(2020-05-22)
Remiantis 2019 m. gruodžio 11 d. gruodžio mėnesį Ursulos von der Leyen vadovaujamos Komisijos pristatytu Europos žaliojo kurso komunikatu, kuriame išdėstytas plataus užmojo veiksmų planas, kaip pereiti prie neutralaus poveikio klimatui žiedinės ekonomikos, kurioje ekonomikos augimas atsietas nuo išteklių naudojimo, 2020 m. gegužės 20 d. Europos Komisija priėmė dvi ypatingai ambicingas naujas strategijas: išsamią Biologinės įvairovės strategiją (angl. EU Biodiversity Strategy for 2030) ir strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ (angl. Farm to Fork Strategy). Naująja biologinės įvairovės strategija siekiama kovoti su pagrindiniais biologinės įvairovės nykimo veiksniais, pvz., netausiu sausumos ir jūros naudojimu, gamtos išteklių pereikvojimu, tarša ir invazinėmis svetimomis rūšimis. Strategija „Nuo ūkio iki stalo“ bus siekiama pereiti prie tvarios ES maisto sistemos, kuria bus užtikrinamas aprūpinimas maistu ir galimybė maitintis sveikais iš sveikos planetos išteklių gautais produktais. Nustatyti konkretūs ES maisto sistemos pertvarkymo tikslai, tarp kurių: 50 proc. sumažinti pesticidų naudojimą ir jų keliamą riziką, bent 20 proc. sumažinti trąšų naudojimą, 50 proc. sumažinti ūkiniams gyvūnams ir akvakultūrai naudojamų antimikrobinių medžiagų pardavimą ir 25 proc. žemės ūkio paskirties žemės naudoti ekologiniam ūkininkavimui. Pasak Komisijos abi strategijos viena kitą sustiprina, jomis siekiama suvienyti gamtą, ūkininkus, įmones ir vartotojus kartu kurti konkurencingą tvarią ateitį. Šios dvi strategijos sudaro Europos žaliojo kurso pagrindą, todėl jomis taip pat bus grindžiamas ekonomikos gaivinimas. Atsižvelgiant į COVID-19 krizę teigiama, kad šiomis strategijomis bus stiprinamas mūsų visuomenės gebėjimas atsilaikyti prieš būsimas pandemijas ir tokias grėsmes kaip klimato kaitos poveikis, miškų gaisrai, maisto stygius ir ligų protrūkiai, nes jomis siekiama remti tvaresnę žemės ūkio, žuvininkystės ir akvakultūros praktiką, taip pat apsaugoti laukinę gamtą ir kovoti su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais.
Susipažinus su naujausiais dokumentais LŪS kyla abejonės dėl naujų strategijų suderinamumo su naująja Bendrąją žemės ūkio politika (BŽŪP) ir su jai numatytais apkarpytais fondais, kyla klausimų dėl ūkininkų pajamų, konkurencingumo apskritai. Naujoji BŽŪP tebėra priklausoma nuo derybų dėl daugiamečio ES biudžeto rezultatų, o Lietuva dar tebesiaiškina savo poreikius nacionalinei strategijai sukurti pagal iškeltus 9 BŽŪP tikslus.
Remiantis Europos žaliuoju kursu, šiose strategijose siūloma didelio užmojo ES veiksmų ir įsipareigojimų, kuriais siekiama Europoje ir visame pasaulyje sustabdyti biologinės įvairovės nykimą, o mūsų maisto sistemas pertvarkyti taip, kad jos taptų pasauliniu konkurencingo tvarumo ir žmonių bei planetos sveikatos ir visų maisto vertės grandinės dalyvių pragyvenimo šaltinių apsaugos standartu. COVID-19 krizė parodė, kokie pažeidžiami tapome dėl vis labiau nykstančios biologinės įvairovės ir kokia svarbi mūsų visuomenei gerai veikianti maisto sistema. Šiose dviejose strategijose pagrindinis dėmesys skiriamas piliečiams įsipareigojant didinti sausumos ir jūros apsaugą, atkurti nualintas ekosistemas ir įtvirtinti ES kaip tarptautinės lyderės poziciją tiek biologinės įvairovės apsaugos, tiek tvarios maisto grandinės kūrimo srityje.
Kaip teigiama Komisijos pranešime spaudai, per pačią COVID-19 pandemiją priimta biologinės įvairovės strategija yra vienas iš pagrindinių ES atsigavimo plano elementų ir bus labai svarbi siekiant užkirsti kelią būsimiems protrūkiams bei didinti atsparumą jiems. Be to, ji skubiai atvers verslo ir investavimo galimybių ES ekonomikai atgaivinti. Dar vienas strategijos tikslas – biologinės įvairovės aspektus įtraukti į bendrąją ES ekonomikos augimo strategiją. Strategijoje, be kita ko, siūloma nustatyti privalomus tikslus, padėsiančius atkurti pažeistas ekosistemas ir upes, gerinti saugomų ES buveinių ir rūšių būklę, grąžinti apdulkintojus į žemės ūkio paskirties žemę, mažinti taršą, žalinti miestus, stiprinti ekologinį ūkininkavimą bei kitą biologinei įvairovei palankią ūkininkavimo praktiką ir gerinti Europos miškų būklę. Joje pristatomi konkretūs veiksmai, kuriais siekiama, kad Europos biologinė įvairovė iki 2030 m. pradėtų atsigauti, be kita ko, bent 30 proc. Europos sausumos ir jūrų paversti veiksmingai valdomomis saugomomis teritorijomis ir bent į 10 proc. žemės ūkio paskirties žemės grąžinti biologine įvairove turtingų kraštovaizdžio elementų. Tikinama, jog gamtos apsaugos, tausaus naudojimo ir atkūrimo srityje numatyti veiksmai padės sukurti tvarių darbo vietų ir paskatins augimą, taigi atneš ekonominės naudos vietos bendruomenėms. Biologinei įvairovei apsaugoti iš įvairių šaltinių, įskaitant ES fondus ir nacionalinius bei privačius išteklius, bus skiriama 20 mlrd. EUR per metus.
Strategija „Nuo ūkio iki stalo“ planuojama sudaryti sąlygas pereiti prie tvarios ES maisto sistemos, kuria bus užtikrinamas aprūpinimas maistu ir galimybė maitintis sveikais iš sveikos planetos išteklių gautais produktais. Teigiama, kad tai padės sumažinti ES maisto sistemos poveikį aplinkai ir klimatui ir sustiprinti jos atsparumą, taip apsaugant piliečių sveikatą ir ekonominės veiklos vykdytojų pragyvenimo šaltinius. Strategijoje nustatyti konkretūs ES maisto sistemos pertvarkymo tikslai, tarp kurių: 50 proc. sumažinti pesticidų naudojimą ir jų keliamą riziką, bent 20 proc. sumažinti trąšų naudojimą, 50 proc. sumažinti ūkiniams gyvūnams ir akvakultūrai naudojamų antimikrobinių medžiagų pardavimą ir 25 proc. žemės ūkio paskirties žemės naudoti ekologiniam ūkininkavimui. Joje taip pat siūloma plataus užmojo priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti, kad sveikas maistas ES piliečiams būtų prieinamiausias pasirinkimas, įskaitant vartotojų informacijos apie sveikus ir tvarius maisto produktus poreikius atitinkantį ženklinimą. Šiame komunikate teigiama, kad svarbų vaidmenį pereinant prie sąžiningesnės ir tvaresnės maisto sistemos atlieka Europos ūkininkai, žvejai ir akvakultūros produktų gamintojai. Kad jie galėtų diegti tvaresnę praktiką, remiantis bendra žemės ūkio politika ir bendra žuvininkystės politika jiems bus teikiama parama per naujus finansavimo kanalus ir pagal ekologines sistemas. Kai tvarumas taps Europos prekės ženklu, atsivers naujų verslo galimybių, o Europos ūkininkai ir žvejai įgis įvairesnių pajamų šaltinių.
Komisijos pranešime akcentuojama, kad strategijos taip pat apima svarbius tarptautinius elementus. Biologinės įvairovės strategijoje dar kartą patvirtinamas ES pasiryžimas rodyti pavyzdį suvaldant pasaulinę biologinės įvairovės krizę. Komisija sieks sutelkti visas išorės veiksmų ir tarptautinės partnerystės priemones siekdama 2021 m. Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferencijoje padėti kurti naują plataus užmojo Jungtinių Tautų pasaulinę biologinės įvairovės sistemą. Strategija „Nuo ūkio iki stalo“ siekiama bendradarbiaujant su tarptautiniais partneriais skatinti visuotinį perėjimą prie tvarių maisto sistemų.
„COVID-19 krizė parodė, kokie pažeidžiami visi esame ir kaip svarbu atkurti žmogaus veiklos ir gamtos pusiausvyrą, – teigė už Europos žaliąjį kursą atsakingas vykdomasis pirmininko pavaduotojas Fransas Timmermansas. – Klimato kaita ir biologinės įvairovės nykimas kelia akivaizdų ir realų pavojų žmonijai. Žaliojo kurso pagrindą sudarančiose biologinės įvairovės strategijoje ir strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“ kalbama apie naują, geresnę gamtos, maisto sistemų ir biologinės įvairovės pusiausvyrą, kuri padės apsaugoti mūsų žmonių sveikatą ir gerovę ir sykiu didinti ES konkurencingumą bei atsparumą. Šios strategijos yra labai svarbi mūsų pradedamos didžiosios pertvarkos dalis.“
„Turime žengti pirmyn ir ES maisto sistemą paversti tvarumo didinimo varomąja jėga, – ragino už sveikatą ir maisto saugą atsakinga Komisijos narė Stella Kyriakides. – Įgyvendinant strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ teigiamai keisis maisto gamybos būdai, pirkimo ir vartojimo įpročiai, o tai bus naudinga piliečių sveikatai, visuomenei ir aplinkai. Ja suteikiama galimybė užtikrinti, kad mūsų maisto sistemos nekenktų planetos gerovei, būtume patikimai aprūpinami maistu ir įgyvendintume europiečių norą džiaugtis sveikais ekologiškais produktais, tiekiamais laikantis sąžiningos prekybos principų.“
Už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas Komisijos narys Virginijus Sinkevičius pridūrė: „Gamta yra gyvybiškai svarbi mūsų fizinei ir psichinei gerovei, ji pasirūpina, kad būtų filtruojamas mūsų oras ir vanduo, reguliuojamas klimatas ir apdulkinami mūsų pasėliai. O mes elgiamės taip, lyg tai nebūtų svarbu, ir prarandame ją neregėtu greičiu. Šioje naujoje biologinės įvairovės strategijoje pasinaudojama ankstesniais darbais ir siūloma naujų priemonių, kurios padės mums siekti tikro visiems naudingo tvarumo. ES tikslas – apsaugoti ir atkurti gamtą, prisidėti prie ekonomikos atgaivinimo po dabartinės krizės ir vadovauti kuriant plataus užmojo pasaulinę sistemą, padėsiančią apsaugoti visos planetos biologinę įvairovę.“
Atkreiptinas dėmesys, jog vienas svarbiausių asmenų atsakingų už strategijos “Nuo ūkio iki stalo” įgyvendinimą – ES Žemės ūkio ir kaimo plėtros komisaras Janusz Wojciechowski – nedalyvavo spaudos konferencijoje pristatant strategijas. Šis faktas neliko nepastebėtas nei politikų, nei spaudos atstovų. Europos Parlamento Žemės ūkio komiteto pirmininkas Norbertas Linsas teigė, kad ši strategija turi suteikti ūkininkams reikiamą paramą. “Ji gali būti sėkminga tik tuo atveju, jei tarp ūkio ir stalo yra pusiausvyra“, – teigė Linsas. „Akivaizdus žemės ūkio komisaro Janusz Wojciechowski nebuvimas Komisijos spaudos konferencijoje nesuteikia daug vilčių, kad strategija siekia tokios pusiausvyros. Turime savo žemdirbiams suteikti pagarbą ir paramą, kurių jie nusipelno užtikrindami maistą ant mūsų stalo kiekvieną dieną, ir neužkrauti jiems neproporcingų reikalavimų.“
Vienos reikšmingiausių Europos Sąjungoje žemdirbių asociacijas vienijančios organizacijos COPA prezidentas ir Vokietijos ūkininkų sąjungos prezidentas Joachimas Rukwiedas pareiškė, jog Europos ūkininkams, miškų savininkams ir jų kooperatyvams reikia alternatyvų, kad jie galėtų pasiekti ambicingus tikslus nepažeisdami pragyvenimo šaltinio ir Europos kaimo ekonomikos. Aklas požiūris kels pavojų maisto saugai, Europos žemės ūkio konkurencingumui ir ūkininkavimo pajamoms, kurioms jau padarė didelę įtaką COVID-19 krizė. „Mes, Europos ūkininkai, norime toliau eiti pasirinktu keliu link ekologiškesnio žemės ūkio ir daugiau į tai investuoti. Tačiau šios strategijos veda ne ta linkme. Jos abi nukreiptos prieš visą Europos žemės ūkį. Keliami tikslai nėra sprendimai. Norint pasiekti produktyvią, konkurencingą ir tausiai išteklius naudojančią žemdirbystę, mums reikia ne naujų reikalavimų, o bendradarbiavimo. Be to, šiuose strategijos dokumentuose neatsižvelgiama į būtinus pakeitimus žemės ūkio politikoje po COVID-19 pandemijos. Negalima reikalauti vien tik iš ūkininkų padengti dideles aplinkosaugos ir klimato apsaugos išlaidas. Tai prives prie to, kad Europos maisto produktų gamyba persikels į trečiąsias šalis, o Europos Sąjungoje bus atsisakoma ūkininkauti,“ – komentavo COPA prezidentas J.Rukwiedas.
Komisija savo ruožtu ragina Europos Parlamentą ir Tarybą pritarti šioms dviem strategijoms. O visi piliečiai ir suinteresuotieji subjektai raginami įsitraukti į plataus masto diskusijas.
Komisijos komunikatas „Nuo ūkio iki stalo“ lietuvių kalba
Komisijos komunikatas „2030 ES Biologinės įvairovės strategija“ lietuvių kalba
Parengta pagal ES Komisijos ir COPA-COGECA pranešimus
