Lietuvos ūkininkų užauginta duona LR Prezidento komandos rankose

duonos įteikimas (2019-12-10)

Šiandien gruodžio 10 d. JE LR Prezidentas Gitanas Nausėda ir 20 jo komandos narių (iš Ekonominės ir socialinės politikos, Teisės, Aplinkos ir infrastruktūros, Nacionalinio saugumo, Švietimo, mokslo ir kultūros bei Užsienio politikos grupių) lankosi Utenos regione, kur susitinka su įvairių sričių atstovais ir regiono bendruomenėmis. Švietimas yra vienas iš svarbiausių Prezidento prioritetų, todėl šalies vadovas ir jo komanda lankosi Zarasų r. Dusetų Kazimiero Būgos gimnazijoje, Kultūros centre bendrauja su miestelio bendruomene ir mokiniais. Su regiono žemdirbiais, tarp kurių LŪS pirmininkas Jonas Talmantas, LŪS Ignalinos rajono skyriaus pirmininkė Marijona Lukaševičienė, LŪS Zarasų skyriaus pirmininkas Darius Viliūnas, Utenos rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Egidijus Gudonis, Radviliškio krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Ignas Hofmanas, susitiko tik Prezidento  patarėjai, kurių vyriausiasis Jaroslav Neverovič, Aplinkos ir infrastruktūros grupės vadovas. Jam Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Aušrys Macijauskas visų ūkininkų vardu įteikė Lietuvos žemdirbių užaugintą ir iškeptą duonos kepalą, kuriame trūksta vienos ketvirtosios dalies, Skaityti

Spausdinti straipsnį Spausdinti straipsnį

Naujai ES institucijų vadovybei priminta apie besitęsiančią akivaizdžią diskriminaciją

dontcap

(2019-12-04)

Š.m. gruodžio 4 dieną visos Lietuvos, Latvijos ir Estijos žemdirbių organizacijos pasirašė ir išsiuntė atvirą laišką Europos Tarybos prezidentui Charles Michel, Europos Komisijos prezidentei Ursula von der Leyen ir Europos Parlamento prezidentui Davide Sassoli. Laiške dar kartą išreiškaimas reikalavimas užtikrinti sąžiningą tiesioginių Europos Sąjungos išmokų pagal Bendrąją žemės ūkio politiką paskirstymą trijų Baltijos šalių žemdirbiams.

Atviras kreipimasis išplatintas Europos Komisijai pradėjus 2019-2024 metų kadenciją dar prieš Europos Vadovų Tarybos susitikimą, kuris vyks Briuselyje gruodžio 12 dieną. Jame pabrėžiama, kad Baltijos šalių žemdirbiai, nepaisant jų nuolatinio prašymo atitaisyti istorines klaidas sąlygojusias neteisingą išmokų paskirstymą, metai iš metų gaudavo ne daugiau kaip 54-60 % ES mokamų tiesioginių išmokų vidurkio ir turi konkuruoti bendroje ES rinkoje. Nors trijų šalių žemdirbiai gauna žemiausias tiesiogines išmokas Europos Sąjungoje, jų gaminamos produkcijos savikaina yra gerokai aukštesnė nei ES vidurkis, atitinkamai 129% (Estijos), 112% (Lietuvos), 113% (Latvijos). Ūkininkus taip pat neramina nuolat griežtinami ir naujai įvedami aplinkosaugos reikalavimai ūkininkams įgyvendinant Bendrąją žemės ūkio politiką, kurie gali stipriai pristabdyti sektoriaus raidą, nes naujiems reikalavimams įgyvendinti reikalingos investicijos, kurios neįmanomos negeneruojant pelno. Be to, Baltijos šalių žemdirbių pastangos prisidedant prie klimato kaitos mažinimo ir aplinkosaugos išsaugojimo laikomos daugiau nei 30 % pigesnės nei likusioje ES, nors mūsų ūkininkai lygiai tiek pat, kaip ir kitų šalių ūkininkai, prisideda prie aukštų ES aplinkosauginių, maisto saugos, gyvūnų gerovės standartų, klimato kaitos švelninimo priemonių įgyvendinimo. Skaityti

Spausdinti straipsnį Spausdinti straipsnį

Išgyvenome istorinį momentą – vienybę!

Varėna

(2019-11-26)

Šiemet Lietuva minėjo Baltijos kelio 30-metį. Šiandien mūsų organziacija, vienijanti 41 rajoninį skyrių, darniai visi vienu metu skirtingose Lietuvos savivaldybėse visa jėga įsitraukė į vilnijančios taikios akcijos “Lietuva, tavo kaimas miršta!” antro etapo dalyvių gretas . Mes taip pavydžiai stebėjome kitas šalis ir per ilgai dvejojome, ar mums kažkas panašaus pavyktų. Bet mums pavyko! Mes sugebėjome per Lietuvą išvažiuoti su beveik 5000 traktorių ir įrodyti, jog gana jau visiems į mus – ūkininkus valytis kojas!
Šiandien visi drauge vieningai išgyvenome tą istorinį momentą, kas vadinama ūkininkų vienybė, kurio pagrindu kūrėsi Lietuvos ūkininkų sąjunga prieš 100 metų ir atsikūrė prieš 30 metų. Šiandien daugybė ūkininkų patyrė savo asmeninį Baltijos kelią, į kurį išvyko prisimindami savo ūkio įsikūrimo pradžią, nueitą sunkų ūkininkavimo kelią, galvojo apie save ir savo vaikų, anūkų ateitį. Šiandien nebereikėjo nei vienam gūžtis prieš visuomenę, kaltinančią mus ir vadinančią išlaikytiniais ar antrarūšiais. 
Skaityti

Spausdinti straipsnį Spausdinti straipsnį

Žemdirbių kreipimasis į valdžios institucijas ir visuomenę

2019-11-26

Aukščiausios Lietuvos valstybinės valdžios institucijos, 2008 m. ratifikuodamos Lisabonos sutartį, suteikė visiems mūsų šalies piliečiams (mokytojams, gydytojams, žemdirbiams, ir kt.) bendrą ES pilietybę, garantuojančią bekompromisę apsaugą ir prieinamumą prie bendrųjų ES vertybių, kurių ekonominė išraiška yra nediskriminavimo ir deramo pragyvenimo lygio užtikrinimas, pagrįstas teisingu atlygiu už atliktą darbą. Atsakingai ant savo pečių nešdami Lietuvos regionų plėtros ir kaimo vietovių gerovės didinimo naštą, prisidėdami prie šalies teritorinio saugumo užtikrinimo, susidurdami su naujais klimato kaitos iššūkiais, Lietuvos žemdirbiai pasigenda jų pastangas atitinkančių valdžios institucijų veiksmų. Todėl

ĮVERTINDAMI tai, kad:

-          anksčiau padarytos politikų klaidos lemia sudėtingas derybas ES institucijose dėl teisingo, sąžiningo rėmimo Lietuvos žemės ūkiui, kas sąlygoja diskriminaciją konkuruojant bendroje ES rinkoje su nevienodomis ES rėmimo sąlygomis;

-          tendencingai formuojamas neigiamas požiūris į dirbančiuosius žemės ūkyje žiniasklaidos priemonėse ir valdžios institucijose;

-          žemdirbiai pirmieji susiduria su klimato kaitos padariniais, trejus metus iš eilės žemės ūkis patiria nuostolius dėl oro sąlygų kataklizmų;

-          žemės ūkio produktų supirkimo kainos mažėja, tuo pačiu metu didėjant keliamiems reikalavimams, tačiau kartu atveriant ES rinkas žemės ūkio produktų importui iš trečiųjų šalių, kur produkcija gaminama liberalesnėmis sąlygomis;

-          žemdirbys nepelnytai laikomas nuodytoju ir aplinkos teršėju, nors Lietuvoje užauginta produkcija viena švariausių ES;

KONSTATUODAMI, kad:

-          mokesčiai žemės ūkiui didėjo net iki 5 kartų per paskutinius 3 metus;

-          mažinamas finansavimas sektoriui;

-          visai kitai valstybinei infrastruktūrai skiriamas finansavimas ženkliai didesnis nei maisto gamybos infrastruktūrai;

-          žemės ūkis yra pagrindinis darbdavys kaime, o viena darbo vieta pirminėje žemės ūkio produktų gamyboje sukuria 3-4 darbo vietas maisto pramonės, aptarnavimo, prekybos sektoriuose.

-          krenta produktų supirkimo kainos;

-          Lietuvos žemdirbiai negauna paramos klimato kaitos priemonėms įgyvendinti, kaip numatyta Paryžiaus susitarime;

-          žemdirbius žeidžia nepagrįstos negatyvios nuostatos jų atžvilgiu;

Lietuvos žemdirbiai REIKALAUJA:

-          Nepriimti mokestinių ir kitų sprendimų, didinančių žemdirbių išlaidas iki nebus sudarytos vienodos konkurencinės sąlygos su kitų ES valstybių narių žemdirbiais – pasiektas ES tiesioginių išmokų vidurkis.

-          Deramos pagarbos Lietuvos kaimui ir žemdirbiams, aprūpinantiems Lietuvos žmones sveiku, saugiu maistu.

-          Sustabdyti šmeižikiškos informacijos srautą žiniasklaidos priemonėse, nukreiptą prieš dirbančiuosius žemės ūkyje.

Lietuvos žemdirbių protesto akcijos „Lietuva, tavo kaimas miršta“ dalyviai

Spausdinti straipsnį Spausdinti straipsnį

Susitikime su aukščiausio valstybės vadovo patarėjais

Prezidentura

(2019-10-11)

Plėtojant Lietuvos žemės ūkio tarybos, kurios narė yra Lietuvos ūkininkų sąjunga, ir LR Prezidento kanceliarijos bendradarbiavimą, užsimezgusį rugsėjo 16 d. posėdyje, š. m. spalio 11 d. įvyko darbinis Lietuvos žemės ūkio tarybos ekspertų ( I. Jankausko (LGAA),  J. Motiejūnienės (LŪS),  D. Karalevičienės (LNŽNA) ir  E. Pranausko (LŽŪBA)) susitikimas su aukščiausio šalies vadovo patarėjais, kurio tema buvo kitą savaitę vyksiančio Europos Vadovų Tarybos posėdžio metu planuojamos diskusijos dėl Daugiametės finansinės perspektyvos ir esminių BŽŪP po 2020 m. nuostatų. Skaityti

Spausdinti straipsnį Spausdinti straipsnį