(2015-11-27)
Š.m. lapkričio 23 – 24 d. Briuselyje vykusiuose COPA-COGECA darbo grupės „Aviena ir ožkiena“ bei ES Komisijos pilietinio dialogo grupės „Gyvulininkystės produktai – aviena ir ožkiena“ posėdžiuose aptarta nacionalinė emisijų lobų direktyva, avių parazitų kontrolė šalyse narėse, avienos bei ožkienos rinkos situacija, BŽŪP įgyvendinimo aspektai liečiantys avių augintojus, avių skerdenų vertinimo situacija ir padėtis kontroliuojant mėlynojo liežuvio viruso plitimą.
Posėdžiuose avininkystės klausimais dalyvavęs Lietuvos avių augintojų asociacijos pirmininkas, Anykščių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Žilvinas Augustinavičius teigė, jog įvertinus rinkos situaciją pastebėta, kad didžiausią įtaką ES avienos sektoriui daro šaldytos avienos importas iš trečiųjų šalių, o ypatingai iš Naujosios Zelandijos, kurios importuojami avienos kiekiai ES bendrąjį eksportą viršija tris kartus. Tačiau, paminėtina ir tai, kad Naujoji Zelandija praėjusiais ir šiais metais neišnaudojo jai skirtos importo į ES kvotos. Buvo teigiama, kad ES skiriamos brangios skerdenos dalys, kaip nugarinė ir kumpis, o pigios vežamos į Kiniją. Pastabėta ir tai, kad mažėja avienos vartojimas: nuo 2005-ųjų iki 2015-ųjų vartojimas vienam gyventojui per metus sumažėjo apie 1kg ir dabar sudaro 1,8kg. Prognozės rodo, kad suvartojimas neaugs ir išliks stabilus ir ateityje. Į klausimą, kurios mėsos suvartojimas padidėjo, jei sumažėjo avienos, grupės pirmininkas Ch.Sercombe atsakė, kad daugiau ES gyventojai vartoja paukštienos bei kiaulienos. Buvo teigiama, kad visuomenėje sklando nuomonė, kad avieną tinkamai paruošti yra sudėtinga, todėl ją vangiai renkasi jauni, nepatyrę pirkėjai. Ispanijos atstovas kaip išeitį pasiūlė švietėjiškas reklamines kampanijas. Jis pateikė pavyzdį iš savo šalies, kurioje ispaniškos avienos reklamos kampanijai skirta 4 mln. eurų. Vokietijos atstovas akcentavo būtinybę rasti avienai, kaip vienai sveikiausių mėsos rūšių, kelią į viešojo maitinimo sektorių ir taip paskatinti vartojimą. Suomijos atstovas teigė, kad teigiamą įtaką vartojimui daro tiesioginiai pardavimai iš ūkių, nes tuomet, kai augintojas pats yra ir pardavėjas, betarpiškai bendraudamas, jis išsiugdo pirkėjo pasitikėjimą.
Avių skerdenų vertinimas realiai taikomas tik keturiose šalyse narėse. Copa-Cogeca ekspertai ir Komisijos atstovai akcentavo, kad vertinimas ir ateityje išliks laisvanoriškas ir nebus prievolės avienos kainas deklaruoti pagal skerdenų vertinimo rezultatus. Skerdenos ženklinamos popierinėmis etiketėmis arba spaudais.
Mėlynojo liežuvio virusas ES vis dar lieka pavojingas, nes juo apsikrėtę avys ir galvijai pietinėse šalyse (Ispanijoje, Portugalijoje, centrinėje Prancūzijos dalyje, Pietinėje Italijoje, Balkanuose) ir Vokietijoje. Generalinio sveikatos ir maisto saugumo direktorato atstovas Pilietinio dialogo grupės posėdyje teigė, kad ligos likvidavimą apsunkina viruso serotipų gausa, nes sunku pritaikyti užkrėstiems regionams tinkamą vakciną. Vienose šalyse dominuoja vieno serotipo virusas, o kitose – net kelių. Svarbiausios priemonės užkirsti kelią ligos plitimui – gyvulių judėjimo iš apimtų zonų stabdymas ir sveikų gyvulių vakcinavimas, nustačius viruso serotipą.
Tuo tarpu tvari avių parazitų kontrolė yra gerai veikianti sistema Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje. Kaip vienas didžiausių ateities iššūkių paminėtas parazitų atsparumas medikamentams. Posėdyje buvo pristatytos priemonės, kurios tikima, padės to išvengti – atliekant ūkiuose dehelmintizaciją, apie 10% avių paliekama negydytų, taip pat stengiamasi atrasti bandose avis galimai turinčias imunitetą prieš helmintus – parazitines kirmėles.
Posėdyje svarstant emisijų ribų direktyvos pakeitimus, kurie apibrėžtų naujas leistinas emisijų ribas sieros dioksidui, azoto oksidams, lakiesiems organiniams junginiams, metanui, amoniakui ir smulkiosioms (<2,5µm) dalelėms, konstatuota, kad emisijų mažinimo ribų padidinimas ženkliai atsilieps ES jautienos, pieno ir kiaulienos sektoriams, kurie, turėtų susitraukti 29,1%, 9,1% ir 8,7% atitinkamai, norint pasiekti bent pusę metano emisijos normos.
Straipsnį pagal eksperto pateiktą ataskaitą paruošė LŪS tarptautinių ryšių koordinatorė Jovita Motiejūnienė
