(2016-01-14)

Praėjus pusantrų metų po to, kai buvo susitarta dėl Bendrosios žemės ūkio reformos (BŽŪP) laikotarpiui po 2013 metų, Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros direktoratas pasidomėjo, ką europiečiai mano apie Europos žemės ūkį ir BŽŪP. Apklausai buvo pasirinkti įvairaus amžiaus ir įvairių visuomenės sluoksnių atstovai. Respondentai turėjo pareikšti savo suvokimą ir nuomonę apie BŽŪP, pamąstyti apie jos svarbą ir indėlį, nurodyti ūkininkų vaidmenį ir atsakomybę visuomenėje, pasvarstyti kokius tikslus ES piliečiai turėtų kelti BŽŪP, ar derėtų ir toliau skirti lėšas ūkininkų rėmimui. 2015 m. spalio 17-26 d. buvo tiesiogiai apklausti 27 822 ES piliečiai visose 28 ES šalyse narėse. Lietuvoje apklausoje dalyvavo 1010 asmenų.

Bendri „Specialaus Eurobarometro“ apklausos rezultatai rodo, jog didėja europiečių supratimas apie BŽŪP. Daugiau kaip 80 proc. apklaustųjų mano, kad BŽŪP vaidmuo yra labai svarbus užtikrinant ES gyventojų darbą ir pajamas, vystant kaimą ir remiant žemdirbius. 70 proc. europiečių tiki, jog ES vykdo savo įsipareigojimus užtikrinant Europos maisto atsargas. 6 iš dešimties (viso 62 proc.) supranta, kad BŽŪP skirta visų ES piliečių naudai, ne tik ūkininkams. Tačiau lyginant su 2013 m. atlikta panašaus pobūdžio apklausa, suprantančiųjų apie bendrus naudos gavėjus ratas sumažėjo 15 proc. Per du metus tuo suabejojo daugiau nei 10 proc. respondentų net 13-oje valstybių narių, ženkliausiai įsitikinimas pasikeitė Didžiojoje Britanijoje (-21 proc.), Belgijoje (-20 proc.), Ispanijoje (-19) ir Prancūzijoje (-19 proc.).

Paklausti, ką galvoja apie ūkininkams skiriamų išmokų dydį, 41 proc. ES apklaustųjų mano, kad jis yra pakankamas, trečdalis (29 proc.), kad per mažas ir 13 proc. paminėjo, kad per didelis. Kad rėmimas daugmaž pakankamas, mano 19 ES valstybių narių piliečių. Ir labiausiai tuo įsitikinę čekai (53 proc.), suomiai (53 proc.) bei airiai (52 proc.). Kad ūkininkai remiami per mažai, daugiausia galvoja latviai (66 proc.), rumunai (57 proc.), estai (45 proc.) ir kipriečiai (45 proc.). Trečdalis švedų, olandų ir danų (po 31 proc.) ir šiek tiek mažiau nei trečdalis Liuksemburgo respondentų (22 proc.) mano, kad žemdirbių rėmimas šiandien yra per didelis. Pusė apklaustųjų lietuvių nurodė, kad parama ūkininkams yra pakankama, o 33 proc. – per maža.

.

Didžioji dauguma europiečių norėtų, kad per artimiausius 10 metų finansinė parama žemdirbiams padidėtų. Taip mano 24 valstybių narių piliečiai, viso 45 proc. apklaustųjų. Šią nuomonę palaikančiųjų skaičius paaugo 16 proc. lyginant su 2007 metų apklausos duomenimis ir 6 proc. lyginant su 2009 m. Ir tik 13 proc. šiandien manančiųjų, kad paramą reikėtų mažinti. Ženkliausiai žemdirbių rėmimo dydžio kėlimo poreikį palaiko latviai (84 proc.), rumunai (84 proc.), estai (76 proc.), maltiečiai (74 proc.) ir kipriečiai (74 proc.). Šiai minčiai pritaria ir 42 proc. Liuksemburgo ir 38 proc. Austrijos respondentų. Nieko nekeisti su rėmimo dydžiais norėtų 46 proc. suomių, 37 proc. vokiečių, po 36 proc. airių ir olandų. Danija vienintelė šalis, kurioje sąlyginai didelė dalis manančiųjų, kad žemdirbių rėmimą reikėtų mažinti per artimiausius 10 metų. Tačiau apklaustųjų nuomonės šalyje pasiskirsto apylygiai: 36 proc. tikinčiųjų, kad reikia mažinti, 31 proc. mano, kad nereikia nieko keisti ir 24 proc. pritaria, kad rėmimas turėtų didėti. Lietuvoje 59 proc. respondentų mano, kad ūkininkams paramą reikia didinti, 27 proc. siūlo palikti ją tokią kaip yra, o 6 proc. galvoja, kad reikėtų ir sumažinti.

Visi Lietuvoje vykdytos apklausos rezultatai lietuvių kalba.

Apžvalgą pagal ES Komisijos informaciją parengė LŪS tarptautinių ryšių koordinatorė Jovita Motiejūnienė