(2019-12-04)

Š.m. gruodžio 4 dieną visos Lietuvos, Latvijos ir Estijos žemdirbių organizacijos pasirašė ir išsiuntė atvirą laišką Europos Tarybos prezidentui Charles Michel, Europos Komisijos prezidentei Ursula von der Leyen ir Europos Parlamento prezidentui Davide Sassoli. Laiške dar kartą išreiškaimas reikalavimas užtikrinti sąžiningą tiesioginių Europos Sąjungos išmokų pagal Bendrąją žemės ūkio politiką paskirstymą trijų Baltijos šalių žemdirbiams.

Atviras kreipimasis išplatintas Europos Komisijai pradėjus 2019-2024 metų kadenciją dar prieš Europos Vadovų Tarybos susitikimą, kuris vyks Briuselyje gruodžio 12 dieną. Jame pabrėžiama, kad Baltijos šalių žemdirbiai, nepaisant jų nuolatinio prašymo atitaisyti istorines klaidas sąlygojusias neteisingą išmokų paskirstymą, metai iš metų gaudavo ne daugiau kaip 54-60 % ES mokamų tiesioginių išmokų vidurkio ir turi konkuruoti bendroje ES rinkoje. Nors trijų šalių žemdirbiai gauna žemiausias tiesiogines išmokas Europos Sąjungoje, jų gaminamos produkcijos savikaina yra gerokai aukštesnė nei ES vidurkis, atitinkamai 129% (Estijos), 112% (Lietuvos), 113% (Latvijos). Ūkininkus taip pat neramina nuolat griežtinami ir naujai įvedami aplinkosaugos reikalavimai ūkininkams įgyvendinant Bendrąją žemės ūkio politiką, kurie gali stipriai pristabdyti sektoriaus raidą, nes naujiems reikalavimams įgyvendinti reikalingos investicijos, kurios neįmanomos negeneruojant pelno. Be to, Baltijos šalių žemdirbių pastangos prisidedant prie klimato kaitos mažinimo ir aplinkosaugos išsaugojimo laikomos daugiau nei 30 % pigesnės nei likusioje ES, nors mūsų ūkininkai lygiai tiek pat, kaip ir kitų šalių ūkininkai, prisideda prie aukštų ES aplinkosauginių, maisto saugos, gyvūnų gerovės standartų, klimato kaitos švelninimo priemonių įgyvendinimo. Skaityti →