(2021-07-14)

2020-ieji metai buvo neeiliniai metai, kuomet dėl Covid-19 pandemijos ir karantino neįvyko daugelis suplanuotų veiklų ir renginių, o karantino laikotarpiai persikėlė ir į 2021-uosius metus.  Nepaisant to, LŪS 2020 m. dvidešimt septintąjį kartą organizavo ilgiausias tradicijas žemdirbiškoje visuomenėje turintį konkursą Lietuvoje „Metų ūkis“, suteikiant galimybę pačioms savivaldybėms nuspręsti, ar pandemijos sąlygomis jį rengs. Esant neįprastoms sąlygoms 2020 metais konkursas įvyko 25 savivaldybėse iš 41. Dėl laimėtojų apdovanojimų diskutuota ne kartą, bet dėl buvusių nepalankių epidemiologinių sąlygų renginys buvo vis atidedamas. 2021 m. birželio 1 d. įvykusiame LŪS išplėstiniame prezidiumo posėdyje pagaliau nuspręsta konkurso „Metų ūkis 2020“ laimėtojus pagerbti 2021 m. liepos 15 d., renginį organizuojant atviroje erdvėje – Prienų rajone, Vazgaikiemyje, „Harmony Park“.

Konkursas per eilę metų išlaikė savo esminius principus: pastebėti tuos, kurie pastaraisiais metais yra padarę didžiausią ūkio vystymosi pažangą. Jo tikslas – skatinti ūkininkus pažangiau ūkininkauti, siekti gamybos efektyvumo ir ekologinės pusiausvyros, geriau ir gražiau tvarkytis savo ūkyje, išaiškinti geriausius savivaldybėje. Konkursas organizuojamas remiantis patvirtintais konkurso nuostatais ir laimėtojais kasmet tampa labai įvairaus dydžio gyvybingi, tvarūs, pažangūs, perspektyvūs ir puikiai besitvarkantys ūkiai, o konkurso dalyviai dalyvauja įvairiose Lietuvos kaimo plėtros priemonių 2014-2020 m. programos priemonėse, modernizuoja savo ūkius Europos Sąjungos paramos lėšomis ir nuolat ieško inovatyvių sprendimų, norėdami išsilaikyti besikeičiančios rinkos ir klimato sąlygomis.

Konkurso vertinimo komisijos rajonuose yra sudaromos iš savivaldybės konkurso organizatorių: LŪS rajono skyriaus, LŽŪKT rajono biuro, rajono žemės ūkio skyriaus atstovų, kitų žemdirbiškų organizacijų atstovų, pasikviečiant praėjusių metų konkurso laimėtojus – ūkininkus, spaudos atstovus ir rėmėjus.

Pastaruoju laiku žemdirbiška visuomenė labai sunerimusi dėl ateities. Klaidinga manyti, kad žemės ūkio sektorius nenukentėjo nuo COVID -19 pandemijos, ir kad jo transformacijos žaliajai pertvarkai pakaks tik BŽŪP fondo su minimaliu galimu nacionaliniu prisidėjimu. Labai tikimės, kad 2020 konkurso „Metų ūkis“ laimėtojai yra tie, kurie atlaikė ir atlaikys visus išbandymus bei sėkmingai vystys savo ūkius toliau. O kad ne bus lengva tai akivaizdu. Lietuvos BŽŪP fondas yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje, tuo tarpu visuomenės reikalavimai žemės ūkiui griežtėja tokiu pat mastu kaip visoje ES. Su kiekvienu finansiniu laikotarpiu vis didesnė BŽŪP dalis yra nukreipiama ne ekonomikos šakai plėtoti ir vystyti bet aplinkosaugos problemoms spręsti. Naujuoju 2023-2027 metų  finansiniu laikotarpiu Lietuvos Kaimo plėtros fondas, kuriame užkoduojami žemės ūkio šakos modernizavimo kryptys ir paskatos priemonės, sumažintas 15 proc. ir 40 proc. jo turės būti nukreipta aplinkos apsaugai. Nors vis dar neturime Lietuvos vertinimų, kaip Žaliojo kurso strategijų “Nuo lauko iki stalo” ir “Bioįvairovės strategija” atsilieps Lietuvos žemės ūkio ekonomikai, turime labai aiškias užsienio atskirų institucijų indikacijas, kad Žaliojo kurso reformos atneš didelius ekonominius nuostolius visos ES žemės ūkyje.

Grįžtant prie konkurso rezultatų. Lietuvos ūkininkų sąjunga dabar vienija 41 rajoninį skyrių, tačiau dėl pandemijos ne visi 2020 metais organizavo konkursą. Viso konkurse dalyvavo 213 ūkių. Iš jų išrinkti 78 nugalėtojai iš 25 savivaldybių: 25 pirmos vietos, 25 – antros ir 28 – trečios vietos laureatai. Jauniausias ir vyriausias laimėtojai abu yra pirmų vietų laimėtojai. Pagal nuostatus konkurso laimėtojai renkami po vieną tarp visų vietų, bet kadangi metai buvo neeiliniai, trečioje vietoje trijuose rajonuose yra po 2 laimėtojus (Anykščiai, Šilutė ir Telšiai), tad nuspręsta apdovanoti visus.

Vyriausiasis Rimantas Velyčka jau yra garbaus per 70 metų amžiaus, su žmona Regina pradėjo ūkininkauti 1990 m. Ignalinos rajone, Linkmenų seniūnijoje. Šie ūkininkai pirmieji Ignalinos rajone pasirinko pieninės galvijininkystės verslą, intensyviai dirbo veislininkystės srityje: statė tvartus, pirko įrengimus, įvairiais būdais formavo melžiamų karvių bandą tiek pirkdami veislines telyčias, tiek palikdami veislei geriausias savo augintines. Ūkis taip ir išliko gyvulininkystės krypties, jame melžiama per 40 karvių, auginami veršeliai, dirbama 155 ha žemės.

Jauniausias tarp laimėtojų yra 24 metų Mykolas Šveikauskas, perėmęs tėvų patirtį ir įkūręs savarankišką ūkį, augindamas per 30 Simentalų veislės raguočių Gudinės kaime. Šveikauskų pavardė Marijampolės apylinkės ūkininkams gerai žinoma, o ypač tiems, kurie domisi arba užsiima mėsinių galvijų auginimu. Tad belieka jaunuoliui palinkėti kuo geriausios kloties ir palankių aplinkybių plečiant ir puoselėjant savo ūkį.

Bendrai vertinant rezultatus, nugalėtojų amžius tikrai jaunėja ir yra vilties, kad po kelerių metų pasitraukus po Nepriklausomybės susikūrusiems pirmiesiems ūkiams bus kas juos perims.

Tarp pirmos vietos laimėtojų vidutinis amžius yra 48 metai, o antroje vietoje jis pajaunėja vidutinis amžius 44 metai. Tuo tarpu tarp trečios vietos laimėtojų pastebime daugiau 30-35 m. ūkininkų, tačiau yra ir vyresnių, tad bendrai amžiaus vidurkis tarp šios vietos laimėtojų yra 42 metai.

Kasmet matome, kad konkurse laimėtojai yra įvairių dydžių ūkiai.

Tarp pirmos vietos vidutinis ūkio dydis yra 276 ha, tačiau yra dirbančiųjų ir 17-20 ha ūkiuose, ir yra plušančių 930-110 ha plotuose. Be abejonės, didžiausi plotai priklauso augalininkystės krypties ūkiams, tačiau iš 25 pirmos vietos laimėtojų augalininkystėje specializuojasi tik 8 ūkiai ir vadinasi jie šįkart nedominuoja. Daugiausiai yra mišrių ūkių (10),  gyvulininkystės 5, o likusieji 2 save nurodo kaip bitininkystės ir sodininkystės ūkiai.

Didžiausi tarp pirmos vietos laimėtojų yra Kėdainių rajone ūkininkaujantis Župerkų šeimų ūkis. Surviliškyje virš 1100 hektarų žemės dirba trijų Župerkų šeimos. Tėvas Kęstutis ūkininkauja nuo 1992-ųjų, vyresnysis sūnus Mantas ūkį įregistravo 2000-aisiais, o jaunėlis Arnas – 2014 metais. Manto žmona Vaiva tvarko viso šeimos ūkio buhalteriją. Savo laukuose Župerkos augina grūdines kultūras – žieminius ir vasarinius kviečius, miežius, rapsus, pupas. Jų žemėse 2020 m. taip pat derėjo ir Kėdainių krašto laukuose retesnės kultūros – salykliniai miežiai, sėklinės kanapės, avižos.

Kėdainiai visada konkuruoja su Kaunu arba atvirkščiai. Tad ir šį kartą nuo didžiausių mažai atsiliekantys Kauno rajone pirmą vietą laimėję ir darniai visa šeima dirbantys Dirmeikių šeimos ūkis. Arūnas Dirmeikis iš Juragių dirba beveik 1 tūkst. hektarų. Pernai metais ūkio struktūroje pupos užėmė 100 ha, rapsai ir kviečiai – po 400 ha, o likusiame plote augo vasariniai kviečiai ir miežiai. A. Dirmeikis ūkininkauja nuo 1992 m., o su laiku sėkmingai į pagalbą atskubėjo sūnūs Tomu ir Vyteniu, kurių dėka ir pavyksta ūkiui sparčiau žengti pirmyn su jaunimo užsispyrimu ir polinkiu į inovacijas.

Dar tarp didesnių laimėtojų norėtųsi išskirti mišrios krypties stambų ūkį Šilutės rajone. Tai Almos ir Tomo Kazlauskų ūkis Mažių kaime, netoli Šilutės. Jauni žmonės valdo virš 900 hektarų, kurių dalį Tomas perėmė iš savo tėvų, o savo ūkį įkūrė 2009 m. Šiuo metu derlingoje Šilutės žemėje apie 400 ha užima grūdiniai augalai. Gausioje bandoje – 150 melžiamų karvių, 120 prieauglio, 330 mėsinių galvijų, tad tikrai veiklos labai daug.

Kai žemės mažiau, tai gali turėti labai daug paukščių. Toks yra Kelmės pirmos vietos laimėtojų Vilmos ir Ričardo Petrikų ūkis. Užvenčio seniūnijoje ūkininkaujančio Ričardo ūkis – labai įvairus. 1998-aisiais ūkininkavimas prasidėjo nuo 70 hektarų žemės ir 80 hektarų miško ūko. Tuo laiku augino kviečius. 2000-aisiais metasi pradėjo veisti lenktyninius anglų grynakraujus žirgus. Dar po 11 metų ūkyje atsirado Šarolė veislės mėsiniai galvijai, kurių dabar apie 8 dešimtys. 2016 metais apsigyveno laisvai ant kraiko laikomos dedeklės vištos, kurių dabar priskaičiuojama septyni tūkstančiai.

Tuo tarpu Mažeikių rajono laimėtojai Edita ir Arno Piilberg, gyvenantys ir ūkininkaujantys Urvikių kaime dirba beveik pusšimtį hektarų, ekologiškai augindami ir perdirbdami vaisius ir uogas. Didžiausią plotą užima aronijos – 20 ha, jau dera 4 ha obelų, 6 ha juodųjų serbentų, auga įvairių veislių braškės, šilauogės. Iš savo ūkyje užaugintų vaisių ir uogų spaudžia sultis. Taip pat užsiima ir gyvulininkyste – augina apie 20 danielių. Tėvams talkina ir sūnus su dukra.

Telšių rajone Gadūnavo seniūnijoje  ūkininkaujantys pirmos vietos laimėtojai Virginija ir Remigijus Gailiai ūkininkauja jau gerus 20 metų. Ekologinį ūkininkavimą ūkininkai pradėjo 2004 m., auginant obuolius ir grūdines kultūras. Vėliau prijungė bitininkystę, kad gautų didesnį obuolių derlių. 2015 m. ūkis įgijo biodinaminį sertifikatą. Šiuo metu ūkininkai valdo 260 ha, augindami gūdines kultūras, 86 ha plotą užima obuolių sodai ir 3 ha augina rabarbarus. Tai pat auginami mėsiniai galvijai ir  bitės. Ūkyje tėvams padeda dukra ir abu sūnūs.

Utenos rajono laimėtojai Gražina ir Gediminas Skardžiai, ūkininkauja Mikėnų kaime nuo 1985 m. Medų nešančių vabzdelių šeimų ūkyje daug – iki pusantro tūkstančio, o nurodytas žemės plotas 20 ha. Skardžių šeimos bitynas – vienas didžiausių Lietuvoje. Pradėjęs kurti šeimos gyvenimą Gediminas teturėjo 5 avilius. Žmona Gražina palaikė ir skatino jo norą bitininkauti, tad su laiku atsirado 20 bičių šeimų, vėliau – 60, ir kasmet jų vis daugėjo ir daugėjo. Buvo ir didelių nuostolių, bet gelbėjo darbštumas ir atsidavimas savo pasirinkimui. Dabar ūkyje jau stovi erdvus gamybinis pastatas, šalia akį traukia gražūs iš medžio drožti figūriniai aviliai, skirti veislinėms bičių motinoms auginti. Pirmą kartą pamačius gamybines Skardžių patalpas, sunku paslėpti nuostabą. Bendras jų plotas – 1 100 kv. m. Po stogu telpa fasavimo, sukimo, sandėliavimo, maisto bitėms ruošimo, meduvių, lizdinių korių laikymo ir pagalbinės patalpos. Užsiimantiesiems versline bitininkyste keliami aukščiausi reikalavimai, tad Skardžiai ne kartą naudojosi ir ES parama.

„Esame du broliai dvyniai bitininkai. Mylim žmones ir bites. Dalijamės gera nuotaika. Vedame edukacijas ir supažindiname su bičių gyvenimu. Pas mus atvykę gali degustuoti ir įsigyti mūsų produkcijos.“ – taip save pristato Kupiškio rajono savivaldybės pirmos vietos laimėtojai broliai Ignas ir Vilius Jackevičiai, turintys per 150 bičių šeimų. Brolių bitės laikomos ekologiškoje aplinkoje. Šalia plyti pievos ir miškai. Bitynas dalyvauja išskirtinės kokybės programoje, todėl nuolat atliekama bityno patikra. Suteiktas sertifikatas garantuoja medaus ir kitų produktų kokybę. Šiaip daugelis yra sužavėti puikia brolių komunikacija ir stipriu humoro jausmu, kuriuo jie dalinasi savo socialiniuose tinkluose: „Lažinamės, mūsų su broliu žmonoms pasiseks! Vargu, ar kuris vyras turi tiek patirties su karalienėmis, kiek jos turime mes. Kiekvieną dieną jų tūkstančius globojame, kiekviena atskirai rūpinamės, padėkoti už triūsą nepamirštame. Dar kantrūs esame – dėl ištiso „zyzimo į ausis“ niekada nepriekaištaujame”. Broliai valdo 17 ha žemės.

Bet be jokios abejonės, puikūs visi ūkiai ir tikrai reikia laiko visus aprašyti plačiau.

Tarp antros vietos laimėtojų vidutinis ūkio dydis yra 238 ha, o dominuoja augalininkystės ūkiai, kurių iš 25 net 15, tarp jų vienas užsiima daržininkyste. Likusieji yra 6 mišrūs, 3 gyvulininkystės, 1 sodininkystės.

Akmenės rajono atros vietos laimėtojai – darni keturių ūkių komanda iš Kruopių seniūnijos – tai Nijolė ir Virginijus Adomaičiai ir jų trys sūnūs su marčiomis. Adomaičiai ūkininkauja nuo 1992 m. Nijolė yra ūkio įkūrėja ir variklis, su vyru bandanti ūkį perleisti sūnums. Adomaičių šeima – sūnūs ir jų antrosios pusės Jurgita ir Albertas Adomaičiai, Ernesta ir Gedas Adomaičiai, Greta Rimkutė ir Donatas Adomaitis – visi dirba bendrai 440 ha ūkį ir gyvena toje pačioje seniūnijoje. Ūkiai modernizuoti, parengta ir įgyvendinta keletas verslo projektų, sulaukta finansinės paramos. Adomaičių tikslas – dirbti be samdomų darbuotojų, siekti aukštų derliaus rezultatų ir išlaikyti stabilumą.

Raseinių rajone ūkininkaujantys antros vietos laimėtojai Irma ir Vaidas Nagreckiai, valdo per 400 hektarų ūkį, kur daržininkystė stipri konkurentė grūdininkystei. Ūkyje apie 50 hektarų sudaro salotos, o likusį plotą užima grūdinės kultūros. Prieš devynerius metus Vaidas Nagreckis salotomis apsodino pirmuosius hektarus. Buvo abejojančiųjų tokiu ūkininko pasirinkimu, tačiau kažkada besidarbuodamas Danijoje panašiame ūkyje ūkininkas nusprendė tai išbandyti ir Lietuvoje. Dabar 50 hektarų plote per metus užauginama iki trijų derlių salotų, kurios parduodamos tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje. Nagreckių ūkyje auginama apie dešimt skirtingų rūšių salotų, tarp jų – gūžinės ir romaninės salotos, lapiniai, smailieji kopūstai, mažieji špinatai, lapkotiniai salierai.

Tuo tarpu Anykščių rajono savivaldybės antros vietos laimėtojai Šližių šeimos ūkis yra geriau visiems žinomas kaip UAB Vaja Farm. Kaip rašoma ūkio prisistatyme, 2013 m pavasarį ūkio savininkas Vygantas Šližys nuosavoje ir nuomojamoje žemėje Bliuvonių kaime įkūrė Aubrakų ūkį. Labai didelės pagalbos tada sulaukta iš galvijus auginančių dviejų Vokietijos ūkininkų. Dabar ūkyje auginami mėsiniai galvijai yra sertifikuojami kaip ekologiški, o iš viso laikoma virš 500 galvijų, iš kurių apie 200 yra mėsinės karvės žindenės. Ūkis taip pat valdo apie 500 ha žemės.

Plungės rajono savivaldybėje ūkininkaujantys antros vietos laimėtojai Irma ir Albertas Urbonai turi mišrų ūkį, kuriame laiko 200 galvijų, iš kurių 120 yra melžiamų karvių. Taip pat dirba 400 ha žemės, kuri naudojama ganymui ir pašarų užsiauginimui.

Tarp antros vietos laimėtojų mažiausią ūkį turi Prienų rajono laimėtojai Margarita ir Darius Klebauskai. Šilavoto seniūnijos Klebiškio kaimo ūkininkas Darius Klebauskas   pradėjo ūkininkauti 2012 metais, o 2013 m. jis jau parengė projektą smulkaus ūkio modernizavimo programai ir gavo paramą. Dirbdamas per 20 ha žemės, Darius augina grūdines kultūras ir tiki, jog jam pavyks įsitvirtinti.

Trečios vietos laimėtojų vidutinis ūkio dydis yra 139 ha, tačiau jeigu neįtrauktume stambiausio tarp jų Kėdainių rajono Bričkų ir Seniūnų šeimos augalininkystės krypties ūkio (747 ha), tai gautume, jog vidutinis ūkis šioje vietoje yra apie 110 ha. Šioje vietoje dominuoja taip pat augalininkystės ūkiai, kurių iš 25 yra nurodyti 9. Likusieji yra 8 gyvulininkystės, 6 mišrūs (tarp jų 2 papildomai nurodyti ir kaip daržininkai), 2 daržininkystės, po vieną sodininkystės, bitininkystės ir paukštininkystės.

Anykščių rajono ūkininkė trečios vietos laimėtoja Kontryna Meidė turi patį mažiausią savo dydžiu ūkį – šiek tiek per 2 ha. Pasinaudodami parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui 2018 metais ji su vyru Algimantu 2 ha plote įsteigė smidrų plantaciją, o parama svariai padėjo įsigyti reikiamos technikos. Išaugintai produkcijai realizuoti ūkininkų svarbiausias pagalbininkas– socialiniai tinklai.

Kauno rajono trečios vietos laimėtojai Irena ir Laimis Ragulskiai Vandžiogalos seniūnijos Vigių kaime įkūrę netradicinę ūkininkavo kryptį – inkubatoriuose perina įvairiausius paukščius. Pradėjęs ūkininkauti 1995 m. ūkininkas Laimutis kurį laiką ieškojo sau tinkamos ūkio krypties, tačiau niekas nelipo prie širdies. Vienu metu augino net tabaką. Galop buvo nuspręsta verstis paukštininkyste. Pradžia buvo nuo 120 kiaušinių talpinančio inkubatoriaus. Vėliau įsigytas didesnis, kuriame galima perinti 7 tūkst. vištų kiaušiniams. Dabar yra 6 inkubatoriai, juose per metus išperinama 50 tūkst. paukščiukų. Beje, 2020 m. buvo labai populiarios vištos ir tam įtakos turėjo pandemija bei karantinas, nes žmonės buvo priversti sėdėti namuose ir patys ėmėsi auginti daugiau paukščių. Taip pat ūkyje perimi ančiukai, žąsiukai, kalakučiukai, fazaniukai ir kiti paukščiukai.

Utenos rajono savivaldybės trečios vietos laimėtojai Julija ir Sigitas Sinicai anketoje nurodė, jog dirba 4,2 ha ir užsiima augalininkyste. Tai mažas, bet ne pats mažiausias tarp laimėtojų ūkis. Tačiau iš tiesų Užpaliuose ūkininkaujantys Sinicai puoselėja uogininkystės ūkį ir sėkmingai vysto produkcijos perdirbimo veiklą.

Reikia pastebėti, jog tarp trečios vietos laimėtojų iš tiesų dominuoja mažesni savo dydžiu ūkiai, tačiau visi jie tiki tuo ką daro ir toliau kuria planus kaip stiprėti. Visi ūkininkaujantys žino, kad be didelio darbo ir pastangų neužaugsi, o daugelis stambių ūkių irgi kažkada buvo maži.

Tarp visų vietų laimėtojų vyrauja aukštasis išsilavinimas, kurį nurodė 43 proc. Aukštesnįjį nurodė 19 proc., spec. vidurinį 33 proc., o kitą išsilavinimą pažymėjo 5 proc. Jis labai panašus ir tarp atskirų vietų.

Ūkininkauti vidutiniškai pradėjo tarp pirmos vietos laimėtojų 2002 m., tarp antros – 2005 m., o tarp trečios – 2007 m.

Visi ūkiai tikrai labai šaunūs ir visi verti apdovanojimo, nes netikėtai užklupusios pandemijos akivaizdoje darbai ūkiuose nenutrūko, kad turėtume ką valgyti. Galima be daugelio dalykų apsieiti, bet maitintis poreikis išlieka visada. Kad tik užtektų tų darbščių rankų auginti sveiką maistą, kurį įstengtume nusipirkti ir galėtume pasisemti sveikatos jį vartodami.

Visi konkurso „Metų ūkis 2020″ laimėtojai

LŪS administracijos parengta informacija