„METŲ ŪKIS 2025“ apdovanojimai – susitikimas su savo pačių galia
2026 m. Kėdainiai paskelbti kultūros sostine, o vasario 6 d. Kėdainių arenoje vykę „Metų ūkis 2025“ apdovanojimai sukvietė pabūti drauge kultūringai tiek įvairių savivaldybių nugalėtojus, tiek žemdirbių bendruomenės narius, tiek skirtingų sričių verslo partnerius, kurie sutiko prisidėti prie šio renginio organizavimo. Į renginį atvyko ir sveikinimo žodį susirinkusiems tarė Seimo pirmininkas Juozas Olekas, Seimo Kaimo reikalų komiteto vardu narys Arūnas Dudėnas, žemės ūkio ministras Andrius Palionis, VDU ŽŪA kancleris prof. Vigilijus Jukna, Kėdainių rajono meras Valentinas Tamulis. Renginyje dalyvavo gausus būrys svečių iš įvairių institucijų, partnerinių organizacijų, rajonų savivaldybių.
Renginio vedėjai Indrė Kavaliauskaitė ir Žygimantas Skiotys visus susirinkusius pasveikino, jog į Kėdainių areną laimėtojai atvyko ne tik į „Metų ūkis 2025“ apdovanojimus, bet ir į susitikimą su savo pačių galia, kai rezultatas neateina iš karto, o jo reikia išlaukti. Ūkyje viskas prasideda nuo žemės, nuo sprendimo – pasitikėti savimi. Už kiekvieno grūdo, kiekvieno hektaro, kiekvieno laikomo gyvulio ir kiekvieno derliaus stovi žmogus: jo rankos, jo patirtis ir jo atsakomybė.
„Tai bendruomenė, atliekanti valstybei itin svarbią misiją – aprūpinanti šalies gyventojus saugiu ir sveiku maistu. Bendruomenė, kuri žino, kas yra atsakomybė, ir ne kartą įrodė, kad kantrybės, užsispyrimo, išradingumo ir didelių pastangų dėka net ir nepalankiomis sąlygomis sugeba užpildyti aruodus ir užtikrinti, jog ant stalo visada būtų duonos. Tai bendruomenė, kuriai dėl aiškaus tikslų suvokimo ir susitelkimo pavydi daugelio kitų profesijų atstovai. Jūs esate didžiulė kurianti galia, o kiekvienas iš jūsų – šios galios šaltinis“, – kalbėjo LŪS pirmininkas Raimundas Juknevičius.
2025 m. įvykęs konkursas „Metų ūkis“ organizuojamas 32-ą kartą. Taip, kaip Lietuvos žemės ūkis augo, keitėsi jo technologijos visą Lietuvos Nepriklausomybės laikotarpį tikriausiai didžia dalimi tarp savo laureatų regėjo ir šio konkurso organizatoriai, rajoninių komisijų nariai, o viską patyrė patys ūkininkai.
Konkurso tikslas per visą jo organizavimo laikotarpį – skatinti ūkininkus pažangiau ūkininkauti, siekti gamybos efektyvumo ir ekologinės pusiausvyros, geriau ir gražiau tvarkytis savo ūkyje, išaiškinti geriausius savivaldybėje. Konkursas organizuojamas remiantis patvirtintais konkurso nuostatais ir laimėtojais kasmet tampa labai įvairaus dydžio gyvybingi, tvarūs, pažangūs ir puikiai besitvarkantys ūkiai, o konkurso dalyviai dalyvauja įvairiose Lietuvos kaimo plėtros priemonių 2014-2020 m. programos, Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano priemonėse.
2025 m. rezultatus gavome iš 36 savivaldybių. Konkurse dalyvavo per 260 ūkių, iš kurių aktyviausios buvo Jurbarko, Kauno, Lazdijų, Rokiškio ir Šilalės savivaldybės. Laimėtojais iš viso tapo 107 ūkiai. Tradiciškai buvo renkami pirmos, antros ir trečios vietos laimėtojai.
Tarp laimėtojų vyrauja augalininkystės ūkiai, kurių bendrai yra 50 proc. gyvulininkystės ir mišrių ūkių šiemet šiek tiek mažiau – atitinkamai yra 18 ir 19 proc. tarp visų laimėtojų. Pagal laimėtojų anketose nurodytus duomenis ūkio specializacijos pasiskirstę taip: 54 augalininkystės, 19 gyvulininkystės, 20 mišrios specializacijos, 7 daržininkystės, po 3 bitininkystės ir sodininkystės bei keli netradicinės veiklos ūkiai.
Ryškiausias iš visų laimėtojų tiek savo dydžiu (1620 ha), tiek ūkininkavimo veiklos įvairove yra Kauno rajono savivaldybės pirmos vietos laimėtojo Andriaus Banionio ūkis. Jame per 660 galvijų, 3000 kiaulių, 20 tūkst. paukščių, 20 bičių šeimų. Ūkyje pasodintas įvairių vaismedžių sodas. Spaudžiamas augalinis rapsų, sėmenų ir kanapių aliejus. Ūkio verslo koncepcija – nuoseklus procesas nuo auginimo lauke iki galutinio produkto vartotojui, nuo pašarų gamybos iki perdirbimo ir realizacijos. Visa produkcija – duonos ir konditerijos gaminiai, pieno ir mėsos produktai, kiaušiniai, medus – parduodama vartotojams per mažmeninės prekybos tinklus ir mobiliuosius ūkininkų turgelius.
Tarp augalininkystės ūkių didžiausias yra Kėdainių rajono savivaldybės pirmos vietos Vaidos ir Pauliaus Staliorių ūkis, esantis Krakių seniūnijoje. Šeima ūkininkauja jau 20 metų. Šiandien dienai ūkyje dirbamos žemės plotas – beveik 1000 hektarų. Tai modernus, taikantis naujausias technologijas augalininkystės ūkis, ūkininkavimo pradžią siejantis su pirmąja parama, įsipareigojimais ir didžiulėmis investicijomis į modernią vakarietišką įrangą ir techniką. Didžiąją dalį žemės plotų ūkyje užima žieminiai kviečiai ir rapsai, auginami ankštiniai augalai ir cukriniai runkeliai.
Tuo tarpu Anykščių rajono savivaldybės pirmos vietos laimėtojai Juozas, Vytautas ir Karolis Baniai – trys vienos šeimos kartos, darniai besitvarkantys mišrios specializacijos 1000 hektarų ir per 600 galvijų turinčiame ūkyje. Ūkis, įkurtas 1992 m., nuolat augo ir jį visaip stengiamasi išlaikyti pienininkystės krypties, nepaisant to, kad pienininkystė jau ne kartą Lietuvoje buvo dideliame nuosmukyje. Belieka džiaugtis, jog yra šeimų, kuriose karta iš kartos tęsiamos gilios žemdirbystės tradicijos, o ypač darbuojantis su gyvuliais, kai darbas vyksta visais metų laikais, kiekvieną metų dieną.
Tarp didžiausių gyvulininkystės ūkių – Lazdijų rajono savivaldybėje Būdviečio seniūnijoje ūkininkaujantis Nerijus Antanas Narauskas, laikantis per 200 pieninių ir mėsinių galvijų, dirbantis per 450 ha, auginantis javus, ankštinius ir pašarinius augalus, kuriais šeriami gyvuliai. Ūkininkas ūkininkauja nuo 2001 m. ir per savo ilgametę patirtį nuolat diegė naujas technologijas bei tvaraus ūkininkavimo praktiką, ne kartą yra patekęs tarp produktyviausių pieno ūkių. Šventės metu ūkininkas prisipažino, jog jau buvęs šio konkurso laimėtoju bene prieš 20 metų ir tikrai per tą laikotarpį ūkis tik stiprėjo.
Tarp pirmos vietos laimėtojų yra Kretingos rajono savivaldybės nugalėtojai Monika ir Raimondas Pareigiai, daugeliui žinomi kaip MR.ŪKIS, auginantys Limuzinų veislės galvijus ir parduodantys itin kokybišką jautieną. Be jautienos gamybos, Pareigių ūkis taip pat užsiima Limuzinų veislės galvijų veislininkyste.Ūkio puslapyje galima rasti informaciją ir apie edukacijas, degustacijas ir puikius jautienos patiekalų receptus.
Kaip žinia, sodininkams 2025 metai buvo ypatingai sudėtingi dėl ilgai trukusių pavasarinių šalnų ir vasaros lietaus. Tad tarp konkurso laimėtojų esantys sodininkystės ūkiai turėjo atlaikyti jiems kliuvusius išbandymus. Jonavos rajono savivaldybės pirmos vietos laimėtojas Paulius Žemaitis anketoje nurodė auginantis 3,5 hektarų braškių ir 40 arų vynuogių. Ūkininkauti Paulius pradėjo 2019 m., pasinaudojęs jaunųjų ūkininkų įsikūrimo programa, įsigijęs kelis hektarus žemės. Jau nuo pat pradžių žinojo, jog neturės tradicinio augalininkystės ūkio, o svajojo apie vynuoges ir galbūt vyną. Bet pasitarus su Lietuvos žemės ūkio konsultavimo specialistais viskas prasidėjo nuo braškių auginimo. Vardan svajonės turėti ūkį teko parduoti ir tuo metu turėtą Harley-Davidson motociklą. Gyvenimas visada pilnas išbandymų ir labai tikimės, jog šie metai bus dosnūs ne tik Pauliui, bet visiems ūkiams.
Tarp visų 2025 metų laimėtojų mažiausią ūkį turi Kauno rajono savivaldybės Čekiškės seniūnijoje įsikūrę antros vietos laimėtojai Indrė ir Tadas Subačiai. Ūkis apie 2 ha, auginamos aktinidijos. Ūkininkavimo pradžia buvo grįsta moksliniu domėjimusi. Studijuodamas ir rašydamas mokslinį darbą apie aktinidijas, Tadas įgijo žinių, kurias panaudojo praktikoje 2022 m. kuriant savo ūkį. Indrė rūpinasi augalų tręšimu ir būklės stebėjimu. Tadas aktyviai prižiūri augalus. Vyresnysis sūnus padeda rinkti derlių. Rajono komisijos vertinimu, šis ūkis – tvarus, nuosekliai besivystantis, inovatyvus ir išties išskirtinis.
Kaip netradiciškiausias tarp visų laimėtojų – Kupiškio rajono savivaldybės antros vietos laimėtoja Rima Paliulienė, kuri puoselėja šeimos kepyklėlę, įkurtą 2019 m. Pagrindinė veikla – naminės duonos, bandelių ir konditerijos gaminių kepimas. Kepyklėlėje puoselėjamas iš kartos į kartą perduodamų tradicijų išsaugojimas, kaimiškoje krosnyje kepama bemielė juoda ruginė duona, naminės bandelės, konditerijos gaminiai, nenaudojant jokių sveikatai galinčių pakenkti priedų. Savo veiklą pradėjo nuo duonos kepimo pirmiausia sau, artimiesiems, giminėms. Vėliau po truputį pradėjo plėstis, parašė projektą, gavo finansavimą ir įsirengė kepyklėlę.
Šiemet tarp laimėtojų 7 daržininkystės ūkiai. Iš jų išsiskiria Vilniaus rajono savivaldybės pirmos vietos laimėtojai Eglė ir Ježi Gvozdovič, nurodę, jog dirba 500 ha ūkį. Be kviečių, rapsų ir ankštinių auginimo, Kenos kaime įsikūrusiame ūkyje nemažą vietą užima bulvių auginimas. Ūkininkauti šeima pradėjo 2015 m. pasisodinę 1 ha bulvių bei šiek tiek įvairių daržovių, tad ūkis per dešimtmetį tiesiog užaugo, o ūkio pajamos iš bulvių dabar sudaro apie pusę visų pajamų. Ūkininkai Vilniaus krašte augina įvairias bulves, kurias paskui tiekia sostinės restoranams ir norintiems jų įsigyti vartotojams.
Bendrai tarp pirmos vietos laimėtojų vidutinis ūkio dydis yra 260 ha, ūkininkaujančiųjų vidutinis amžius 45 m., o ūkininkauti pradėję 2007-2008 m. Tarp antros vietos laimėtojų vidutinis ūkio dydis 183 ha, vidutinis amžius 42 m. Tarp trečiosios vietos laimėtojų vidutinis ūkio dydis yra 156 ha, vidutinis amžius 41 m. Antros ir trečios vietų laimėtojų ūkiai vidutiniškai buvo įkurti 2011-2012 m.
Pastebima aiški tendencija – daugėja vis aukštesnį išsilavinimą turinčių ūkininkų. Pagal išsilavinimą 52 proc. laimėtojų nurodė turintys aukštąjį išsilavinimą, aukštesnysis – 18 proc., spec. vidurinis – 27 proc., o kitą išsilavinimą nurodė turintys 5 proc.
Tokia jau yra tradicija, jog kasmet yra paminimas vyriausias ir jauniausias tarp visų laimėtojų.
Vyriausias laimėtojas yra iš Vilkaviškio rajono savivaldybės Pilviškių seniūnijos Mažučių kaimo 72 m. Kazimieras Venckus. Jis su dviem sūnumis Kazimieru ir Vaidotu yra Venckų šeimos ūkio pirmos vietos laimėtojai, turintys augalininkystės ūkį ir drauge dirbantys 740 ha ūkį.
Jauniausias tarp nominantų yra iš Pakruojo rajono savivaldybės 22 metų Domas Bajoriūnas, ūkininkaujantis drauge su 26 m. broliu Roku ir abu esantys trečios vietos laimėtojais. Broliai puoselėja 100 ha augalininkystės ūkį.
Tarp nominantų kasmet yra ekologiškai ūkininkaujančių, turinčių nacionalinės maisto kokybės produktų sertifikatus. Ne išimtis ir 2025 metai, kai tokių buvo daugiau nei ankstesniais.
VšĮ „Ekoagros“ direkorė Virginija Andrulė apdovanojimų metu Kėdainių arenoje įteikė padėkas:
Ekologiškai ūkininkaujantiems:
Jurgitai ir Vytautui Senvaičiams iš Anykščių r. sav. (III vieta),
Dariui Navickui iš Jonavos r. sav. (III vieta),
Mariui Zaleckiui iš Kelmės r. sav. (III vieta),
Erikai ir Andriui Petrauskams iš Plungės r. sav. (II vieta),
Vitai ir Antanui Petravičiams iš Raseinių r. sav. (II vieta),
Jurgitai ir Donatui Kleinaičiams iš Tauragės r. sav. (II vieta),
Evaldui Bendoraičiui iš Vilkaviškio r. sav. (I vieta).
Nacionalinės maisto kokybės produktų gamintojams:
Pauliui Žemaičiui iš Jonavos r. sav. (I vieta),
Tomui Ambrozai ir Ingai Mikutytei iš Pagėgių sav. (I vieta),
Brolių Bajoriūnų ūkiui iš Pakruojo r. sav. (III vieta),
Vitai ir Andriui Čepaičiams iš Radviliškio r. sav. (I vieta),
Melninkų šeimos ūkiui iš Vilkaviškio r. sav. (I vieta),
Eglei ir Ježi Gvozdovič iš Vilniaus r. sav. (I vieta),
Inetai ir Mariui Jukoniams iš Vilniaus r. sav. (III vieta).
Norėtųsi, jog žemės ūkiui 2026 m. būtų ypatingai geri metai, dosnūs tiek palankia gamta, tiek protingais valdžios sprendimais, tiek deramomis produkcijos supirkimo kainomis. Kaip bebūtų, turime neprarasti ryžto ūkininkauti, noro dalintis vieni su kitais sukaupta patirtimi, mokslo ir žinių naujovėmis ir bet kokia kaina siekti savo tikslų toliau, tęsdami įvairiapuses ūkininkavimo tradicijas Lietuvoje.
Generaliniai konkurso „Metų ūkis 2025“ renginio rėmėjai – šiemet savo veiklos 20-čius švenčiančios įmonės AB „East West Agro“ (EWA) ir UAB Scandagra, kurių kiekviena užaugo ir nuėjo savitą veiklos kelią. Jubiliejinės veiklos proga šių abiejų įmonių skirtas finansinis indėlis iš tiesų labai svarbus kuriant šventę konkurso laimėtojams bei visiems renginio Kėdainių arenoje svečiams.
Pasak AB EWA generalinio direktoriaus Gedimino Kvietkausko, jie didžiuojasi jau eilę metų būdama šios bendruomenės dalimi ir patikima Lietuvos ūkininkų sąjungos sąjungininke. EWA įsitikinimu, ūkininkų bendruomenė yra ne tik žemės ūkio sektoriaus pagrindas – tai žmonės, kurie formuoja šalies ateitį. Todėl partnerystė su Lietuvos ūkininkų sąjunga, vienijančia Lietuvos žemės ūkio bendruomenę, yra daugiau nei bendradarbiavimas – tai bendras tikslas augti kartu. „Mums svarbu būti ten, kur yra mūsų draugai – ūkininkai. Lietuvos ūkininkų sąjunga telkia bendruomenę, kuriai rūpi ne tik šiandiena, bet ir rytojus. EWA visada buvo ir bus šalia savo draugų.“, – teigia įmonės atstovai. EWA veikla nuo pat įkūrimo grindžiama aiškiomis vertybėmis: drąsa, laisve, draugyste ir tikrumu. Šios vertybės atsispindi ir santykyje su ūkininkais – klientai EWA nėra tik pirkėjai, jie yra bendruomenės draugai, su kuriais kuriamas ilgalaikis ryšys. Per du dešimtmečius EWA tapo viena ryškiausių žemės ūkio technikos įmonių Lietuvoje, tačiau svarbiausia išliko ne skaičiai, o žmonės, kurie eina kartu.
UAB Scandagra tiki, jog „Metų ūkio“ renginys – tai gyva ir auganti tradicija, suburianti pažangiausius šalies ūkininkus. Generalinis direktorius Marius Vasiliauskas džiaugiasi, kad Scandagra, minėdama 20 metų veiklos jubiliejų, galėjo prisidėti prie šios šventės augimo ir kartu su organizatoriais pirmą kartą perkelti apdovanojimus į areną. „Esame ūkininkų partneriai kasdienėje veikloje, todėl visiems „Metų ūkis 2025“ laureatams dovanojame išmanaus ūkininkavimo sistemos „FarmEasy“ prenumeratą – kad augimas tęstųsi ir po apdovanojimų.“ – dalinasi žinia M. Vasiliauskas.
Kėdainiai – ne tik Lietuvos geografinis centras, bet žemdirbystės mokslų lopšys ir puikių žemdirbių kraštas. Ypatinga padėka Kėdainių rajono savivaldybei ir šioje savivaldybėje įsikūrusiai Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybai, kurios prisidėjo rengiant apibendrinimo renginį.
Pagrindiniai renginio rėmėjai – LKU kredito unijų grupė ir Bayer Crop Science Lietuva, kiekviena stipri savo srityje, o renginyje dalyvavę jų vadovai įteikė įmonių prizus pasirinktiems laimėtojų ūkiams. LKU kredito unijų grupės vardu dalyvavęs Lietuvos centrinės kredito unijos administracijos vadovo pavaduotojas Rūtenis Šukevičius savo kalbos pabaigoje apdovanojo Akmenės rajono savivaldybės ūkininkus Aureliją ir Vytautą Šemetus (I vieta), Plungės rajono savivaldybės ūkininkus Raimondą ir Gediminą Bartkevičius (III vieta). Bayer Crop Science Lietuva vadovas Baltijos šalims Albertas Maskaliūnas savo kalbos pabaigoje pasveikino Vilkaviškio rajono savivaldybės laimėtojus – Venckų šeimos ūkį (I vieta).
Didieji renginio rėmėjai – UAB Timac Agro Lietuva, UAB Hegvita Agro, UAB Dotnuva Baltic, UAB Audrokesta.
Rėmėjai: AB Lytagra, UAB Agrodema, pasėlių draudimo bendrovė VH Lietuva, UAB Naftrus, Ginto Vaičėno įmonė Šoklys, ŽŪK Lagrenas, UAB Dojus agro, Swedbank, UAB Rovaltra, Syngenta, UAB Ivabaltė, UAB Agrokoncernas, UAB BASF, UAB Transalda.
Informaciniai konkurso renginio rėmėjai: laikraščiai „Ūkininko patarėjas“, portalas www.ukininkopatarejas.lt, agroverslo žurnalas „Mano ūkis“ ir portalas www.manoukis.lt, portalas www.agroakademija.lt, portalas www.agrozmones.lt/.
Visiems esame dėkingi, nes visų Jūsų dėka įvyko įsimintina šventė!
Šiuolaikinis ūkininkas – tai žmogus, kuris gerbia tradiciją, bet nebijo ateities, o žemės ūkyje metų laikai – tai ciklas, kurį ūkininkai išmano geriau nei bet kas kitas. Todėl neatsitiktinai renginio metu skambėjo klasikos ir roko muzikos sintezė – Antonio Vivaldi „Metų laikai“, kuriuos atliko Tomas Varnagiris su grupe ir „Electric ladies“. Renginį užbaigė grupė „69 danguje“ ir drąsiausius sukvietė šokiams.
Nuotraukas rasite galerijoje, fotosienelės nuotraukas rasite čia.
Apie šventę plačiau iš renginio informaciniai rėmėjai: