(2015-06-29)

Birželio 26 d. Žemės ūkio rūmuose įvyko Lietuvos ūkininkų sąjungos išplėstinis prezidiumo posėdis. Nors ūkininkams tai itin įtemptas laikas, kai darbai veja darbus, tačiau aktualūs klausimai visos Lietuvos mastu taip pat nelaukia ir juos būtina spręsti neatidėliojant.

Pirmasis posėdžio klausimas buvo apie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgyvendinimo Socialinio modelio projekto dalies, liečiančios dirbančiųjų žemės ūkyje valstybinio socialinio draudimo įmokas.

Šių metų gegužės mėnesį skubos tvarka visuomenei buvo pateiktas derinti įvairių teisės aktų projektų paketas. Lietuvos žemdirbių visuomenė ir mūsų organizacija analizavo valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo projektą, liečiantį dirbančiuosius žemės ūkyje. Vykstant šiai analizei, dalis LŪS narių siūlė, kad įvertinus ūkininkų darbo pobūdį ir ūkininkavimo proceso sukeliamas pasekmes sveikatai bei rizikas dėl galimų nelaimingų atsitikimų dirbant ūkyje ar galimų  veiksnių, įtakojančių susirgimus profesinėmis ligomis, turi būti užtikrinta ūkininko ar  jo šeimos nario teisė būti laisvanoriškai socialiai apdraustam nuo nelaimingo atsitikimo darbe traumos ar mirties atveju ir nuo susirgimo profesine liga. Ūkininkas, dirbdamas kaip ir jo samdomas darbuotojas, tuos pačius darbus ir su ta pačia technika atlieka darbą, už kurį jis moka visų rūšių socialinio draudimo įmokas, tačiau skirtingai nuo samdomo darbuotojo nėra draudžiamas nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir susirgimų profesine liga. Šiuo metu ūkininkai tai gali daryti tik rinkdamasis privačius draudimo fondus.

Posėdžio metu Valstybinio socialinio draudimo ir darbo   ministerijos   pranešėja  Socialinio  draudimo  skyriaus  vyr. specialistė  Rima Sereikienė pristatė skaidres apie planuojamus įstatymo pakeitimus, su kuriais galite susipažinti čia.

Specialistė pabrėžė, kad tai kol kas yra tik projektas, kuris yra pateiktas LR Vyriausybei kaip  Socialinio  modelio  dalis.  Jeigu  projektui būtų  pritarta, siūlomi pakeitimai  įsigaliotų  2016  m. sausio 1 d.

LŪS išplėstinio posėdžio metu daug klausimų ir minčių iškėlė Europos inovacijų partnerystės pristatymas. Žemės ūkio ministerijos  Kaimo plėtros departamento direktorė Vilma Daugėlienė kalbėjo apie šios partnerystės įgyvendinimo veiklas ir galimą naudą, dalyvaujant šioje veikloje.

Jau bemaž metai laiko, kaip kalbama apie Europos inovacijų partnerystės (EIP) programą. Tam 2014 m. rugsėjo mėn. buvo patvirtintas EIP žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje peržiūros komitetas. Jau įvyko keli jo posėdžiai, tačiau aiškumo, kaip bus konkrečiai vykdoma partnerystė nėra ir vis dar kyla labai daug klausimų, kokia reali nauda iš jos bus ūkininkui.

Vienas iš pagrindinių EIP veiklos grupės veikėjų turėtų būti ūkininkas ar ūkininkų grupė, kuris ar kuri turi inicijuoti problemą, jos sprendimui pasitelkdamas reikalingą mokslininkų ir/ar konsultantų indėlį. Tačiau taisyklių projekte pasigendama konkretumo, koks turi būti ūkininko, kaip EIP veiklos grupės nario, indėlis/vaidmuo ir ko jis gali tikėtis dalyvaudamas šioje Kaimo plėtros programos priemonėje. Iš vykstančių diskusijų susidaro įspūdis, kad mokslininkai ir konsultantai jau žino, ko reikia EIP‘ui (jie mato ir konkrečią finansinę naudą), o ūkininkai dar net nesuvokia, kaip jie šią priemonę galėtų tinkamai panaudoti žemės ūkio problemų sprendimui, kaip jie galėtų įsitraukti į veiklos grupes.

V. Daugėlienė patvirtino, kad neaiškumų daug kyla ne tik ūkininkams, bet ir patiems ministerijos darbuotojams, kurie kuria taisyklių projektą. Svarbiausia suvokti, kad aktuali problema, kurią būtų galima spręsti EIP metu, turėtų ateiti „iš apačios į viršų“, t. y. problemas aktualias turi kelti patys ūkininkai, tačiau jos turi būti aktualios ne vien pavieniams individams, bet nacionaliniu ar regiono mastu. Tačiau reikia įvertinti tai, kad visa ši programa yra nauja Lietuvoje, o kaimyninėse šalyse, tokiose kaip Estija, Latvija, buvo nuspręsta EIP veiklą nukelti dar kitiems metams, tad pasisemti patirties iš artimiausių kaimynų negalime.

V. Daugėlienės manymu, bandyti spręsti  tai kas ūkininkams labiausiai rūpi, būtų gera pradžia. Rudenį jau planuojama rinkti paraiškas EIP projektų finansavimui. Šį kartą bus koncentruojamasi į tris temas:

• tvarus dirvožemio naudojimas, augalų produktyvumo didinimas ir produkcijos nuostolių mažinimas;
• gyvūnų veislinės vertės ir produktyvumo didinimas;
• žinių kaupimo ir perdavimo sistemos plėtra.

Daugiau informacijos rasite V. Daugėlienės pranešime.

Žemės nuomos pajamų apmokestinimo tvarkos klausimu LŪS prezidiumo nariai įnirtingai diskutavo ir balsavimo metu nutarė pritarti, jog ūkininko išmokamos žemės nuomos pajamos būtų priskiriamos prie A klasės pajamų, kas reikš, kad ūkininkas turės sumokėti ir deklaruoti gyventojų pajamų mokestį nuo žemės savininko gautų žemės nuomos pajamų.

LŪS nuomonė pateikta Žemės ūkio ministerijai raštu.