(2015-05-14)
Europos Sąjungos ūkininkų-darbdavių organizacija GEOPA-COPA kartu su Europos maisto, žemės ūkio ir turizmo federacija EFFAT ne vienerius metus didelį dėmesį skiria Europos užimtumo politikos klausimams ir pagal galimybes stengiasi prisidėti prie šios politikos formavimo.
Pastaruoju metu, senėjant Europos visuomenei, vis dažniau keliami klausimai, kokios galimybės yra vyresnio amžiaus žmonėms nepakenkiant sveikatai dėl didelio fizinio krūvio kuo ilgiau dirbti ūkiuose, kaip galima patraukliai pristatyti Europos žemės ūkį, kad į jį norėtų ateiti kuo daugiau jaunimo. Nesiimant tam tikrų priemonių, Europa paprasčiausiai praras konkurencingumą pasaulinėje rinkoje ir nebepajėgs išlaikyti stiprios žemės ūkio ekonomikos.
EFFAT kartu su GEOPA-COPA bendru sutarimu nusprendė, kad šioje vietoje socialiniai partneriai turi galimybę atlikti reikšmingą vaidmenį, užtikrinant perspektyvią Europos užimtumo politiką. Žemės ūkio konkurencingumas ir teigiamos jo ateities perspektyvos yra būtinos sąlygos tam, kad būtų išlaikytos ir vystomos geros darbo vietos kaimo vietovėse.
Vienas iš svarbiausių elementų, padedančių žmonėms kuo ilgiau išlikti žemės ūkio darbo rinkoje yra įvairių mokymo bei lavinimo sistemų suderinimas ir prieinamumas žmonėms, pavyzdžiui, galimybė mokytis visą gyvenimą, pakeisti specializaciją ar profesinį išsilavinimą ir pan. Mokymai ir švietimas gali paskatinti jaunų žmonių kartą pasirinkti svarbią bei darbo rinkai reikalingą profesiją ir padrąsinti juos ieškoti darbo vietų žemės ūkyje.
Senėjančios visuomenės narių skaičiaus augimas turi ryškią įtaką žemės ūkio sektoriui ir kaimo vietovėms. Studijos ir statistiniai duomenys apie senėjimą, išsilavinimą bei darbų vykdymą rodo ryšį tarp šių trijų elementų ir jų įtaką užimtumui bei krašto vystimuisi. Vyresni asmenys (tiek darbdaviai, tiek ir darbuotojai) turi sudėtingesnę prieigą prie kvalifikacijos kėlimo ir profesinio ugdymo programų. Atsižvelgiant į tai, socialiniai partneriai turi plėtoti bendrus modulius, pritaikytus kaimo vietovėms bei jų gyventojams.
Norint išlaikyti gajų žemė ūkį dera ypatingai skatinti jaunų žmonių ir moterų įdarbinimą žemės ūkio sektoriuje. Atidus dėmesys turi būti skiriamas ir vyresnio amžiaus darbuotojams. Vyresnio amžiaus darbuotojai, ar darbuotojai su didesne patirtimi yra svarbūs žemės ūkio sektoriui. Dėmesys turėtų būti skiriamas sistemoms, kuriose vyresni darbuotojai gali perduoti savo žinias ir patirtį jaunosios kartos atstovams, dirbantiems žemės ūkyje. Programos, skirtos vyresniems darbuotojams turi padėti kuo labiau įvertinti vyresnius darbuotojus. Dera į tai atsižvelgti vedant dialogą su socialiniais partneriais šalyse narėse. Tinkamai pritaikytos programos, kuriose atsižvelgiama į kaimo vietovių ypatumus ir žemės ūkio specializaciją taip pat gali suteikti didelį potencialą, skatinant užimtume kaime.
Gerosios praktikos sklaida yra būtina siekiant pagerinti sveikatos ir saugos būklę darbo vietose ir stengiantis skatinti šalių narių įsitraukimą. Turėtų būti įkurtos nacionalinės stebėsenos institucijos ir šios nacionalinės struktūros kasmet turėtų pateikti savo veiklos ataskaitas raštu socialinio dialogo komitetui ir pasikeisti gerosios praktikos pavyzdžiais. Taigi ir toliau turi tęstis socialinių partnerių įsitraukimas į diskusijas apie žemės ūkio bei įrangos standartizavimą bei pritaikymą saugiam darbui ir partnerystę su OSHA Europe organizacija.
Socialiniai partneriai gali padėti užtikrinti, kad geografinis ir profesinis mobilumas Europos Sąjungoje taptų tikrove ir atsižvelgiant į Europos bei nacionalines taisykles būtų kuo labiau išvengiami nedeklaruoto darbo atvejai, socialinis dempingas ir nesąžininga konkurencija. Dėl to yra būtinas aukštesnio lygmens dalyvavimas ES iniciatyvose ir socialiniai partneriai turėtų reikalauti didesnio įsitraukimo į iniciatyvas, kurių imasi Europos Parlamentas (ES nedeklaruoto darbo platforma, ekspertų grupė, dirbanti komandiruojamų darbuotojų, sezoninių darbuotojų iš trečiųjų šalių klausimu ir t. t. )
EFFAT kartu su GEOPA-COPA sutaria, kad būtina susidoroti su socialinėmis tarptautinės konkurencijos pasekmėmis ir išvengti neigiamos įtakos Europos žemės ūkio darbo rinkai bei politikai. Svarbu užtikrinti regioninį identitetą, išlaikant kultūrinio gamybos paveldo žemės ūkyje svarbą.
Straipsnį parengė LŪS projekto ekspertė Giedrė Kojalienė
