Bemaž pusvalandžio diskusija, kaip prižiūrėti pievas, kad už tai būtų galima gauti tiesiogines išmokas, tarp vienų raštingiausių Kėdainių krašto ūkininkų Virmanto Ivanausko ir Aušrio Macijausko baigėsi neradus bendro sutarimo.
Tai vienas žingsnis iš daugelio problemų puokštės, su kuria susiduria žemdirbiai vartydami Lietuvos kaimo plėtros programos iki 2020 metų dokumentus ir studijuodami taisykles, kad galėtų pradėti ruoštis paramos projektams.
Kėdainių rajone registruota beveik du su puse tūkstančio ūkininkų. Daugelis jų nekantriai laukė naujosios programos, kad galėtų toliau modernizuoti ūkius, siekti konkurencingumo ir ne tik dirbti, bet ir užsidirbti. Tačiau žemdirbiai baiminasi nežinios, kurioje jie atsidūrė dėl nesusikalbėjimo su valdžios atstovais.
Programa yra, trūksta taisyklių
Į diskusiją susirinkę įvairių žemdirbių savivaldos organizacijų atstovai tarėsi, kaip galima taisyti painią situaciją ir į programos taisykles įnešti bent kiek aiškumo bei paprastumo.
„To dar nebuvo – kaimo plėtros programą turime, tačiau taisyklių, kaip ja naudotis – ne. Kaip žemdirbiams ruošti projektus, jei neaišku, kokie projektai bus finansuojami, ko ir kaip bus reikalaujama. Iki šiol gyvenome pagal logišką tvarką: pirmiausia susipažindavome su taisyklėmis, o vėliau būdavo paskelbiami projektų teikimo grafikai. Dabar viskas apversta – pirmiausia paskelbti grafikai, o kada bus aiškios taisyklės, nežinia“, – nuogąstavo Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Virmantas Ivanauskas.
Lietuvos kaimo plėtros programa – tai vienas pagrindinių artimiausių septynerių metų laikotarpio šalies žemės ūkio ir kaimo plėtros finansinių veiklos instrumentų. Šios programos biudžetas siekia 1,98 mlrd. eurų Europos Sąjungos ir nacionalinio biudžeto lėšų. Jau aišku, kad naujoji KPP apims 15 priemonių, o jos tikslai – skatinti žemės ūkio konkurencingumą, užtikrinti tausojantį gamtos išteklių valdymą ir klimato politikos veiksmus, siekti subalansuotos teritorinės kaimo ekonomikos ir bendruomenių plėtros, kuriant ir remiant užimtumą.
Pagrindiniai Lietuvos kaimo plėtros programos tikslai – modernizuoti mažus ir vidutinius ūkius bei gerinti jų ūkinės veiklos rezultatus (numatyta paremti beveik 8 000 ūkių), išsaugoti biologinę įvairovę (11 proc. žemės ūkio paskirties žemės), gerinti dirvožemio būklę (8 proc. žemės ūkio paskirties žemės), skatinti ekologinę žemdirbystę, kurti naujas darbo vietas (numatyta sukurti beveik 2 000 darbo vietų) ir plėtoti kaimo vietoves bei vietos verslus.
Pasak Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovo Aušrio Macijausko, net nekyla abejonių, kad naujoji programa labai svarbi ir laukta, tačiau paprastiems žemdirbiams kyla daug klausimų, kam iš tiesų ji skirta ir kaip pasiekti joje numatytų tikslų.
Į pastabas neatsižvelgė
„Kad galėtume normaliai dirbti, mums, žemdirbiams, svarbūs yra du dalykai – tiesioginės išmokos ir investicinė programa. Pastarąją ruošiant ne kartą girdėjome Žemės ūkio ministerijos atstovų prašymus teikti pasiūlymus, kad parama pasiektų būtent tuos, kam jos labiausiai reikia ir kad jo pagerintų kaimo žmonių kokybę. Šiandien svyra rankos vartant dokumentus – mūsų pastabos liko už borto, o numatytos programos įsisavinimo taisyklės tokios painios ir tiek jose palikta vietos interpretacijoms, kad mes jaučiamės atsidūrę kryžkelėje. Matome, jog daug kur perlenkta lazda, palikta neaiškių apibrėžimų ir tokių taisyklių, kad jų neįmanoma įgyvendinti. Akivaizdu, jog mūsų klerkai per daug aklai seka Europos Komisijos rekomendacijomis ir neretai persistengia norėdami įtikti įvairių direktyvų kūrėjams“, – sakė A. Macijauskas.
Skyrė dvigubai daugiau negu prašė
Žemdirbiai nesupranta, kodėl programos rengėjai ignoravo jų prašymą sumažinti galimos paramos lubas. Lietuvos ūkininkų sąjunga siūlė, kad didžiausias paramos dydis žemdirbiui būtų 200 tūkst. eurų. „Toks siūlymas buvo ignoruotas ir nutarta palikti dvigubai didesnę (400 tūkstančių eurų) maksimalią paramą. Manome, kad tai nėra gerai. Juk palikus mažesnes lubas, parama galėtų pasinaudoti gerokai daugiau ūkių, vadinasi jos nauda būtų efektyvesnė. Tarpusavyje susijusioms įmonėms, sutuoktiniams bus skirta arti milijono eurų parama, nors, mūsų nuomone, maksimaliai tokiems subjektams turėtų užtekti ir 400 tūkst. eurų“, – įsitikinęs kooperatyvo „Kėdainių krašto cukriniai runkeliai“ valdybos pirmininkas Algimantas Šleževičius.
Abejonės dėl prioritetų
Be to, visi prioritetai, visų pirma, atiduoti gyvulininkystės, sodininkystės, uogininkystės, daržininkystės veiklai. „Ką tai reiškia kitiems rajono žemdirbiams? Ogi tai, kad didžiajai jų daliai parama bus visai neprieinama, nors ministerijos vadovai ne kartą kartą pabrėžė, kad būsimos paramos programos tikslas yra skatinti žemės ūkio konkurencingumą“, – pastebėjo kooperatyvo „Lietuvos grūdai“ valdybos pirmininkas Artūras Jodeika.
Nors Kėdainių kraštas ir garsėja giliomis daržininkystės tradicijomis, o šiltnamiai ir dabar yra neatsiejama kėdainiečių kasdienybės dalis, rajono žemdirbiams nesuprantamas noras šitaip dosniai paremti šiltnamių ūkius. „Jau gruodžio mėnesį įvykęs šaukimas parodė, kad parama šiltnamiams gana abejotina. Juk atsižvelgta į tris projektus po 10 milijonų eurų, o kiti palikti be nieko. Kas atliko tyrimus, kiek Lietuvai reikia plėsti šiltnamių ūkius. Ar nenutiks taip, kad po kelerių metų jie bus niekam nereikalingi ir bankrutuos, o dideli pinigai bus iššvaistyti“, – abejonių neslėpė kooperatyvo „Bulvių namai“ atstovas Saulius Dambrauskas.
Paini vertinimo sistema
Neramu žemdirbiams ir dėl būsimos projektų vertinimo sistemos. Aiškėja, kad vertinimai vyks pagal projektų atrankos 100 balų sistemą. Iš pradžių buvo pasiūlytas minimalus praeinamų atrankos balų skaičius 50. Jei vertinimo metu nustatoma, kad projektas nesurinko 50 balų, paramos paraiška bus atmetama. Vidutiniam ūkininkui, užsiimančiam net ir gyvulininkyste, surinkti tokį skaičių balų praktiškai neįmanoma. Šiandien gera žinia ta, kad vis tik ŽŪM įsiklausė į žemdirbių pasiūlymus ir min balų skaičių sumažino iki 35. Tačiau „Pagal siūlomą balų sistemą didesnis augalininkystės ūkis negalės pretenduoti į ES paramą, jeigu jis nebus pirkęs konsultavimo paslaugų pagal priemonę „Naudojimasis konsultavimo paslaugomis“. Norint gauti prioritetinius balus iš prioritetinės veiklos reikia turėti ne mažiau 50 proc. pajamų. Manau, kad tai prasilenkia su logika. Gyvename labai sudėtingu laiku, kai pajamas lemia įvairūs, net politiniai faktoriai. Kaip mėsinių galvijų augintojams turėti pajamų, jei jie didina bandą? Reikėtų vertinti verslo planus – investicijos turėtų būti į prioritetinę sritį: jei gyvulininkyste užsiimama – tai turi būti tvarkomos ir statomos fermos, atnaujinama jų įranga, pašarų ruošimo technika. Reikia vertinti ne pajamas, o suplanuotus rezultatus“, – savo pastabas dėl prioritetų išsakė A. Macijauskas.
Tikisi supratimo
Pasak kėdainiečių, spragų programoje yra labai daug – diskusijos netyla dėl žalinimo, jaunųjų ūkininkų rėmimo, dėl tų, kas pirmąkart naudosis parama. Atskira problema ūkininkai įvardija akcizą dyzelinui. „Susiduriame su absurdiška situacija – neišnaudojame visų Europos Sąjungos skiriamų normų kurui, tačiau normas mūsų valdžia mažina. Sąnaudos darbuose nemažėja, tačiau kuro skiriama mažiau. Kaip tai vertinti, lieka didelis klaustukas“, – pastebėjo V. Ivanauskas.
Kėdainių krašto žemdirbių interesus pasiruošę ginti aktyviausi kolegos tikisi, kad Žemės ūkio ministerija nusimes visažiniškumo šydus ir įsiklausys į logiškus, laiko ir darbo patikrintus patarimus.
Straipsnį parengė „Kėdainių mugės“ žurnalistė Vilija Mockuvienė
