(2020-02-24)
Š.m. vasario 20 d. rytą Briuselyje prie Vadovų Tarybos susirinko per 170 Lietuvos žemdirbių, kurių tarpe gausus būrys Lietuvos ūkininkų sąjungos narių ir 15 rajoninių ūkininkų sąjungų pirmininkų. Kartu su Latvijos ir Estijos ūkininkais jie piketavo išreikšdami nepasitenkinimą ES vykdoma žemės ūkio politika, rėmimo pagal BŽŪP paskirstymu, kuriuo ir toliau diskriminuojami Baltijos šalių žemdirbiai. Tądien ES valstybių vadovai susirinko į neeilinį susitikimą tartis ir derėtis dėl ES biudžeto – ES daugiametės programos 2021–2027 m. (DFP). Lietuvos žemės ūkio tarybos organizuotas mitingas – priminimas Europos valstybių ir vyriausybių vadovams, kad Europa Sąjunga turėtų būti vienodai teisinga visoms savo šalims narėms. Ūkininkai ne tik reikalavo vykdyti pažadus dėl teisingų tiesioginių išmokų, ką jiems garantavo šalių stojimo į ES sutartis, bet ir savo gausios delegacijos atvykimu išreiškė palaikymą Vadovų Taryboje dalyvavusiam Lietuvos Prezidentui Gitanui Nausėdai, nusiteikusiam ginti šalies žemdirbių interesus.
Dalis ūkininkų piketavo Briuselyje ne pirmą kartą vis dar neprarasdami vilties, kad požiūris į Lietuvos ūkininkus pasikeis, rėmimo sąlygos ir išmokos bus lygiavertės su kitų ES valstybių ūkininkais. Taikios demonstracijos dalyviai rankose laikė valstybines vėliavas, nacionalinę atributiką ir plakatus reikalaudami lygių konkurencijos sąlygų bendroje rinkoje, nežlugdyti Baltijos šalių žemdirbių ir duoti lygiavertį šansą toliau ūkininkauti savo šalyje. Piketas turėjo priminti aukščiausiems valstybių vadovams, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos žemdirbiai nesitaiksto su ES Komisijos ir ES Parlamento pateiktais pasiūlymais dėl tiesioginių išmokų paskirstymo ir reikalauja skirti deramą biudžetą BŽŪP naujuoju finansiniu laikotarpiu, kuris leistų tris Baltijos valstybes priartinti prie ES žemdirbių gaunamo tiesioginių išmokų vidurkio.
Su piketuotojais susitiko į Briuselį atvykę Latvijos ir Estijos Ministrai pirmininkai Krišjanis Karinis ir Juris Ratas. Pakeliui į susitikimą prie žemdirbių stabtelėjo ir Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. Žemdirbiai drąsino mūsų šalies vadovą, tikėdami, kad prie ES Tarybos jų sukurta nerimo dėl savo ateities atmosfera bus vienas iš argumentų padėsiančių Prezidentui derybose. JE Prezidentas G. Nausėda ūkininkams sakė, kad tikėtis visiško suvienodinimo artimiausiu metu nerealu, bet žadėjo viršūnių susitikime priminti dar 2013 metais duotą pažadą, kad 2021 metais išmokos pasiektų 196 eurus. „Mes jiems bedame pirštu, kad yra dar 2013 metų Europos Vadovų Tarybos pažadas 196 eurus taikyti jau nuo 2021 metų, ir nuo to atsispiriant mes galime eiti link šimto procentų. Kokiu tempu, čia jau skonio klausimas, bet mes negalime laukti tokiu tempu kaip dabar, kad 2040-kažkelintais metais“, – kalbėjo Prezidentas. Visiems Baltijos šalių vadovams ūkininkai įteikė specialia etikete ženklintas šviežias, mineralais ir vitaminais turtingas, iš Lietuvos produktų išspaustas sultis, kurios turėjo padėti vadovams susitelkti derybų maratone.
Nešini Lietuvos vėliavomis, demonstrantai laikė plakatus lietuvių ir anglų kalbomis, kuriuose reikalaujama nelaikyti jų antrarūšiais piliečiais ir nutraukti diskriminaciją, kad būtų užtikrinta sąžininga konkurencija, bendravo su žiniasklaidos atstovais, juos aplankiusiais europarlamentarais B. Rope, R. Juknevičiene, Copa-Cogeca Generaliniu sekretoriumi Pekka Pesonen, į dalykinius renginius Briuselyje atvykusiais ir prie piketuojančiųjų žemdirbių stabtelėjusiais ŽŪM specialistais.
Piketo pabaigoje Lietuvos žemės ūkio tarybos atstovus priėmė už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas ES Komisaras Virginijus Sinkevičius. Susitikime kalbėta apie Europos žaliąjį kursą, BŽŪP ir reikalavimus ūkininkams. Ūkininkų atstovai teigė, kad ES Komisijos pristatytas žaliasis kursas įnešė daug nerimo tiek Lietuvos, tiek visos Europos žemdirbiams. Naujoms ambicijoms patenkinti reikalingos lėšos, tačiau niekas nepaaiškina iš kur jos atsiras, kuomet karpomas BŽŪP biudžetas. Pernelyg ambicingų reikalavimų kėlimas ūkininkams, neturint galimybės juos paremti vykdant šiuos reikalavimus, turės neigiamos įtakos ne tik Europos žemės ūkio gyvybingumui ir konkurencingumui, bet ir gali kelti grėsmę BŽŪP numatytų tikslų ir rezultatų įgyvendinimui. Nelabai šioje temoje susigaudo ir patys europarlamentarai. Komisaras V. Sinkevičius pripažino, jog informacijos trūkumas visose šalyse, o Lietuvoje ji praktiškai nebuvo plačiai paskleista, nekalbant jau apie būtinas diskusijas su visuomene. Jis patvirtino, jog Žemės ūkio komisaras Janusz Wojciechowski aiškiai pasisako turintis ketinimą nepritarti žaliajam kursui, jeigu už tai žemdirbiams nebus atlyginta. Didesni poreikiai turi atsispindėti naujame ES biudžete, o galiausiai turi būti užtikrintas ir ambiciją atitinkantis abiejų BŽŪP ramsčių, tiek tiesioginių išmokų, tiek kaimo plėtros, finansavimas. Labai svarbus klausimas, aptartas su V. Sinkevičiumi, buvo dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) mažinimo. Eurokomisaras išreiškė poziciją, kad CO2 emisijos ir kaupimas turi būti balansuojamas.
Piketo išvakarėse į Briuselį atskridę ūkininkai Europos Parlamente taip pat susitiko su Europos Parlamento nariais Broniu Rope, Rasa Juknevičiene ir Andriumi Kubiliumi. Susitikimų metu aptarta Lietuvos žemės ūkio padėtis ir parlamento narių galios ginant valstybės narės piliečių interesus.
Baltijos šalių žemdirbių piketas Briuselyje neliko nepastebėtas. Tai iki šiol gausiausiai užsienio žiniasklaidos dėmesio sulaukęs mitingas nuo pat 2012 metų, kuomet buvo organizuotas pirmasis Baltijos ūkininkų piketas Briuselyje prie Europos Parlamento ir Komisijos. Primename, kad Lietuvos ūkininkų sąjunga viena pirmųjų Baltijos šalių ūkininkų organizacijų dar 2010 metais garsiai prabilusi apie nelygiavertį mūsų šalies ūkininkų traktavimą BŽŪP ir ES pažadų nevykdymą, raginusi mūsų šalies Seimo narius ir valstybės vadovus imtis realių veiksmų ginant savo šalies žemdirbių interesus ir užtikrinti lygiavertes konkurencijos sąlygas lietuviškam žemės ūkio sektoriui bendroje rinkoje. Gausiems susitikimams su ES Parlamento ir Komisijos atstovais bei tarptautinių konferencijų organizavimui 2010-2011 m. nedavus norimų vaisių, pradėtos aktyvios bendros Lietuvos, Latvijos ir Estijos ūkininkų akcijos Briuselyje. (LŪS iniciatyvos 2010-2011 m. ir 2012 m. )
Dėkojame visiems Lietuvos ūkininkų sąjungos nariams aktyviai prisijungusiems ir dalyvavusiems akcijoje Briuselyje išreiškiant savo reikalavimus – norą dirbti ir užsidirbti savo šalyje konkuruojant vienodomis sąlygomis ES.
Ūkininkų vienybė – tautos jėga!
***
Šiemet vasario 20 d. po pietų prie ES Tarybos vyko ir Belgijos ūkininkų asociacijos (FWA) organizuotas mitingas, į kurį buvo atvaryta 100 traktorių, dalyvavo apie 150 ūkininkų. Prie belgų asociacijos renginio prisijungė ir ES Jaunųjų ūkininkų asociacijos (CEJA), Airijos, Ispanijos, Italijos ūkininkų organizacijų atstovai, plevėsavo Švedijos ūkininkų federacijos (LRF) vėliava. Senųjų šalių ūkininkai kaip ir Baltijos šalių ūkininkai reikalavo nekarpyti BŽŪP biudžeto ir užtikrinti deramą finansavimą įvedant žaliojo kurso reikalavimus ūkininkams. Taiau piketuojantys ES senbuvių ūkininkai nebuvo nusiteikę palaikyti spartesnę tiesioginių išmokų konvergenciją Rytų Europos šalims naujuoju finansiniu laikotarpiu.
Lietuvos ūkininkų sąjungos informacija
Nuotraukos piketo dalyvių
