2018-09-19

Lietuvos ūkininkų sąjunga vis dažniau sulaukia pasipiktinimų iš ūkininkų, kad nieko nėra daroma dėl vilkų vis dažnėjančios ir didėjančios padaromos žalos. Nemažai ūkininkų pastaruoju metu dėl Afrikinio kiaulių maro yra priversti atsisakyti kiaulių auginimo ir ne vienas perėjęs prie kitos ūkinės veiklos – mėsinės gyvulininkystės (avininkystės ir galvijininkystės). Tačiau vis dažnėjantys vilkų puldinėjimai ir daroma žala ūkininkus varo į neviltį, o planuojančius auginti gyvulius atbaido nuo tokios žemės ūkio veiklos. Tokiu būdu vilkų daroma žala prisideda prie Kaimo plėtros stabdymo Lietuvoje.

Lietuvos ūkininkų sąjunga kreipėsi į Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką S. Skvernelį, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininką K. Mažeiką, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininką A. Stančiką, Aplinkos ministrą K. Navicką, Žemės ūkio ministrą G. Surplį, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininką B. Bradauską dėl vilkų daromos žalos ir jų skaičiaus reguliavimo.

Paskutinį kartą vilkai buvo skaičiuoti 2015 m. ir jų skaičius tuo metu buvo apie 300. Tris metus vilkai buvo neskaičiuoti, jų medžioklė stipriai ribojama, tad, kai kurių šaltinių teigimu, vilkų populiacija Lietuvoje šiuo metu yra išaugusi iki 900. Nors pagal Lietuvos plotą ir vilkams tinkamas gyventi vietas kitų šalių mokslininkų skaičiavimu mūsų visos šalies teritorijoje galėtų gyventi maksimaliai iki 150-200 vilkų. Todėl tikrai labai stebina Vilko apsaugos plano uždaviniai Lietuvoje išlaikyti bendrą vilkų populiacijos individų skaičių 250-500 ribose. Aplinkos ministerija šiuo metu keičia vilkų skaičiavimo metodiką ir siūlo, pastebėjus vilkus, pažymėti juos interaktyviame žemėlapyje. Tokia galimybė yra numatyta padaryti ir patiems ūkininkams. Ūkininkams siūloma aktyviau kreiptis į savo rajono savivaldybes dėl galimybės gauti kompensacijas dėl medžiojamų gyvūnų padarytos žalos ūkiniams gyvūnams. Žmonės raginamu patys stengtis apsaugoti savo gyvulius, nakčiai juos suvarant į aptvarus, ganyklas aptveriant kelių juostų piemeniu, papildomai juos saugant dresuotiems šunims. Augintojai stengiasi taip daryti, bet ir tai ne visada padeda. Šiuo metu vilkės moko vilkiukus medžioti ir tiesiog dar aktyviau bei gudriau puldinėja gyvulių bandas. Kai kada net nesibaimina priartėti prie gyvenviečių. Žmonės yra įsibaiminę ir piktinasi, kiek dar šalies valdžia šitaip abejingai stebės vilkų puotas ir už jas mokės, o į žmonių nuogąstavimus nekreips dėmesio. Kaip bebūtų vilkas – plėšrus gyvūnas. Be to, ūkininkas ne tik patiria žalą, už kurią jam deramai net nekompensuojama, bet ir turi pasirūpinti, jog dėl ligų grėsmės vilkų papjauti gyvuliai būtų utilizuojami Rietavo utilizacijos įmonėje. Labai keistai atrodo, jog mūsų valstybė palankiau rūpinasi vilkų gerove negu žmonių bei jų turto saugumu.

Akivaizdu, jog vilkų Lietuvoje šiuo metu yra gerokai per daug ir būtina imtis priemonių, jog būtų užkirstas kelias tolimesniam jų populiacijos didėjimui, kol nenukentėjo žmonės. Siūlome riboti vilkų populiacijos individų skaičių 150-200 ribose, ankstinti vilkų medžioklę nuo spalio 1 d. ir didinti sumedžiojamų vilkų limitą iki 150 vnt.

Išsiųstas raštas

Parengė

Lietuvos ūkininkų sąjungos administracija