą už hektarą nei senųjų valstybių narių ūkininkai. Šis paramos deficitas kaupėsi metai iš metų. Jo rezultatus matome šiandien. Mūsų šalių gamybos kaštai, palūkanų normos ir darbo sąnaudos priartėjo prie Vakarų Europos lygio, o paramos lygis – ne. Valstybės narės, kurios Europos Sąjungoje neša neproporcingai didelę saugumo naštą, negali būti paliktos be ES žemės ūkio paramos paskirstymo korekcinių mechanizmų. Negalima leisti, kad būsimoji politika dar labiau gilintų nelygybę. Vienodos pareigos visiems Europos ūkininkams turi reikšti ir vienodai teisingą paramą. Taip pat pabrėžėme, kad ES Bendroji žemės ūkio politika turi išlikti stipri, savarankiška ir tinkamai finansuojama. Ji negali būti išskaidyta ar susilpninta kitų fondų sąskaita. Reikia lankstumo, mažesnės biurokratinės naštos ir realesnių taisyklių, kurios padėtų ūkininkui dirbti, tai ką jis moka geriausiai, o ne eikvoti laiką, energiją ir lėšas popierių pildymui. Deklaracojoje siūloma sukurti specialų rytinio pasienio kaimo atsparumo fondą, skirtą Baltijos šalims ir Suomijai. Šios lėšos turėtų būti nukreiptos į ūkių modernizavimą, maisto perdirbimą, energetinį savarankiškumą, investicijų skatinimą ir kaimo gyvybingumo išlaikymą.
Lietuvos ūkininkų sąjungai renginyje atstovavo LŪS vicepirmininkas Gedas Špakauskas ir LŪS prezidiumo narys Mindaugas Maciulevičius. Lietuvos ūkinininkų sąjunga ir toliau sutelktai siekia savo tikslo – sąžiningos ir stiprios žemės ūkio politikos Lietuvos ūkininkams.
Trijų Baltijos valstybių ir Suomijos žemdirbių organizacijų deklaracija .
