Net itin moderniame ūkyje išlieka ūkininko pareigos ir atsakomybė saugiai bei tinkamai organizuoti ūkio darbus. Tuo įsitikino Lietuvos ūkininkų sąjungos organizuojamo seminaro darbų saugos klausimais dalyviai, š.m. spalio 6 d. lankydamiesi pas Ignalinos rajono ūkininką Zigmantą Kajėną, kuris sutiko pasidalinti savo patirtimi.
Ekonomistė Danguolė ir agronomas Zigmantas Kajėnai ūkininkauja nuo 1992 m. pradėję su 3 ha nuosavos žemės, kelių gyvulių ir traktoriaus. Šiandien jiedu dirba daugiau kaip 300 ha, kuri beveik visa nuosava, laiko per 100 gyvulių, iš jų – 84 melžiamos karvės (Lietuvos žalosios ir juodmargės), ir dar prieauglis. Ūkis ekologinis jau nuo 2004 m. Karvės šeriamos tik ekologišku pašaru – pačių augintomis avižomis, kvietrugiais, miežiais, pašaras papildomas ekologiškais priedais.
Rubelninkų kaime įsikūrusį ūkininką Z. Kajėną galima drąsiai vadinti pažangiu žmogumi. Jo valdose šiemet pastatytoje naujoje fermoje nuo vasaros vidurio dirba Olandijos kompanijos „Lely“ pieno melžimo ir šėrimo robotai. Šie modernūs pagalbininkai yra tikras ūkininko šeimos džiaugsmas, palengvinantis jų kasdieninius rūpesčius. „Lely“ melžimo robotai Lietuvoje nėra naujiena. Mūsų šalies ūkininkų fermose jau dirba apie trisdešimt tokių automatinių melžimo sistemų. O štai šėrimo robotas „Lely Vector“ Kajėnų ūkyje kol kas šalyje pirmasis.
Naujame ūkiniame pastate, pastatytame naudojant modernius statybinius sprendimus ir medžiagas sumontuotos automatinės melžimo bei šėrimo sistemos. Be robotų fermoje įdiegta „Lely L4C“ automatinė apšvietimo reguliavimo sistema, šilumos regeneravimo sistema. Į naujai fermai įrengti ir modernioms technologijoms įdiegti Z. Kajėnas investavo per 1 mln. eurų. Dabar ūkininkas net ir būdamas toli nuo karvidės kompiuterio ar telefono ekrane gali stebėti, kas vyksta fermoje – kuri karvė kada, kiek ir kokios kokybės davė pieno, kuri iš jų rujoja, prastai pasijaučia. Visa tai jam leidžia operatyviai ir laiku imtis atitinkamų sprendimų. Nepaisant šio patogumo, ūkininkas Z. Kajėnas ar jo darbuotojas iš ryto ir vakare būtinai užsuka į fermą. Nes ir šiuos darbininkus reikia prižiūrėti: vizualiai patikrinti ir įvertinti jų būklę, darbo vietą, išplauti šėrimo robotą.
„Pernai jau turėjau 33 laisvadienius,“ – džiaugiasi ūkininkas naujaisiais savo pagalbininkais robotais. Nereikia nuo ankstaus ryto rūpintis, kaip vyks melžimo procesas, ar ateis laiku į darbą melžėjos ir šėrikas. Robotai nerodo emocijų, neturi žalingų įpročių, nepailsta, dirba tvarkingai ir tiksliai, leidžia ūkininkui skirti laiko kitiems darbams ir sau. Deja, pareigos ir atsakomybės naštos – saugiai bei tinkamai organizuoti visus ūkio darbus, prižiūrėti, kad jie vyktų saugiai – nuo ūkininko pečių robotai nenuima. Rankų darbo ūkyje nedaug belikę, tačiau nemažam ūkiui papildomų darbo rankų vis dėlto reikia – su žemės ūkio technika ir gyvuliais nuolat dirba 4 samdomi žmonės. Ūkininkas guodėsi, jog gerus darbuotojus vietoje rasti nelengva, todėl 2 žmones darbui ūkyje jis pats važiuoja pasiimti net 30 km. Ūkio buhalterinę apskaitą tvarko Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos darbuotojai. Su konsultantų pagalba ūkio šeimininkai patys valdo kylančias rizikas saugiam darbui ir laikosi darbdaviams keliamų darbų saugos bei sveikatos reikalavimų.
Apie sunkumus Ignalinos krašte surasti patikimą, darbštų ir atsakingą darbuotoją užsiminė ne vienas seminaro dalyvis. Renginyje dalyvavęs Valstybinės darbo inspekcijos Utenos skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius Kęstutis Udras aiškino, kaip turėtų elgtis ūkininkas, kad ūkyje būtų išvengta nelaimingų atsitikimų dėl darbuotojų neblaivumo, patarė tvarkingai pildyti darbo laiko grafikus, kad dėl girtumo darbuotojo nušalinimas nuo darbo būtų tinkami užfiksuotas. Inspektorius ragino ūkininkus reguliariai siųsti savo darbuotojus pasitikrinti sveikatą, kad ūkininkas-darbdavys neturėtų rūpesčių, jei netikėtai darbuotojui pasireikštų profesinės ligos simptomai nuo ankstesnėje darbovietėje patirtų sveikatos pažeidimų, kurių ūkininkas niekaip negalėjo įtakoti. Kartu su seminaro dalyviais apėjęs ūkį ir įvertinęs rizikas saugiam darbui inspektorius perspėjo ūkį modernizuojantį ūkininką įvertinti ir naujas dėl renovavimo darbų atsirandančias rizikas, pvz., dėl sklypo pakėlimo atsiradę šlaitai kelia riziką apvirsti vairuojant techniką, iškasti nauji vandens telkiniai gali būti pavojingi, jei yra neaptverti, neapšviesti ar kitaip pažymėti.
Paskutinis seminarų ciklo seminaras vyks Biržų rajono ūkininkų sąjungos pirmininko Kęstučio Armono ūkyje spalio 7 d.
Straipsnį parengė LŪS tarptautinių ryšių koordinatorė Jovita Motiejūnienė