Du nauji ambicingi ES Komisijos komunikatai

F2F

(2020-05-22)

Remiantis 2019 m. gruodžio 11 d. gruodžio mėnesį Ursulos von der Leyen vadovaujamos Komisijos pristatytu Europos žaliojo kurso komunikatu, kuriame išdėstytas plataus užmojo veiksmų planas, kaip pereiti prie neutralaus poveikio klimatui žiedinės ekonomikos, kurioje ekonomikos augimas atsietas nuo išteklių naudojimo, 2020 m. gegužės 20 d. Europos Komisija priėmė dvi ypatingai ambicingas naujas strategijas: išsamią biologinės įvairovės strategiją (angl. EU Biodiversity Strategy for 2030) ir strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ (angl. Farm to Fork Strategy). Naująja biologinės įvairovės strategija siekiama kovoti su pagrindiniais biologinės įvairovės nykimo veiksniais, pvz., netausiu sausumos ir jūros naudojimu, gamtos išteklių pereikvojimu, tarša ir invazinėmis svetimomis rūšimis. Strategija „Nuo ūkio iki stalo“ bus siekiama pereiti prie tvarios ES maisto sistemos, kuria bus užtikrinamas aprūpinimas maistu ir galimybė maitintis sveikais iš sveikos planetos išteklių gautais produktais. Nustatyti konkretūs ES maisto sistemos pertvarkymo tikslai, tarp kurių: 50 proc. sumažinti pesticidų naudojimą ir jų keliamą riziką, bent 20 proc. sumažinti trąšų naudojimą, 50 proc. sumažinti ūkiniams gyvūnams ir akvakultūrai naudojamų antimikrobinių medžiagų pardavimą ir 25 proc. žemės ūkio paskirties žemės naudoti ekologiniam ūkininkavimui. Pasak Komisijos abi strategijos viena kitą sustiprina, jomis siekiama suvienyti gamtą, ūkininkus, įmones ir vartotojus kartu kurti konkurencingą tvarią ateitį. Šios dvi strategijos sudaro Europos žaliojo kurso pagrindą, todėl jomis taip pat bus grindžiamas ekonomikos gaivinimas. Atsižvelgiant į COVID-19 krizę teigiama, kad šiomis strategijomis bus stiprinamas mūsų visuomenės gebėjimas atsilaikyti prieš būsimas pandemijas ir tokias grėsmes kaip klimato kaitos poveikis, miškų gaisrai, maisto stygius ir ligų protrūkiai, nes jomis siekiama remti tvaresnę žemės ūkio, žuvininkystės ir akvakultūros praktiką, taip pat apsaugoti laukinę gamtą ir kovoti su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais.  Skaityti

Spausdinti straipsnį Spausdinti straipsnį

Baltijos šalių žemdirbių organizacijos kreipėsi į Europos Komisijos pirmininkę

image0

(2020-05-05)

Š.m. gegužės  5 d. Estijos, Latvijos ir Lietuvos ūkininkų organizacijos atviru laišku kreipėsi į Europos Komisijos Pirmininkę Ursulą von der Leyen, kuriuo ragina Europos vadovybę priimti tokią Daugiametę finansinę programą (DFP), kad būtų užtikrintas tvirtas ir sąžiningas atsigavimas po COVID-19 pandemijos. Baltijos šalių ūkininkų organizacijos mano, kad ambicingas ekonomikos atkūrimo planas ir teisinga BŽŪP turi būti priemonės padedančios suvienyti Europą, išvedant ją iš šios krizės.  Skaityti

Spausdinti straipsnį Spausdinti straipsnį

COPA-COGECA prezidiumo posėdyje nuotolinis susitikimas su Komisaru

prezidium 1

(2020-04-23)

Š.m. balandžio 22 d. vykusiame pirmajame nuotoliniame Copa-Cogeca prezidiumo posėdyje – susitikimas su ES Žemės ūkio ir kaimo plėtros komisaru Janusz Wojciechowski. Komisaras trumpai peržvelgė anksčiau Komisijos patvirtintą pagalbos žemės ūkiui paketą, skirtą sušvelninti COVID-19 karantino padarinius žemės ūkiui, apibendrintai užsiminė apie papildomą pagalbos priemonių paketą, skirtą apsaugoti labiausiai nukentėjusius sektorius.

Skaityti

Spausdinti straipsnį Spausdinti straipsnį

Naujas priemonių rinkinys, skirtas padėti žemės ūkio ir maisto sektoriui

Komisijso pastatas

(2020-04-06)

Po koronaviruso protrūkio Europai patiriant precedento neturinčią krizę, Europos Komisija (EK) paskelbė naują priemonių rinkinį, skirtą padėti žemės ūkio ir maisto sektoriui. EK pasiūlyta „Coronavirus“ investicinė iniciatyva plius (CRII+) supaprastins naudojimąsi Europos struktūrinių investicijų fondais, įskaitant Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai (EŽŪFKP). Minėtoji iniciatyva, didinanti EŽŪFKP lėšų naudojimo lankstumą, rems ūkininkus, kaimo vietoves ir ES šalis. „Dabar labai svarbu nepaskęsti biurokratinėse pinklėse, bet užtikrinti, kad darbai žemės ūkyje vyktų“, – sako žemės ūkio ministras Andrius Palionis. Skaityti

Spausdinti straipsnį Spausdinti straipsnį

Skyrius pasikeitė neatpažįstamai

20200304_100614

(2020-03-04)

Š.m. kovo 4 d. Pakruojo sinagogoje įvyko LŪS Pakruojo skyriaus ataskaitinis susirinkimas. Į posėdį susirinkę rajoninės sąjungos nariai atliko visas būtinąsias darbinio posėdžio procedūras: išklausė ir patvirtino skyriaus pirmininko ataskaitą, revizoriaus ataskaitą, svarstė nario mokesčio kėlimo klausimą, diskutavo aktualiomis temomis. Jie taip pat įdėmiai išklausė LŪS tarptautinių ryšių koordinatorės Jovitos Motiejūnienės pranešimo apie LŪS vykdomą žemdirbių tarptautinio atstovavimo veiklą bei šiandienines aktualijas ir problemas, su kuriomis susiduriama formuojant artimiausio dešimtmečio žemės ūkio politiką. Skaityti

Spausdinti straipsnį Spausdinti straipsnį

Naujai ES institucijų vadovybei priminta apie besitęsiančią akivaizdžią diskriminaciją

dontcap

(2019-12-04)

Š.m. gruodžio 4 dieną visos Lietuvos, Latvijos ir Estijos žemdirbių organizacijos pasirašė ir išsiuntė atvirą laišką Europos Tarybos prezidentui Charles Michel, Europos Komisijos prezidentei Ursula von der Leyen ir Europos Parlamento prezidentui Davide Sassoli. Laiške dar kartą išreiškaimas reikalavimas užtikrinti sąžiningą tiesioginių Europos Sąjungos išmokų pagal Bendrąją žemės ūkio politiką paskirstymą trijų Baltijos šalių žemdirbiams.

Atviras kreipimasis išplatintas Europos Komisijai pradėjus 2019-2024 metų kadenciją dar prieš Europos Vadovų Tarybos susitikimą, kuris vyks Briuselyje gruodžio 12 dieną. Jame pabrėžiama, kad Baltijos šalių žemdirbiai, nepaisant jų nuolatinio prašymo atitaisyti istorines klaidas sąlygojusias neteisingą išmokų paskirstymą, metai iš metų gaudavo ne daugiau kaip 54-60 % ES mokamų tiesioginių išmokų vidurkio ir turi konkuruoti bendroje ES rinkoje. Nors trijų šalių žemdirbiai gauna žemiausias tiesiogines išmokas Europos Sąjungoje, jų gaminamos produkcijos savikaina yra gerokai aukštesnė nei ES vidurkis, atitinkamai 129% (Estijos), 112% (Lietuvos), 113% (Latvijos). Ūkininkus taip pat neramina nuolat griežtinami ir naujai įvedami aplinkosaugos reikalavimai ūkininkams įgyvendinant Bendrąją žemės ūkio politiką, kurie gali stipriai pristabdyti sektoriaus raidą, nes naujiems reikalavimams įgyvendinti reikalingos investicijos, kurios neįmanomos negeneruojant pelno. Be to, Baltijos šalių žemdirbių pastangos prisidedant prie klimato kaitos mažinimo ir aplinkosaugos išsaugojimo laikomos daugiau nei 30 % pigesnės nei likusioje ES, nors mūsų ūkininkai lygiai tiek pat, kaip ir kitų šalių ūkininkai, prisideda prie aukštų ES aplinkosauginių, maisto saugos, gyvūnų gerovės standartų, klimato kaitos švelninimo priemonių įgyvendinimo. Skaityti

Spausdinti straipsnį Spausdinti straipsnį