2015 m. sausio 1 d. pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai iš Italijos šešiems mėnesiams perėmė Latvija, tęsdama aštuoniolikos mėnesių Italijos, Latvijos ir Liuksemburgo trejeto pirmininkavimą. Latvijai tai pirmasis pirmininkavimas ES Tarybai istorijoje.
Pirmininkavimo laikotarpiu Latvija didžiausią dėmesį planuoja skirti trijose srityse: stiprinti ES konkurencingumą, taip gerinant gyvenimo kokybę, stiprinti informacinę visuomenę išnaudojant jos siūlomas galimybes ES plėtrai bei stiprinti ES vaidmenį pasauliniu mastu, kuriant gerovės ir saugumo erdvę ES kaimyniniams regionams – Rytų Partnerystei. Tačiau šiuos planus greičiausiai koreguos nestabili ES ekonomika ir įtempta tarptautinė padėtis. Greta fasadinės pirmininkavimo pusės laukia ir sunkus darbas – gerinti iš nuosmukio lėtai besivaduojančią ES ekonomiką bei mėginti sureguliuoti teberusenantį konfliktą Ukrainoje.
Žemės ūkyje Latvija išskyrė 5 prioritetines temas, kurioms planuoja skirti daugiausia dėmesio (žr. Latvijos pirmininkavimo programa anglų klb.) . Pagrindinė jų – Bendrosios žemės ūkio politikos supaprastinimas. Planuojama peržiūrėti Komisijos pasiūlymus dėl administracinių procedūrų supaprastinimo, į pirmą vietą iškeliant ekologinio ūkininkavimo reformą ir užtikrinant saugių produktų gamybą. Latviai planuoja Taryboje pasiekti bendrą poziciją dėl ekologinio ūkininkavimo reformos gegužės mėnesio susitikime, tokiu būdu užtikrinant trišalių derybų pradžią jau savo pirmininkavimo laikotarpio pabaigoje. Pirmasis neformalus renginys planuojamas vasario 5-6 d. Jūrmaloje, kur susirinkę ES valstybių žemės ūkio ministerijų kaimo plėtros departamentų direktoriai ir jų pavaduotojai diskutuos kaip vystyti ekologinį ūkininkavimą per BŽŪP ir aptars naujojo laikotarpio politikos naujoves trumpai maisto grandinei užtikrinti.
Diskusijos dėl gyvūnų ir augalų sveikatos Latvijos pirmininkavimo darbotvarkėje taip pat ne mažiau svarbios, ir politinį sutarimą dėl gyvūnų sveikatos teisės dokumentų tikimasi pasiekti balandžio 20 d. Liuksemburge vyksiančiame Žemės ūkio Tarybos posėdyje. Paskutiniame Latvijos pirmininkavimo metu vyksiančiame Žemės ūkio Tarybos posėdyje (kuris planuojamas birželio 16 d. taip pat Liuksemburge) numatyta pateikti Latvijos pažangos ataskaitą apie atnaujintas diskusijas dėl veterinarinių preparatų naudojimo bei augalų apsaugos įstatymų. Be to, latviai planuoja pradėti trąšų naudojimo reglamentų peržiūrą.
Gegužės mėnesį Niujorke vyksiančiame Jungtinių Tautų forume, skirtame miškams, Latvijai teks išdėstyti ES poziciją ir atstovauti ES miškų valdymo modelio interesams. Pirmininkaujančios šalies planuose – daugiametis Baltijos jūros menkių, silkių ir šprotų išteklių ir jų žvejybos valdymo planas, kurį norima priimti dar šiemet. Jo projektas jau buvo pristatytas vasario mėnesio Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų Taryboje. Tai pirmas daugiametis planas, parengtas pagal 2014 m. įsigaliojusios reformuotos Europos Sąjungos bendrosios žuvininkystės politikos nuostatas, numatančias, kad daugiamečiuose planuose turėtų būti nustatytas didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio tikslas ir jo pasiekimo terminas, numatytos reikalavimo iškrauti visą laimikį įgyvendinimo priemonės, techninės priemonės ir garantijos, kad atsižvelgiant į išteklių būklę būtų taikomos ištaisomosios priemonės.
Iki š.m. birželio 30-osios Latvija numato suorganizuoti maždaug 200 įvairaus lygio renginių. Vienas svarbiausių pusmečio įvykių bus susijęs su Rytų partneryste: gegužės 21–22 dienomis Rygoje vyks Rytų partnerystės viršūnių susitikimas. Jo metu pagrindinis dėmesys bus skiriamas energetiniam saugumui, švietimo ir jaunimo programoms, narystės ES perspektyvai, planuojama stiprinti politinius ir ekonominius ryšius su programoje dalyvaujančiomis šalimis, toliau plėtoti bevizio režimo klausimą Ukrainos, Moldovos ir Gruzijos piliečiams.
Išsamesnę informaciją kaip sekasi Latvijai pirmininkauti ES Tarybai galima rasti interneto svetainėje www.eu2015.lv.
Straipsnį parengė LŪS tarptautinių ryšių koordinatorė Jovita Motiejūnienė
