Birželio 26 d. rytą Europos Parlamento, Komisijos ir Žemės ūkio Tarybos derybininkai pasiekė labai svarbų politinį susitarimą dėl keturių pagrindinių BŽŪP dalių: tiesioginių išmokų, kaimo plėtros, bendros rinkos organizavimo ir horizontalių klausimų. Tačiau paskutinis derybinio dokumento puslapis dar neužverstas.
Daugiau nei 40-yje derybų posėdžių vyko karštos diskusijos dėl daugelio sudėtingų BŽŪP klausimų, tačiau keli svarbūs elementai tebeliko neaptarti. Klausimai dėl kurių nebuvo derimasi, yra susiję su Daugiamete Finansine Programa (DFP), o jų svarstyti įgaliojimų neturėjo ES Žemės ūkio Taryba. Tai tiesioginių išmokų konvergencija tarp šalių narių, lėšų perskirstymas tarp tiesioginių išmokų ir kaimo plėtros ramsčių, tiesioginių išmokų mažinimas dideliems ūkiams bei krizių rezervo sudarymas. Sutarimų dėl šių klausimų ieškojo ne valstybių narių žemės ūkio ministrai, o ES valstybių vadovų Taryba dar š.m. vasario 7-8 d. Tuo tarpu Komisija ir Europos Parlamento derybinė grupė trišalėse derybose buvo įgaliota diskutuoti visais BŽŪP aspektais ir klausimais. Formalus Parlamento žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto balsavimas dėl BŽŪP susitarimo vyks tik tada, kai bus išanalizuoti visi teisėkūros tekstai bei bus susitarta dėl DFP – geriausiu atveju, kaip spėjama, rugsėjo pradžioje. ES Komisijos paruoštą teisinį dokumentą dar turės patvirtinti visas ES Parlamentas bei pritarti ES Taryba. Kol vyks balsavimai ES Komisija ruoš lydinčiuosius ir įgyvendinimo aktus, kuriuose bus įtraukta eilė svarbių politikos įgyvendinimo punktų, dėl kurių intensyvios diskusijos vyks Lietuvos pirmininkavimo metu.
Po paskutinio bendro posėdžio ES Parlamento, Komisijos ir Tarybai pirmininkaujančios Airijos įgaliotieji derybininkai tvirtino, jog šios naujo pobūdžio derybos, kuomet derisi nebe dvi, o trys institucijos, parodė, kad Lisabonos sutartis puikai veikia praktikoje. Europos Parlamentas pirmą kartą istorijoje derybose dėl BŽŪP vaidino lygiavertį vaidmenį su Europos Komisija ir ES Žemės ūkio Taryba. Visos derybinės pusės turėjo tvirtus mandatus, kuriuos stengėsi kiek galėdamos apginti. Kad derybos sėkmingai pasibaigtų, visos trys pusės turėjo parodyti lankstumą ir norą susitarti. Žemės ūkio komisaras Dacian Ciolos džiaugiasi rezultatu tvirtindamas, jog Komisijai pavyko išlaikyti savo pasiūlymo dėl BŽŪP po 2013 m. esmę ir turinį.
Derybininkų nuomone, pasiektas politinis susitarimas šalims narėms įvedė aiškumo dėl pasirinkimo galimybių kaip remti žemdirbius, kaip palaikyti inovacijas, kaip išskirti jaunųjų ūkininkų svarbą ir kaip juos remti. Tvirtinama, jog pasiekta pusiausvyra tarp trijų institucijų pageidavimų: dėl susietosios paramos, dėl rinkos reguliavimo ir paramos priemonių, susitarta dėl kvotų sistemų atsisakymo laikotarpių, vidinės konvergencijos tarp žemdirbių išmokų, mokėjimo agentūrų skaičiaus.
Žalinimas yra ryškiausias naujos BŽŪP reformos bruožas, lyginant su ankstesnėmis BŽŪP reformomis. 30 proc. tiesioginių išmokų dalį žemdirbiai galės gauti tik tuomet, jei įgyvendins privalomas žalinimo priemones. Ūkininkams skiriama laiko susipažinti su aplinkosauginėmis BŽŪP pirmojo ramsčio naujovėmis ir pirmuosius dvejus reformos įgyvendinimo metus jie bus atleidžiami nuo bausmių dėl neatitikimų laikantis žalinimo reikalavimų. Tačiau 2018 metais nevykdant žalinimo priemonių, tiesioginės išmokos bus mažinamos 20 proc., o vėlesniais metais – jau 25 proc.
Derintis dėl aktyvaus ūkininko apibrėžimo, ES lygmeniu sutarta sudaryti taip vadinamąjį „juodąjį sąrašą“ tų, kas negali pretenduoti į tiesiogines išmokas (pvz. oro uostai, sporto laukai, vandens valymo stotys ir pan.), leidžiant šalims narėms sąrašą papildyti atsižvelgiant į situacija savame krašte.
Naujosioms šalims narėms leidžiama taikyti VIPS (angl. SAPS) iki 2020 metų, taip pat nedraudžiant išmokas papildyti nacionalinio biudžeto lėšomis, išmokoms nesiekiant ES išmokų vidurkio.
Smulkiųjų ūkininkų schema palikta laisvanoriška. Šalys narės galės nuspręsti taikyti ją ar ne, maksimaliai skiriant 10 proc. tiesioginių išmokų voko ir vienam ūkiui skiriama išmoka negali viršyti 1250 EUR. Tuo tarpu jaunųjų ūkininkų rėmimo schema privaloma visoms šalims narėms.
Po sunkių derybų dėl cukraus kvotų, pavyko susitarti ir pratęsti jas iki 2017 metų rugsėjo 30 d. Tuo tarpu pieno kvotų sistema baigiama 2015 metais, tačiau Komisija įgaliojama paruošti priemonių paketą, kurios būtų naudingos sektoriui krizės atveju.
Per ateinančius septynerius metus bus labai svarbi griežta finansinė drausmė, nes finansinių išteklių turima vis mažiau ir mažiau. Europos Parlamentas užsitikrino teisę prižiūrėti kaip laikomasi šios finansinės drausmės.
Birželio 27 d po Europos Sąjungos vadovų – ES Komisijos pirmininko Josė Manuelio Barroso, ES Parlamento prezidento Martin Schulz ir pirmininkaujančios Airijos Ministro pirmininko Enda Kenny – susitikimo priimtas politinis susitarimas, kuris nulems ateinančių septynių metų ES biudžeto lankstumą. Susitarimas dar turi būti patvirtintas tiek Europos Tarybos, jam turi būti pritarta balsuojant Europos Parlamente. Balsavimas dėl 960 mlrd. eurų biudžeto Parlamente turėtų vykti jau kitą savaitę, kai pirmininkavimą jau bus perėmusi Lietuva.
Straipsnį pagal Europos Sąjungos institucijų pranešimus ir COPA-COGECA organizacijų informaciją parengė LŪS tarptautinių ryšių koordinatorė Jovita Motiejūnienė
