(2015-11-10)
Šiemet Lietuva paminėjo savo Nepriklausomybės atkūrimo 25 metus, o Lietuvos ūkininkų sąjunga konkursą „Metų ūkis“ suorganizavo jau 22-rą kartą. Tai ilgiausias tradicijas tarp žemdirbių turintis konkursas, kuris per eilę metų išlaikė savo esminius principus. Lapkričio 6 d. gausus būrys garbių svečių ir sveikintojų susirinko į pilnutėlę Kauno kultūros ir sporto centro „Girtutis“ salę pagerbti konkurso „Metų ūkis 2015“ laimėtojų.
Šventėje sveikinimo žodį susirinkusiems tarė Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, pasidžiaugdamas savo šalies darbščiais ūkininkais. Premjeras įteikė padėkas vyriausiam konkurso dalyviui – Rietavo savivaldybės ūkininkui Stanislovui Antanui Jurkui ir dviems laimėtojų šeimoms – Vilkaviškio rajono ūkininkams Kristinai ir Ramūnui Čėsnoms bei Skuodo rajono ūkininkams Ingridai ir Kęstučiui Palčiauskams. Europos Parlamento narys Bronis Ropė taip pat padėkojo žemdirbiams, kad šie puoselėja Lietuvos kaimą ir dirba vardan visuomenės gerovės. Tiek Premjeras, tiek europarlamentaras mūsų žemdirbiams linkėjo nebijoti kooperacijos, nes tik taip žemdirbiai gali pasiekti geresnių produkcijos supirkimo kainų.
Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komiteto vardu sveikinimus perdavė Seimo narys Jonas Kondrotas. Jis komiteto vardu įteikė padėkas: jauniausiajam laimėtojui Biržų rajono ūkininkui Tadui Mickevičiui bei dviems ūkininkų šeimoms – Tauragės rajono ūkininkams Vidai ir Raimondui Beskėms bei Pasvalio rajono ūkininkams Ingai ir Gintautui Aglinskams.
„Dirbti žemę nėra lengva – tai darbas, reikalaujantis daug pastangų ir pasiaukojimo. Lietuva gali didžiuotis savo žemdirbių tradicijomis, kurios yra puoselėjamos ir perduodamos iš kartos į kartą. Todėl man labai malonu sveikinti geriausius Lietuvos ūkininkus. Tokie konkursai – tai gera galimybė pastebėti ir įvertinti pačius geriausius, pačius inovatyviausius ūkius. Šiandien yra geriausias laikas Jums padėkoti už Jūsų darbą“, – kalbėjo žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė, sveikindama „Metų ūkio 2015“ nugalėtojus.
Žemdirbius taip pat sveikino šventės generalinio rėmėjo DNB banko atstovas, Kauno regiono vadovas Andrius Ivašauskas ir pagrindinio renginio rėmėjo UAB „Biržų žemtiekimas“ generalinis direktorius Saulius Silickas.
LŪS pirmininkas J. Talmantas savo pranešime apie konkurso rezultatus pateikė išsamią informaciją apie laimėtojus bei pasidalino organizacijos įžvalgomis apie šiandienę žemės ūkio politiką.
LŪS sprendimu konkursas gali būti organizuojamas visose Lietuvos savivaldybėse, tačiau į Respublikinę apdovanojimo šventę pasiliekama teisė kviesti tik dirbančių ir veiklą vykdančių rajoninių ūkininkų sąjungų bei mažų savivaldybių laimėtojus. Galbūt dėl to kai kurios savivaldybės iš viso neberengia konkurso, o jeigu ir rengia, savo duomenų mums nepateikia. Aišku, pasitaiko ir viena kita savivaldybė, kurioje pats ūkininkų sąjungos skyrius nusprendžia nerengti konkurso, nes neprikalbina ūkininkų jame dalyvauti, o galbūt kai kam tiesiog pritrūksta noro užsiimti jo organizavimu.
Daugelis pradėję ūkininkauti nuo pliko lauko ir dažnas neturėdamas net kuo dirbti žemės, šiandien pagrįstai gali didžiuotis, jog savo atsidavimu, darbu, ryžtu rizikuoti pasiekė labai daug. Lietuvoje yra daug modernių ir išmanių ūkių, kurių mums pavydi senoji Europa. Laimingi tie, kurių sukurtus ūkius jau perima vaikai ar savarankiškai išdrįsta eiti tuo keliu – nelengvu, bet visada šeimai užtikrinančio duonos riekę ant stalo. Smagu, kad šiemet tarp mūsų konkurso laimėtojų yra keletas ūkininkų, dirbančių drauge su vaikais. Tarp pirmos vietos laimėtojų yra vyriausias šio konkurso nominantas Stanislovas Antanas Jurkus, ūkininkaujantis drauge su sūnumis Ramūnu ir Stasiu Rietavo savivaldybėje, Vatušių kaime. Ūkininkai puoselėja mišrų ūkį, dirba 246 hektarų žemės, turi 140 galvijų, iš jų apie 70 melžiamų karvių. Jurkų ūkis – kooperatyvo „Pieno gėlė“ narys, o pats Stanislovas Antanas yra vienas iš šio kooperatyvo steigėjų. Ūkininkai užsiima ir šviečiamąja veikla –priima vaikų ekskursijas ir parodo iš kur atsiranda pienas, visus besidominčius ūkio savininkai supažindina su naujausiomis pieno gamybos technologijomis, papasakoja ir parodo,
kaip paruošti pašarus, paaiškina apie karvių priežiūrą, melžimo techniką, pieno kokybę, pademonstruoja ūkyje naudojamą žemės ūkio techniką. Ūkyje organizuojamos lauko dienos.
Gražiai ir atsakingai puoselėjamu ūkiu pagrįstai gali didžiuotis ir pirmos vietos Varėnos rajono savivaldybės Tolkūnų kaime su vienu iš trijų sūnų Povilu ūkininkaujantys Daiva ir Česlovas Petruškevičiai. Ūkininkai valdo nemenką per 300 hektarų augalininkystės ūkį, kuriame didžiąją dalį užima grikiai ir rugiai, taip pat auga ir kitos grūdinės kultūros – vasariniai ir žieminiai kviečiai, kvietrugiai, avižos, miežiai. Anketoje nurodyta, jog ūkyje laikomas pulkas naminių paukščių ir galvijų banda. Ūkio šeimininkė Daiva spėja ne tik prižiūrėti itin puoselėjamą sodybą, bet garsėja ir įvairiais savo rankdarbiais, pristatomais parodose.
J.Talmantas kalboje užsiminė, kad pats būdamas ūkininku ir atstovaudamas ūkininkų sąjungai, klaidžiuose valdžios koridoriuose vis nugirsta, jog ūkininkai yra tik veltėdžiai ir valdžios išmaldos prašytojai, puikiai ir taip gyvenantys, keliaujantys ir net užsieniuose atostogaujantys. Ir štai dar drįsta prašyti sau paramos, papildomų nacionalinių išmokų, taip atimdami iš kitų visuomenės sluoksnių tokius trūkstamus pinigus. Daug mūsų mažoje šalyje dar skaudulių ir neteisybės, bet daugiau yra gražių dalykų, kuriuos galime pastebėti savo kieme, kaime, rajone. Būtent toks ir organizuojamo konkurso tikslas – pastebėti ūkius per pastaruosius metus padariusius realią pažangą – sustiprėjusius, pasitempusius.
Šiemet, kaip ir praėjusiais metais, tarp laimėtojų vyrauja gyvulininkystės ir mišrios specializacijos ūkiai. Pagal 121 laimėtojų anketose nurodytus duomenis ūkio specializacijos pasiskirstę taip: 67 gyvulininkystės ir mišrios specializacijos ūkiai bei 54 augalininkystės ūkiai. Tarp jų 13 ekologinių ūkių. Gyvulininkystės ir mišriuose ūkiuose daugiausiai auginami mėsiniai ir pieniniai galvijai, o avys, kiaulės, vištos, žąsys, stručiai, bitės, triušiai, šinšilos, arkliai, danieliai, taurieji elniai auginami tik pavieniuose ūkiuose.
Ūkininkaujančių laimėtojų vidutinis amžius – 47 metai, ūkininkauti pradėję vidutiniškai apie 1999-2000 metų. Jauniausias tarp laimėtojų yra 25-erių metų trečios vietos laimėtojas Tadas Mickevičius, drauge su žmona Justina ūkininkaujantys Biržų rajone Laužadiškio kaime. Ūkininkai 173 hektarų plote užsiima augalininkyste. Tadas ūkininkauti pradėjo 2009 metais. Anketos pildymo metu nurodė, jog turi 32 hektarus nuosavos žemės, 141 hektarą nuomoja. Ūkininkas yra baigęs Aleksandro Stulginskio universitetą, įgijęs agronomo specialybę.
Pagal išsilavinimą panašus kiekis konkurso laimėtojų turi aukštąjį bei specialųjį vidurinį išsilavinimą, atitinkamai 34 procentai ir 33 procentai. Aukštesnįjį išsilavinimą yra įgiję 22 procentai laimėtojų, o apie 10 procentų nurodė turintys kitą išsilavinimą.
Pagal šių metų konkurso nuostatus, jo rezultatai iš savivaldybių LŪS administracijai turėjo būti pateikti iki šių metų rugsėjo 30 dienos. Rezultatus gavome iš 41 savivaldybės. Pagal protokoluose surašytus duomenis, konkurse dalyvavo 410 ūkių, iš jų buvo išrinkti 121 laimėtojas: 41 pirmos, 41 antros ir 39 trečios vietos (trečiosios vietos nėra Birštono ir Šiaulių rajono savivaldybėse).
Šiemet tarp pirmos vietos laimėtojų yra du itin stambūs augalininkystės krypties ūkiai. Tai Kretingos rajono savivaldybės Laivių kaimo ūkininkai Vilija ir Alvydas Šetkai, dirbantys 1000 hektarų žemės, bei Šakių rajono savivaldybės Bizierių kaimo ūkininkai Albina ir Antanas Blockiai, dirbantys 1240 hektarų. Vidutinis ūkio dydis 2015 metais tarp visų laimėtojų nustatytas 209 hektarai, o tarp pirmos vietos laimėtojų vidutinis ūkis siekia 329 hektarus.
Mažiausias ūkis ploto prasme dar nereiškia, jog ūkis yra smulkus. Vis dažniau pasitaiko ūkių, kuriuose dirbamos žemės yra nedaug, o iš ūkyje auginamos produkcijos sukuriama itin aukšta pridėtinė vertė ir reikia nemažai darbo rankų. Tarp pirmos vietos laimėtojų toks ūkis yra Tauragės rajono savivaldybės Milgaudžų kaime ūkininkaujančių Vidos ir Raimondos Beskių uogininkystės ūkis, užimantis 13 hektarų žemės plotą, kuriame auginamos braškės.
Atskirai iš laimėtojų tarpo norėtųsi išskirti ir didžiausius gyvulininkystės ūkius. Pirmos vietos laimėtojai iš Šilutės rajono savivaldybės Vilkyčių kaimo ūkininkai Virginija ir Kazimieras Gudžiūnai anketoje nurodė, kad savo ekologiniame ūkyje laiko 256 galvijus. Jie dirba 437 hektarus žemės.
Beje, šiemet tarp pirmos vietos laimėtojų yra žemės ūkio kooperatyvo „Pienas LT“ valdybos pirmininkas Naglis Narauskas su žmona Ingrida, turintys nemenką mišrios specializacijos ūkį Lazdijų rajono savivaldybėje su beveik 500 hektarų dirbamos žemės, laikantys apie 220 galvijų ir 20 arklių.
Antros vietos laimėtojų vidutinis ūkio dydis 160 hektarų. Iš jų didžiausias – Lazdijų rajono savivaldybės Babrų kaime ūkininkaujančių Almos ir Redo Rutkauskų 535 hektarų mišrus ūkis, kuriame užsiimama augalininkyste, daržininkyste bei gyvulininkyste, auginama 230 kelių veislių galvijų. Nedaug atsilieka ir Šakių rajono savivaldybės Gustainiškių kaime gyvenančių Romos ir Raimundo Masevičių augalininkystės ūkis, kuris apima 500 hektarų. Tuo tarpu hektarų skaičiumi mažiausias, bet gana didelis savo auginamų švelniakailių gyvūnų kiekiu yra Utenos rajono savivaldybės Vaikutėnuose ūkininkaujančio Alvydo Barsteigos 1,61 hektaro šinšilų ūkis, kuriame auginama 1200 šių kailinių gyvūnų.
Tarp antros vietos laimėtojų yra du paukštininkystės ūkiai – Kaišiadorių rajono savivaldybėje Mariaus Steponavičiaus ūkis su 35 tūkstančiais vištų ir Panevėžio rajono savivaldybėje Emilijos ir Algirdo Bielinių ūkis su 50 tūkstančių vištų ir 500 žąsų. Abu ūkiai deklaruoja po 3 hektarus žemės.
Didžiausias gyvulininkystės ūkis tarp antros vietos laimėtojų yra Skuodo rajono savivaldybės Daujotų kaime ūkininkaujančių Aušros ir Vytauto Gadeikių. Jie anketoje nurodė, kad savo ūkyje laiko 100 melžiamų karvių ir 175 vienetus prieauglio, dirba 225 hektarus žemės.
Atskirai tarp antros vietos nominantų norisi paminėti Pasvalio rajono savivaldybės Manikūnų kaime ūkininkaujančius Ingą ir Gintautą Aglinskus, kurie vieninteliai tarp visų laimėjusiųjų nurodė, jog užsiima pieno perdirbimu. Ūkininkai iš 40 melžiamų karvių pieno gamina sūrius ir juos parduoda. Labai daug kalbame apie tokių ūkių poreikį. Iš tiesų, tai labai sunkus darbas ir ne visi pradėję gamybą „nuo lauko iki stalo“ sugeba atlaikyti konkurenciją. Be to, reikia įvertinti, kad vartotojai vis įnoringesni ir ne visada prognozuojami.
Trečios vietos laimėtojų vidutinis ūkio dydis yra 180 hektarų, o didžiausias iš jų yra Prienų rajono savivaldybės Liepaloto kaime ūkininkaujančių Ingos ir Jono Aliukonių 900 hektarų augalininkystės ūkis. Tuo tarpu mažiausias – Zarasų rajono savivaldybės Užtiltės kaime ūkininkaujančių Majos ir Daliaus Barzdų daržininkystės ūkis, nesiekiantis 6 hektarų. Jame jau apie 17 metų auginamos daržovės ir gėlės.
Didžiausias gyvulininkystės ūkis trečios vietos laimėtojų tarpe yra netradicinis. Šilalės rajono savivaldybės Požerės kaime ūkininkaujantis Stasys Eitutis laiko 140 tauriųjų elnių ir 110 danielių.
Jau eilę metų konkurso organizavimą palaiko Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija. Šeštus metus iš eilės konkurso respublikinis rezultatų apibendrinimo renginys organizuojamas dalinai Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Techninė pagalba“ veiklos srities „Nacionalinis kaimo tinklas“ šeštosios krypties lėšomis. Bet be rėmėjų indėlio renginio nepavyktų suorganizuoti. Ypatinga mūsų padėka už iniciatyvą renginį remti jau trečius metus iš eilės generaliniam renginio rėmėjui DNB bankui ir uždarai akcinei bendrovei „Biržų žemtiekimas“. Nuoširdus ačiū ir kitoms įmonėms bei jų vadovams, visad atsiliepiantiems į prašymą ir parėmusiems šį renginį: Syngentos atstovybei Lietuvoje, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybai, akcinėms bendrovėms „Lytagra“, „Linas Agro“,„Krekevanos agrofirma“, kooperatinei bendrovei „Kėdainių aruodai“, uždaroms akcinėms bendrovėms „Konekesko Lietuva“, „DOJUS agro“, „Vaderstad“, „Rovaltra“, BASF, „Kėdainių konservų fabrikui“, „Naftrus“, „Agrorodeo“, „Agrokoncernas“, „Agroservisas LT“, „Vitera Baltic“, „Agrosfera“, „Ivabaltė“, „Subaru“. Kai kurios iš šių firmų jau po keletą ar net keliolika kartų rėmė konkurso „Metų ūkis“ respublikinius renginius. Dėkojam informaciniams rėmėjams „Ūkininko patarėjui“, „Mano ūkiui“, „Agroakademijai“, „Kaimo akademijai“, rašantiems ir rodantiems apie konkurso laimėtojus, jų pagerbimą rajonuose ir pristatančius gražius fotoreportažus.
Tarp apdovanojimų savo dainomis gerą nuotaiką dovanojo solistai Evelina Sašenko ir Egidijus Bavykinas bei jiems akomponavęs pianistas Paulius Zdanavičius.
Konkurso simboliu šiemet buvo pasirinkti skirtingos formos stiklo gaminiai. Jie tarsi simbolizuoja kokie tyri, šviesūs ir tuo pačiu trapūs gali būti mūsų ūkininkų siekiai ir planai, staiga užgriuvus gamtos stichijoms ar susidūrus su politinių sprendimų padariniais. LŪS pirmininkas J. Talmantas palinkėjo, kad pirmosios vietos laimėtojų šeimas nušviestų skaidri kaip krištolas viltis, antrosios vietos laimėtojus įkvėptų užmojo platumas, o tretieji tegul nusiskynę gyvybės medžio vaisių pasisems stiprybės augti.
Renginio akimirkos:
Straipsnį parengė Lietuvos ūkininkų sąjungos administracija
