Lietuvos ūkininkų užauginta duona LR Prezidento komandos rankose

duonos įteikimas (2019-12-10)

Šiandien gruodžio 10 d. JE LR Prezidentas Gitanas Nausėda ir 20 jo komandos narių (iš Ekonominės ir socialinės politikos, Teisės, Aplinkos ir infrastruktūros, Nacionalinio saugumo, Švietimo, mokslo ir kultūros bei Užsienio politikos grupių) lankosi Utenos regione, kur susitinka su įvairių sričių atstovais ir regiono bendruomenėmis. Švietimas yra vienas iš svarbiausių Prezidento prioritetų, todėl šalies vadovas ir jo komanda lankosi Zarasų r. Dusetų Kazimiero Būgos gimnazijoje, Kultūros centre bendrauja su miestelio bendruomene ir mokiniais. Su regiono žemdirbiais, tarp kurių LŪS pirmininkas Jonas Talmantas, LŪS Ignalinos rajono skyriaus pirmininkė Marijona Lukaševičienė, LŪS Zarasų skyriaus pirmininkas Darius Viliūnas, Utenos rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Egidijus Gudonis, Radviliškio krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Ignas Hofmanas, susitiko tik Prezidento  patarėjai, kurių vyriausiasis Jaroslav Neverovič, Aplinkos ir infrastruktūros grupės vadovas. Jam Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Aušrys Macijauskas visų ūkininkų vardu įteikė Lietuvos žemdirbių užaugintą ir iškeptą duonos kepalą, kuriame trūksta vienos ketvirtosios dalies, Skaityti

Spausdinti straipsnį Spausdinti straipsnį

Naujai ES institucijų vadovybei priminta apie besitęsiančią akivaizdžią diskriminaciją

dontcap

(2019-12-04)

Š.m. gruodžio 4 dieną visos Lietuvos, Latvijos ir Estijos žemdirbių organizacijos pasirašė ir išsiuntė atvirą laišką Europos Tarybos prezidentui Charles Michel, Europos Komisijos prezidentei Ursula von der Leyen ir Europos Parlamento prezidentui Davide Sassoli. Laiške dar kartą išreiškaimas reikalavimas užtikrinti sąžiningą tiesioginių Europos Sąjungos išmokų pagal Bendrąją žemės ūkio politiką paskirstymą trijų Baltijos šalių žemdirbiams.

Atviras kreipimasis išplatintas Europos Komisijai pradėjus 2019-2024 metų kadenciją dar prieš Europos Vadovų Tarybos susitikimą, kuris vyks Briuselyje gruodžio 12 dieną. Jame pabrėžiama, kad Baltijos šalių žemdirbiai, nepaisant jų nuolatinio prašymo atitaisyti istorines klaidas sąlygojusias neteisingą išmokų paskirstymą, metai iš metų gaudavo ne daugiau kaip 54-60 % ES mokamų tiesioginių išmokų vidurkio ir turi konkuruoti bendroje ES rinkoje. Nors trijų šalių žemdirbiai gauna žemiausias tiesiogines išmokas Europos Sąjungoje, jų gaminamos produkcijos savikaina yra gerokai aukštesnė nei ES vidurkis, atitinkamai 129% (Estijos), 112% (Lietuvos), 113% (Latvijos). Ūkininkus taip pat neramina nuolat griežtinami ir naujai įvedami aplinkosaugos reikalavimai ūkininkams įgyvendinant Bendrąją žemės ūkio politiką, kurie gali stipriai pristabdyti sektoriaus raidą, nes naujiems reikalavimams įgyvendinti reikalingos investicijos, kurios neįmanomos negeneruojant pelno. Be to, Baltijos šalių žemdirbių pastangos prisidedant prie klimato kaitos mažinimo ir aplinkosaugos išsaugojimo laikomos daugiau nei 30 % pigesnės nei likusioje ES, nors mūsų ūkininkai lygiai tiek pat, kaip ir kitų šalių ūkininkai, prisideda prie aukštų ES aplinkosauginių, maisto saugos, gyvūnų gerovės standartų, klimato kaitos švelninimo priemonių įgyvendinimo. Skaityti

Spausdinti straipsnį Spausdinti straipsnį