(2015-10-09)
Trečiadienį, spalio 7 d., Lietuvos ūkininkų sąjunga užbaigė seminarų ciklą „Kartu mažiname ūkyje darbų saugai ir sveikatai kylančias rizikas“. Paskutinis ciklo seminaras vyko Biržų rajono ūkininkų sąjungos pirmininko ūkininko Kęstučio Armono ūkyje Pagavėnių kaime, Biržų rajone.
Gausiai susirinkusių Biržų rajono ūkininkų grupę konsultuoti sutiko net du Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus inspektoriai skyriaus vedėjo pavaduotojas Vaidas Pauliukas ir vyriausiasis darbo inspektorius Sigitas Bedalis. Seminare taip pat dalyvavo Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos specialistai Gintas Jakštonis ir Ivanas Rotkinas.
Kompaktiškai įkurtame, aptvertame ūkyje seminaro dalyviai, vertindami galimus pavojus nelaimingiems atsitikimams ar susižalojimams, ilgai neužtruko. Tvarkingai sustatyta ir gerai prižiūrima ūkio technika nekėlė klausimų ir inspektoriams. Šiek tiek rizikos vertintojai stabtelėjo naujoje grūdų džiovykloje, kur pastebėjo specialiai nuimtą grotuotą grindų perdangą. Čia buvo prisiminta dažnai žemės ūkyje pasitaikanti nelaimė – skendimai grūduose. Šiemet rugpjūčio mėnesį Kėdainių rajone įvykusi skaudi nelaimė, kuomet krovininio automobilio puspriekabėje užduso grūdais užpiltas paauglys, primena apie darbdavio ir darbuotojo pareigą užtikrinti, kad pašaliniai asmenys negalėtų patekti į pavojingas vietas, prieiti prie įrenginių, ypač veikiančių. Darbo inspekcijos darbuotojai negailėjo patarimų ūkininkams apie tai, kaip reikėtų teisingai įforminti į darbą priimamų darbuotojų dokumentus, kokios būtinos darbuotojo atsakomybės ribos turi būti aptartos, ką daryti atsitikus nelaimingam atsitikimui dėl darbuotojo kaltės, kad ūkininkas, kuris ėmėsi visų prevencinių priemonių, nebūtų pripažintas netinkami organizavęs darbą. Panevėžio apskrityje pastaraisiais metais yra įvykę nemažai nelaimingų atsitikimų patiems ūkininkams, ypač ruošiant žolinius pašarus žiemai. Kad tokių nelaimių būtų kuo mažiau seminaro dalyviai patarinėjo vienas kitam, analizavo inspektorių pateiktą išaiškintų nelaimingų atsitikimų vaizdinę medžiagą, konstatavo dažnas ūkininkų ir jų darbuotojų daromas klaidas.
Kęstutis Armonas ūkininkauja nuo 1990 metų. Ūkininkas dirba 250 ha užsiimdamas javų sėklininkyste. Sėja tradicines kultūras kviečius, kvietrugius, rapsus, kmynus. Ūkyje talkina du sūnūs ir žmona Ilona, kuri dar užsiima hidrolantų gamyba, ir tik vienas nuolat samdomas darbuotojas. Prieš penkerius metus ūkininkas sumanė savo laukuose „įdarbinti“ ir vėją. Nuo žemės ūkio paskirties laukų atskyrė 5 arų sklypą ir pastatatė vėjo jėgainę, kurią prižiūri specialistai. Ūkininkas jos darbą stebi tik per kompiuterį. Jėgainė 60 metrų aukščio, dviejų menčių, 250 kilovatų galingumo, dirba dieną naktį ir vidutiniškai per valandą Biržų rajono oro sąlygomis pagaminama apie 80 kilovatų. Tačiau jėgainės pagaminta elektra ūkis naudotis negali. Ji visa nuteką į bendrąjį elektros tinklą, iš kurio ūkininkas perka sau elektrą įprastomis vartotojui kainomis.
Straipsnį parengė LŪS tarptautinių ryšių koordinatorė Jovita Motiejūnienė
