(2015-07-16)
Nuotoliniu būdu valdomų bepiločių orlaivių (BPO) (dažnai vadinamų dronais) nauda žemės ūkyje pasaulis nebeabejoja. Valandų valandas ar dienas trunkančius ūkininko rūpesčius apžiūrint pasėlius toks prietaisas gali nuimti nuo jo pečių vos per keletą minučių: nebereikia bristi laukais norint įvertinti pasėlių būklę, aptikti kenkėjus ar ligas, suskaičiuoti augalų kiekį, nustatyti trąšų trūkumą, drėgmės lygį, aptikti laukinės faunos jauniklius per šienapjūtę ar pan. Bepiločių skraidyklių pagalba surinkta informacija gali būti kaupiama, analizuojama, panaudojama įvairiausiems tyrimams, operatyviai apdorojama, ji padeda žemdirbiui priimti greitus sprendimus ir nedelsiant imtis būtinos veiklos. Bepilotis orlaivis gali nufotografuoti žemės plotą 2 cm raiška ir padaryti tai trigubai pigiau, nei darant nuotrauką iš palydovo ar įprasto pilotuojamojo orlaivio. Japonai pasitelkė orlaivius-robotus į pagalbą sprendžiant senstančios žemdirbių visuomenės problemas. Bendrų Europos Sąjungos teisės aktų, kurie reglamentuotų šių orlaivių naudojimą, kol kas nėra ir kiekviena valstybė narė sprendimus priima atskirai. Reaguodamos į rinkos paklausą, valstybės narės palaipsniui pradeda leisti vykdyti civilinius bepiločių orlaivių skrydžius nesuskirstytoje oro erdvėje siekiant geriau aptarnauti piliečius ir visuomenę. 2014 metų balandžio 8 d. ES Komisija išleido komunikatą KOM(2014)207 „Nauja aviacijos sfera. Aviacijos rinkos atvėrimas saugiai ir tvariai civiliniais tikslais naudojamoms nuotolinio valdymo orlaivių sistemoms“, kuriame išdėstytas Komisijos požiūris, kaip spręsti BPO sistemų naudojimo klausimą europinėje politikos sistemoje, kad būtų galima laipsniškai plėtoti viešąjį interesą atitinkančią komercinę tokių orlaivių rinką. Po kelis mėnesius trukusių viešųjų konsultacijų, kuriose suinteresuotos pusės buvo kviečiamos teikti pastabas dėl civilinių nepilotuojamų orlaivių naudojimo reglamentavimo Europos mastu, Europos aviacijos saugumo agentūrai (EASA) patikėta parengti BPO sistemų naudojimo Europoje taisykles. Šių taisyklių ir bendro ES įstatymo laukiama jau 2015 m. pabaigoje.
Europos rinkos atvėrimas civiliniam nepilotuojamų orlaivių naudojimui yra svarbus žingsnis ateities aviacijos rinkos link, kuria pasinaudoti galėtų ir ES žemdirbiai. Kituose žemynuose BPO sistemos naudojamos vystant tikslųjį ūkininkavimą, kad veiksmingiau ir laiku būtų naudojamos trąšos ar pesticidai (pvz. Japonijoje, JAV). Jau 1989 m. japonai naudojo Yamaha kompanijos R-50 ir RMAX robotus-skraidykles pasėlių purškimui. Yamaha aprūpina žemės ūkiui skirtais bepiločiais orlaiviais Pietų Korėjos ir Australijos ūkininkus. JAV yra uždraudusios komercinių bepiločių orlaivių naudojimą, išskyrus atskiras išimtis. Pavyzdžiui, po išsamių bandymų Yamaha Motor kompanijos vienam didžiausių bepiločiui orlaiviui RMax (jo svoris 64 kg, ilgis 2,7 m ir aukštis 1,1 m) skirtam laukų purškimui, jau išduotas leidimas skraidyti Napa slėnyje, Kalifornijos valstijoje. Kaip teigiama Komisijos kumunikate, nuo 1993 m. iki 2005 m. BPO sistemų naudotojų skaičius Japonijoje išaugo 18 kartų iki maždaug 14 tūkst. Jis itin sparčiai išaugo Japonijos vyriausybei nusprendus pasitelkti BPO sistemas sprendžiant žemdirbių senėjimo problemą ir priėmus BPO naudojimo žemės ūkyje taisykles. Šiuo metu pasauliniame BPO gamybos sektoriuje dominuoja JAV ir Izraelis, remdamiesi didelių karinių BPO srities patirtimi.
Europoje BPO daugiau naudojamos infrastruktūros, pvz., geležinkelio bėgių, dambų, užtvankų ar elektros tinklų saugumo patikroms. Nacionalinės institucijos jas naudoja teikiant pagalbą nelaimės atveju, pvz., kai reikai apskristi užtvindytas vietoves ar padėti gesinti gaisrus. Prancūzijoje priėmus pradines nuotolinių būdų valdomų avicinių sistemų naudojimo taisykles (įsigaliojusioms 2012 m. balandžio mėnesį ir taikomoms mažesniems kaip 25 kg BPO) patvirtintų naudotojų skaičius per du metus išaugo nuo 86 iki daugiau nei 400 (2014 m. vasario mėn. duomenimis). Prancūzijos ūkininkai tvirtina, kad bepiločius orlaivius naudojant javų augimui stebėti ir nustatyti, kiek bei kokių trąšų jiems reikės ir kokioje vietoje, už 1 ha galima uždirbti 50 eurų daugiau nei vykdant įprastus stebėjimus.
Civiliniai bepiločiai orlaiviai populiarūs ūkinėje veikloje Europos valstybėse, tokiose kaip Švedija, Prancūzija, Vokietija, Danija, Suomija ir Didžioji Britanija. ES Žemės ūkio sektoriuje bene didžiausias susidomėjimas tokių sistemų naudojimo plėtra yra Didžiojoje Britanijoje. Harper Adams universitetas yra surinkęs specialistų grupę, kurios uždavinys padidinti nepilotuojamų aviacinių sistemų naudojimą žemės ūkyje. Britai taip pat turi kompaniją URSULA, kuri teikia paslaugas susijusias su žemės ūkiui skirtais bepiločiais orlaiviais: atlieka stebėjimus, tyrimus, bandymus, moko ūkininkus naudotis nuotolinio valdymo skraidyklėmis ir padeda apdoroti jų surinktus duomenis. URSULA pagalba apžiūrinėjami pasėliai, skaičiuojami augalai, stebima jų būklė, sudarinėjami dirvos žemėlapiai, stebimi vandentakiai, upės, vertinama potvynio rizika. Pasak URSULA specialistų, skraidyklės paleidimas virš laukų nemokant analizuoti jos surinktų duomenų, tėra tik gražių nuotraukų kolekcionavimas. Vokietijoje nepilotuojamų aviacinių sistemų naudojimas komerciniais tikslais taip pat smarkiai išaugo, bet jos plačiai naudojamos laukinių gyvūnų saugojimo, aptikimo ir gelbėjimo tikslais, miškininkai jų pagalba naudojasi kovodami su medžių kenkėjais. Vokiečių manymu, aplinkosaugos tikslai geras motyvas skatinti BPO naudojimą žemės ūkio, miškininkystės sektoriuose. Danijoje BPO pagalba fotografuojami laukai vertinant pasėlius, o naudojant specialius jutiklius matuojamas azoto kiekis augaluose. Suomiai BPO sistemas pritaikė ne tik žemės ūkyje ir miškininkystėje, bet ir žuvininkystėje. Jomis keičiamos brangesnės aviacinės technologijos siekiant gauti kokybiškesnes nuotraukas, taip pat pernešant nedidelius krovinukus ar pan.
Kiekvienoje šalyje yra oro erdvę prižiūrinčios institucijos ir erdvės naudojimo taisyklės. Paprastai BPO sistemos valdytojo reikalaujama nepaleisti prietaiso iš akių. Pvz. Didžiojoje Britanijoje naudojant iki 20 kg orlaivį savo reikmėms nereikia jokių pažymėjimų ar kvalifikacijos įrodymo. Vieninteliai reikalavimai, kad aviacinis prietaisas būtų valdytojo matymo lauke, nekiltų aukščiau nei į 120 m pėdų aukštį, neskristų didesniu nei 500 m atstumu ir laikytųsi ne mažesnio nei 50 m atstumo nuo pastatų bei žmonių. Tačiau aviacinėms sistemoms, turinčioms kameras, yra griežtesni naudojimo reikalavimai, reikalingas civilinės aviacijos institucijos leidimas. Anglijoje yra sudarytos sąlygos ūkininkams investuoti į nuotoliniu būdu pilotuojamų aviacinių sistemų įsigijimą per kaimo plėtros programą. Perkant bepiločio orlaivio sistemą, įmontuojamus jutiklius ir termografines kameras arba operacines sistemas, leidžiančias apdoroti skraidyklių surinktus duomenis, ūkininkui gali būti padengtos išlaidos iki 40 proc. t.y. galima gauti paramą nuo 2 500 iki 35 000 svarų. (Sudėtingesnes operacijas atliekantys žemės ūkiui skirti aviaciniai bepiločiai prietaisai šiandien kainuoja nuo 12 000 iki 60 000 eurų.)
Lietuvoje BPO naudojimą reglamentuoja Aviacijos įstatymas ir Bepiločių orlaivių naudojimo taisyklės. Pagal šias taisykles, kiekviena savivaldybė turi teisę leisti ar neleisti bepiločių orlaivių skrydžių vykdymą. Taisyklėse numatyta, kad mažesniems nei 25 kg kilimo masės orlaiviams nereikia registracijos, o leidimus vykdyti tokių orlaivių skrydžius išduoda oro eismo paslaugų teikėjas. Tačiau bet kokie skrydžiai didesniu nei 0,5 km atstumu apskritai draudžiami. Dabar galiojantys apribojimai bepiločių orlaivių skrydžiams, ypač kontroliuojamoje oro erdvėje, stipriai riboja tokių orlaivių pritaikymą versle. Vienas iš tokių apribojimų – be leidimų ir registracijos jokiais bepiločiais orlaiviais, negalima skraidyti virš žmonių sambūrio, tankiai gyvenamų rajonų ir daugiau nei 120 metrų aukštyje, taip pat prie oro uostų. Orlaivių valdytojai turėtų matyti orlaivį ir būti ne toliau kaip 0,5 km atstumu, BPO negalima skristi arčiau kaip per 50 metrų iki pastatų, automobilių ir žmonių. Norėdami panaudoti bepiločius orlaivius veiklai, kuri yra ribojama (pavyzdžiui, filmuoti iš arti pastatą ar masinį renginį), jų naudotojai turėtų kreiptis į Lietuvos Civilinės aviacijos administraciją (CAA), kuri gali išimties tvarka suteikti leidimą vykdyti tokius skrydžius. Neseniai CAA patvirtino atnaujintas bepiločių orlaivių taisykles, kuriomis virš tankiai apgyvendintų teritorijų bus galima skraidyti tik sertifikuotiems ūkinę, komercinę ar kitą specialią veiklą vykdantiems orlaiviams, nuotoliniu būdu valdomiems patyrusių pilotų, kurių įgūdžius numatoma patikrinti specialiu testu Lietuvos bepiločių orlaivių asociacijoje. Išimtys, bus suteikiamos tik tam tikrai daliai asmenų. Iki šiol dėl išimčių galėdavo kreiptis bet kas. Taisyklės galioja tik sunkesniems nei 300 gramų aparatams – lengvesniems orlaiviams bus taikomi tik tam tikri skrydžio aukščio bei nuotolio apribojimai greta tarptautinių aerodromų (negalės skraidyti arčiau nei 1,8 km nuo jų, kilti aukščiau, nei greta esantys reljefo objektai ir kt.).
Bepiločiams orlaiviams vis labiau populiarėjant, iškyla jų praktinio naudojimo problemų, susijusių su aviacine sauga, duomenų apsaugos, civilinės atsakomybės draudimo ir kitais teisiniais klausimais. Daugelyje ES valstybių jie dar diskutuojami, nėra numatytų sankcijų taisyklių pažeidėjams. Tobulėjant technologijoms ir jų neribotoms pritaikymo galimybėms, atsiranda grėsmė, kad jos gali būti panaudojamos ir nusikaltimams. Didžiausia problema yra ta, kad labai sudėtinga, o gal ir neįmanoma, nustatyti taisyklių nesilaikantį tokio orlaivio valdytoją. Jis gali būti daugiau nei už kilometro nuo skrendančio bepiločio orlaivio, gali judėti – važiuoti automobiliu, ar slėptis. Neesant įstatyminei bazei, užkirsti kelią teisės pažeidimams ar net nusikaltimams, daromiems pasitelkiant tokių orlaivių sistemas, yra sudėtinga. Lietuvoje jau pasitaiko atvejų kai bepiločiais orlaiviais žvalgant ūkininkų valdas įvykdomos vagystės, skraidyklės naudojamos pernešant siuntas (telefonus, narkotikus ar pan.) į įkalinimo įstaigas. Todėl teisinė bazė, leidžianti sureguliuoti BPO naudojimą bei išsaugoti viešą ir privatų saugumą yra gyvybiškai reikalinga.
Copa-Cogeca javų darbo grupės nariai liepos 8 d. posėdyje aptarė pirminį Copa-Cogeca pastabų dokumentą dėl nuotoliniu būdu pilotuojamų aviacinių sistemų naudojimo žemės ūkyje reglamentavimo. Žemės ūkis bene viena pirmųjų ekonomikos šakų išbandžiusių BPO sistemas ir yra vienas didžiausią naudojimo potencialą turinčių sektorių. ES šalių narių žemdirbiai pritaria naujų technologijų naudojimo skatinimui ir komercinės BPO sistemų rinkos atvėrimui, tačiau akcentuoja, jog bepiločių orlaivių naudojimas turi būti saugus, lengvai prižiūrimas, sistemos pritaikytos žemės ūkio reikmėms, o patys orlaiviai nesudėtingai valdomi, įperkami ir ekonomiškai naudingi. Tuo pačiu turi būti išlaikytas viešasis ir privatus saugumas. Be to, reikalingas aiškus reglamentavimas, naudojimo žemės ūkyje sąlygų vadovas. Taisyklės, pasak ūkininkų, turi būti kuriamos paprastos, aiškios, kad ūkininkų neapsunkintų biurokratiniai reikalavimai. Žemės ūkyje naudojamų aviacinių sistemų paskirtis skiriasi nuo tų, kurios naudojamos kariniais tikslais, renginiams miestuose, ar saugumui užtikrinti. Ūkininkas jomis paprastai naudojasi savo laukuose. Esminės tokių prietaisų sudedamosios dalys aktualios ūkininkams yra kamera ir jutikliai. Jų žemdirbiai pageidauja kiek įmanoma jautresnių, kad būtų išgaunamas reikalingas efektas. Ūkininkai sistemų organizatoriams ir gamintojams siūlo pagalvoti ir apie visą duomenų apdorojimo infrastruktūrą, jos tobulinimą, kad būtų iki galo išnaudojama orlaivių surinkta informacija: ūkininkams prieinamos ir tinkamos duomenų apdorojimo programos, pakankamas interneto greitis kaimo vietovėse, orlaivyje instaliuotas atsakiklis, kad būtų galima identifikuoti prietaisą ar valdyti jį už matymo ribų, operacinė orlaivio sistema turi turėti galimybę atsinaujinti, kad tas pats prietaisas galėtų tarnauti ilgai. Be viso to, būtina pasirūpinti ir ūkininkų mokymais, instruktažu, kaip efektyviai naudotis tokio tipo technologijomis, kaip jas valdyti, saugiai pakelti ir nuleisti, kaip įsirengti pakilimo nusileidimo vietas ir pan. Copa-Cogeca taip pat išsako žemdirbių pageidavimus, kad bepiločių orlaivių sistemų ir kitų naujausių technologijų įsigijimas būtų remiamas per Kaimo plėtros programos fondą, taip pat siūlo apjungti kelis inovacijų fondus.
Straipsnį parengė LŪS tarptautinių ryšių koordinatorė Jovita Motiejūnienė
