Dėl neseniai Rusijos Federacijos įvesto draudimo importuoti tam tikrus žemės ūkio ir maisto produktus iš ES šalių, Estijos, Latvijos ir Lietuvos žemės ūkio organizacijos nori išreikšti savo didelį susirūpinimą dėl rimtų pasekmių, kurias šios sankcijos atneš žemės ūkio ir maisto gamybos sektoriui Baltijos šalyse.

Mes nekvestionuojame ES jungtinio politinio sprendimo dėl santykių su Rusija, tačiau kviečiame imtis solidarių bei jungtinių veiksmų, kad būtų sušvelninti neproporcingai neigiami Rusijos importo draudimo padariniai kaimo ir žemės ūkio bendruomenėms Baltijos šalyse.

Kodėl Baltijos šalių ūkininkai jaučia didžiausią Rusijos importo draudimo poveikį?

Baltijos šalių ūkininkai jau prieš Rusijos draudimą buvo sudėtingoje situacijoje. ES ūkių pajamos nuo 2012 metų patiria nuolatinį smukimą – tai ypač būdinga Baltijos šalims. Taip pat Baltijos šalių ūkininkai vis dar gauna mažiausias tiesiogines išmokas Europos Sąjungoje. Galiausiai, Baltijos šalių ūkininkai taip pat patyrė išskirtinai dideles išlaidas, mėgindami suvaldyti Afrikinio kiaulių maro – ligos, kuri į mūsų teritoriją pateko iš trečiųjų šalių – plitimą.

Rusijos embargas dramatiškai pablogina šią situaciją ir neigiamai atsilieps Baltijos šalių rinkoms trumpu bei vidutiniu laikotarpiu, o tai savo ruožtu paveiks visą ES, jei nebus imtasi skubių veiksmų.

Eurostato duomenimis, vien Lietuvos žemės ūkio produktų eksportas į Rusiją sudaro 20 proc. viso metinio ES eksporto, nors BVP sudaro tik 0,27 proc. viso ES bendro vidaus produkto vertės. Bendra Baltijos šalių eksporto vertė viršija 1 mlrd. eurų. Be to, didelė dalis Estijos ir Latvijos eksporto į Rusiją eina per Lietuvą – ypač kalbant apie pieno sektorių. Tai reiškia, jog Rusijos embargas Lietuvai taip pat turės reikšmingą netiesioginę įtaką Estijos bei Latvijos gamintojams.

Kurie sektoriai yra labiausiai paveikiami?

Rusijos sankcijos labiausiai paveiks pieno sektorių. Pieno produktai, ypač sūris, sudaro didelę Baltijos šalių žemės ūkio produktų eksporto dalį. Jau dabar, dar visai neseniai įsigaliojus Rusijos sankcijoms, mūsų pieno sektorius susiduria su stipriai blogėjančia situacija. Kasdien pranešama apie atvejus, kai stipriai numušama žaliavinio pieno supirkimo kaina bei nutraukiamos žaliavinio pieno tiekimo sutartys. Ši tendencija – didėjantis tiekimo į ES rinką augimas – turėtų tik įgauti dar didesnį pagreitį.

Dramatiškas žaliavinio pieno supirkimo kainų kritimas siekiantis net 40 proc., jau dabar matomas Baltijos šalyse, taip pat sumažins pieno tiekimo mastus. Tai stipriai sumažins mūsų šalių ūkininkų pajamas. Be to, perdirbimo pramonė taip pat patirs žalą dėl eksporto į Rusiją rinkos uždarymo. Į tai būtina atsižvelgti skaičiuojant visų nukentėjusių nuo sankcijų sektorių nuostolius.

Taip pat būtina atsižvelgti į netiesioginę sankcijų įtaką mėsos ir vaisių bei daržovių sektoriams. Gyvulininkystės ūkiai taip pat susiduria su sunkumais, kadangi krenta kaina už galvijų gyvą svorį. Visų šių produktų kainų kritimas dėl pertekliaus ES vidaus rinkoje sudarys didžiulius nuostolius gamintojams ir sukels rimtų sunkumų jų verslui. Be to, sankcijos turės neabejotiną įtaką su žemės ūkio susijusioms ekonominėms atšakoms, tokioms kaip darbo vietų išlaikymas, logistika, pašarų gamyba, verslo perorientavimas bei gamybos perkėlimas.

Ką galima padaryti, kad būtų sušvelnintos importo draudimo pasekmės?

Tikėdamosi solidarumo, Lietuvos, Latvijos ir Estijos žemės ūkio organizacijos remia konkrečius Europos Komisijos veiksmus teikiant kompensacijas ūkininkams, nukentėjusiems nuo Rusijos importo draudimo. Atsižvelgiant į tai, mes sveikiname neseniai priimtą Europos Komisijos sprendimą pradėti privataus sandėliavimo schemą pieno sektoriuje bei viešų intervencijų leidimą. Tačiau apgailestaujame matydami, jog taikomos intervencinės kainos vis dar yra gerokai žemesnės nei patiriamos gamybos išlaidos ir todėl raginame peržiūrėti intervencines kainas, kad jos padengtų tikruosius gamybos kaštus. Mes taip pat skatiname atkurti eksporto išlaidų padengimo fondą sankcijų paveiktiems produktams, kad būtų palengvinta situacija netekus patekimo į Rusijos rinką.

Tačiau mes manome, jog ES parama turėtų būti tikslingesnė ir atsižvelgti į specifinius skirtingų rinkų poreikius, o ne veikti pagal principą „pirmiausiai atėjęs anksčiausiai aptarnaujamas“.

Atsižvelgiant į išskirtinius iššūkius, su kuriais susiduria Baltijos šalys, bei neproporcingą Rusijos importo embargo poveikį, raginame ES teikti specialią paramą Lietuvos, Latvijos ir Estijos žemės ūkio sektoriui. Raginame Komisiją paskelbti Baltijos šalis specialių poreikių sritimi ir įkurti tikslinį fondą šioms šalims,  kuris finansuotų paramos priemones Baltijos ūkininkams ir kompensuotų jų patiriamus išskirtinius nuostolius. Esame įsitikinę, jog atskiro fondo sukūrimas būtų efektyviausia ir naudingiausia priemonė galinti padėti mūsų ūkininkams ir išlaikyti žemės ūkio sektoriaus gyvybingumą. Tai sudarytų mažiausias ES išlaidas.

Šiame kontekste raginame Europos Komisiją imtis toliau nurodomų skubių tikslinių priemonių, skirtų Baltijos šalims:

1)      Pagreitinti reklamines kampanijas trečiose šalyse, kurios gali tapti realizavimo rinkomis mūsų gaminiams. Turi būti apsvarstyta galimybė paleisti papildomas bendro pardavimo ir įvaizdžio kūrimo kampanijas ES maisto produktams.

2)      Priskirti šią situaciją prie force majeure sąlygų, kad ūkininkai, kurie potencialiai gali neatitikti Europos Komisijos kaimo plėtros reikalavimų paramai gauti, turėtų galimybę toliau užsiimti savo ūkine veikla šioje išskirtinai sudėtingoje situacijoje ir negauti baudų dėl įsipareigojimų nevykdymo.

3)      Remti ūkininkų persiorientavimą į kitas žemės ūkio šakas.

4)      Suteikti specialią paramą, kuri reikalinga siekiant sustabdyti Afrikinio kiaulių maro plitimą toliau į Europą.

Iš anksto dėkojame už jūsų svarstymus ir tikimės, jog į mūsų pasiūlymus bus atsižvelgta. Mes skatiname atsižvelgti į mūsų kvietimą imtis realių veiksmų, pripažįstant aukščiau išvardintus pasiūlymus kaip būtinybę, galinčią apsaugoti Baltijos šalių žemės ūkį. Kitu atveju baiminamės, kad Afrikinio kailių maras ir Rusijos embargas nepataisomai pakenks didelei mūsų žemės ūkio sektoriaus daliai.

Baltijos šalių žemės ūkio organizacijų vardu pasirašo:

Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Jeronimas Kraujelis

Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ pirmininkė Juratė Dovydėnienė

Latvijos ūkininkų parlamento pirmininkas Juris Lazdiņš

Latvijos žemės ūkio organizacijų bendradarbiavimo tarybos pirmininkas Edgars Treibers

Latvijos ūkininkų federacijos pirmininkė Agita Hauka

Latvijos žemės ūkio kooperatyvų organizacijos pirmininkas Indulis Jansons

Estijos ūkininkų federacijos pirmininkas Kalle Hamburg

Estijos žemės ūkio ir prekybos rūmų pirmininkas Roomet Sõrmus

Centrinės Estijos žemės ūkio gamintojų sąjungos valdybos pirmininkas Kalev Kreegipuu