(2016-11-15)

2016 metų pradžioje Komisijos žemės ūkio direktorato sudaryta specialioji Žemės ūkio rinkų darbo grupė, kuriai pirmininkauja buvęs Nyderlandų žemės ūkio ministras profesorius Ceesas Veermanas, pateikė  už žemės ūkį ir kaimo plėtrą atsakingam ES Komisijos nariui Philui Hoganui ataskaitą dėl ūkininkų padėties maisto tiekimo grandinėje. Darbo grupė, kurią sudaro dvylika nepriklausomų ekspertų, įsteigta didėjant susirūpinimui dėl pasaulinio masto pokyčių maisto tiekimo grandinėje ir ypač dėl gamintojų padėties. Darbo grupė prašyta aptarti įvairius aktualius klausimus atsižvelgiant į tikslą pagerinti ūkininkų padėtį maisto tiekimo grandinėje.
Priimdamas dešimties mėnesių darbo ataskaitą žemės ūkio komisaras pareiškė kad „būtina stiprinti ūkininkų poziciją maisto grandinėje, kad jie gautų pelnytą atlygį už savo darbą. Man didžiausias prioritetas – stiprinti ūkininkų balsą ir gerinti jų padėtį. Žemės ūkio rinkų darbo grupės ataskaita bus labai naudinga svarstant, kaip šį tikslą pasiekti. Dabar svarbiausia apsvarstyti ataskaitą ir joje pateiktas rekomendacijas ir parengti tinkamą politinį atsaką. Šio klausimo svarba jau yra pripažinta 2017 m. Komisijos darbo programoje, o šiandienos ataskaita bus svarbi priemonė šiam įsipareigojimui vykdyti.“
Grupė savo ataskaitoje teigia, kad ūkininkai labiausiai iš visų kenčia nuo kainų svyravimų ir užsitęsusių mažų kainų laikotarpių, ir daro išvadą, kad tiekimo grandinės valdymo politinė sistema gali ir turi būti patobulinta. Be kitų išvadų, ataskaitoje raginama nustatyti naujas ES lygmens taisykles, kurios apimtų tam tikrą nesąžiningos prekybos praktiką ir veiksmingo reikalavimų vykdymo užtikrinimo sistemų įgyvendinimą valstybėse narėse, pvz., naudojantis arbitražo paslaugomis. Kitose rekomendacijose siūloma didinti rinkos skaidrumą, artimiau bendradarbiauti ūkininkams, sudaryti palankesnes sąlygas ūkininkams gauti finansavimą ir pagerinti rizikos valdymo priemonių naudojimą. Darbo grupės ataskaitoje pateiktos šios konkrečios rekomendacijos:
• siekiant pagerinti rinkos skaidrumą reikia įvesti privalomą kainų pranešimą ir reikalavimą reguliariau ir standartiškiau teikti duomenis;
• kovojant su nesąžiningos prekybos praktika naudos davė savanoriškos iniciatyvos, tačiau jų nepakako veiksmingam ir nepriklausomam vykdymui užtikrinti. Todėl ES lygmeniu reikėtų nustatyti pagrindinius teisės aktus ir remti veiksmingo reikalavimų vykdymo užtikrinimo sistemų įgyvendinimą valstybėse narėse, pvz., naudojantis arbitražo paslaugomis. Taip pat pateikta rekomendacijų dėl privalomų rašytinių sutarčių, kurios irgi galėtų būti naudingos ūkininkams;
• norint pagerinti ūkininkų bendradarbiavimą turėtų būti nustatytos aiškios ir pritaikomos kolektyvinės veiklos organizavimo ir konkurencijos teisės taisyklės, kurios padėtų realiai padidinti ūkininkų bendradarbiavimo galimybes;
• siekiant sudaryti palankesnes sąlygas ūkininkams gauti finansavimą reikėtų geriau naudoti finansines priemones – šioje srityje svarbus vaidmuo tenka Europos investicijų bankui, kuris galėtų dalyvauti ir kuriant eksporto kredito garantijų priemonę, ir
• turėtų būti pagerintos esamos rizikos valdymo priemonės. Naujos rinkos užtikrins ūkininkams naujas priemones, tačiau reikia gerinti jų informuotumą ir organizuoti mokymus.
2016 m. sausio mėn. įsteigta Žemės ūkio rinkų darbo grupė apsvarstė ir kai kuriuos klausimus, kuriais bus remiamasi debatuose apie laikotarpio po 2020 m. bendrą žemės ūkio politiką, pabrėžiant iššūkius, susijusius su klimato kaita ir vandens bei iškastinės energijos trūkumu. Ji atkreipia dėmesį į tai, kaip svarbu atlyginti ūkininkams už viešųjų prekių ir paslaugų teikimą. Ataskaitoje taip pat siūloma galimybė ES lygmeniu nustatyti integruotos rizikos valdymo politikos elementus. Galiausiai grupė pabrėžė, kad atremiant laukiančius iššūkius daug reikšmės turi moksliniai tyrimai bei inovacijos ir naujų jaunųjų ūkininkų pritraukimas į sektorių.

Pagal Europos Komisijos pranešimą