(2019-05-06)

Gegužės 2 d. Agroakademijoje (Kėdainių r. sav.) vyko LŪS išplėstinis prezidiumo posėdis.  Posėdyje patenkintas Radviliškio krašto ūkininkų sąjungos prašymas įsilieti į LŪS gretas, kalbėta dėl paskolų, kurias išduoda kredito unijos ir bankai, diskutuota apie selekcinį užmokestį už saugomų veislių dauginimą ir kylančias problemas, išklausytas Socialdemokratų partijos kandidatas į LR Prezidentus Vytenis Andriukaitis.

Prieš svarstant klausimus pagal darbotvarkę, LŪS vardu pasveikinti nauji skyrių pirmininkai.

Kovo 29 d. Biržų rajono ūkininkų sąjungoje išrinktas Tadas Micikevičius vietoje šešis metus buvusio Kęstučio Armono. Tadas ūkininkauja 270 ha augalininkystės ūkyje.

Balandžio 16 d. Rokiškio rajono ūkininkų sąjungoje išrinkta Lina Meilutė-Datkūnienė, pakeitusi Dalią Lūžienę- Malijonienę. Iki kito rinkiminio LŪS suvažiavimo, kuris turėtų būti 2020 m., Dalia išlieka LŪS prezidiumo nare. Lina kartu su tėvais ūkininkauja 500 ha ūkyje, tėvai ūkį kūrė trisdešimt metų, jos noras – tęsti tėvų sukurtą ūkį. Ji taip pat yra ŽŪR atstovė rajone, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininkė, Rokiškio savivaldybės tarybos narė.

Rokiškio rajono ūkininkas Jonas Venclovas pasveikino LŪS pirmininką Joną Talmantą su naujomis pareigomis – balandžio 18 d.  jis buvo išrinktas Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininku.

Pirmuoju darbotvarkės klausimu svarstyta Radviliškio krašto ūkininkų sąjungos prašymas dėl įstojimo į Lietuvos ūkininkų sąjungą ir bendru sutarimu patvirtintas. Posėdyje dalyvavo Radviliškio krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Ignas Hofmanas, ūkininkaujantis jungtiniame šeimos 300 ha ūkyje, kur viena iš auginamų kultūrų – kmynai. Pasak jo, atkurti ūkininkų sąjungos veiklą kilo iš poreikio pakovoti už žemės mokesčio dydį rajone, kai nebuvo kam atstovauti ūkininkų. Nors rajone nuo seno buvo įkurtos 2 ūkininkų sąjungos ir žemdirbių asociacija, bet nei viena savo veiklos jau ilgą laiką nevykdė. Narių kol kas nėra daug (28), pasitvirtintas nario mokestis 1 eurų/ha. Labiausiai nariai yra sunerimę dėl melioracijos situacijos ir kokie ruošiami priimti šiais klausimais sprendimai.

Antruoju klausimu kalbėta dėl paskolų, kurias išduoda kredito unijos ir bankai, ir jų sutarčių pratęsimo galimybių. Posėdyje dalyvavo asociacijos Lietuvos kredito unijos vadovė Daiva Kuršelytė ir Lietuvos centrinės kredito unijos vadovas Mindaugas Vijūnas. Lietuvos bankų asociacijos atstovai neatvyko. D. Kuršelytė pristatė pranešimą apie LKU grupės teikiamas paslaugas.

Centrinės kredito unijos vadovas M. Vijūnas bandė atsakyti į keliamus klausimus. Pasak jo, jeigu yra kokių spręstinų problemų, kad neišduodamos paskolos ar pan., reikia aiškintis konkrečius atvejus. Šiaip kredito unijų teikiamų paskolų augimas per pastaruosius metus buvo tikrai žymus ir jis sudarė apie 30 proc. Statistiškai centrinė kredito unija 2018 m. peržiūrėjo 115 paskolų paraiškų, kai buvo prašoma didesnių nei 100 tūkst. Eur paskolų ir neigiamai buvo atsakyta tik vienu atveju. Bendrai kredito unijos užima tik 2,5 proc. paskolų rinkos Lietuvoje. Dominuoja 3 didžiausi bankai.

Telšių ūkininkų sąjungos pirmininkas V. Rakickas iškėlė klausimą dėl įnešto papildomo pajaus.

LŪS Pakruojo skyriaus pirmininkas A. Navickas kėlė problemą, kai reikia paskolos žemės pirkimui. Žemę parduodantys miesto žmonės greitai nori gauti pinigus, bet paskolos gavimas per kredito uniją užtrunka, nes vien dokumentų sutvarkymui reikia 12 dienų, tai atkreipė dėmesį, jog toks terminas per ilgas. Be to, turėdamas unijoje sąskaitoje vis tiek privalai turėti sąskaitą ir viename iš bankų, nes norėdamas atsiskaityti elektronine bankininkyste vien su unijos sąskaita to nepadarysi.

Klaipėdos rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas V. Buivydas atkreipė dėmesį, jog nebelieka vietinėms KU laisvės, nes griežtėja unijų priežiūros sistema.

Rokiškio rajono ūkininkų sąjungos pirmininkės pavaduotoja D. Lūžienė-Malijonienė atkreipė dėmesį, jog mažai kredito unijai sudėtinga pritraukti klientus, nes uždėtos paskolos lubos. Tad didesni ūkininkai dažniausiai nueina skolintis į banką.

Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas R. Juknevičius atkreipė dėmesį, jog dėl pastarųjų dviejų praėjusiųjų metų gamtos ekstremalių situacijų skolinimuisi sąlygos nėra palankios. Šiaulių ūkininkų kooperatyvui per kredito uniją nepavyko pasiskolinti, nes reikėjo didelės paskolos. Tačiau jis pasiūlė visuomet rinktis uniją, jei pasiūlymai iš unijų ir bankų daugiau mažiau yra panašūs.

Pasak M. Vijūno, kredito unijoms įstatymai griežtėja ir juos reikia įgyvendinti. Vyksta nuolatinės derybos su Lietuvos banku, nes kai kuriais atvejais gauti kreditą kredito unijoje yra sunkiau nei banke. Be to, yra dalykų, kai yra ne vienodos konkurencinės sąlygos su bankais. Iš tiesų, kol kas per kredito unijas sąskaitas negali apmokėti už įvairias paslaugas internetu. Yra dalykų, kur reikėtų svaresnio žemdirbių savivaldos palaikymo. Tačiau reikia aiškiai identifikuotis savo problemas ir turėti svarius pasiūlymus, kaip tos problemos galėtų būti sprendžiamos. Akivaizdu, jog konkurencija ir aptarnavimo kaštai didėja, tad ateityje išliks tik optimaliausi sprendimai.

Sėklininkystės asociacijos tarybos pirmininkas V Ruzgas pristatė pranešimą apie selekcinį užmokestį už saugomų veislių dauginimą.

Pasak pranešėjo, 25 proc. sėklininkystė finansuojama iš biudžeto, kitas lėšas turi užsidirbti. ES reglamentai naudojamai tiesiogiai, nebūtina juos perkelti į nacionalinę teisę. Sertifikuota sėkla yra kontroliuojama. Apie 15-20 proc. sertifikuotos nuperka, o paskui patys ruošiasi. Žmonės turi įrengimus, moka agronomiškai pasiruošti sėklą patys. Nukenčia tik selekcininkas. Sertifikuoti pasėliai laipsniškai didėja. Jei yra ES veislė, galima dauginti laisva teise. Ne selekcininkai, o platinimo kompanijos, norėdamos patekti į rinką, mausto ūkininkus. Apie 30 proc. įvežama sėklos, nepraėjus selekcininkų tyrimų. Bet laisva rinka, tokie rezultatai. Padaryti rekomenduojamų veislių sąrašą gana sudėtinga, nes garantuoti teisminiai ieškiniai. Lietuvoje yra gana sudėtinga situacija ir žvalgantis į kitas šalis dažnai yra pavydu. Pavyzdžiui, Danijoje ūkininkų sąjunga daro bandymus su veislėmis ir visi laukia jos nuomonės. Tyrimai trunka po eilę metų ir rezultatai negreiti. Mūsuose platinimo kompanijos dažnai sukčiauja dėl kokybės. Firmos padaro klaidų ir kaltina sėklą. Lietuviškų veislių net neperka. Geriau perka užsienio pavadinimo sėklą, bet ne lietuvišką. Yra konsultacinis mokslas, kuris yra mokamas.

LŪS Kupiškio sk. pirmininko Z. Aleksandravičiaus nuomone, pas mus ūkininkai apgaunami su veislėmis. Kai metai geri, tai viskas gerai, bet kai blogi, tai niekas nenori prisiimti atsakomybės už veislių progresyvumą. Dažnai ūkininkai pasimauna. Dabar mokslininkai Lietuvoje labai dažnai yra parsidavę įvairioms firmoms. Dažnai mūsų mokslininkų teiginiai prieštarauja jiems, jų – mokslininkams. O reikėtų tai daryti kartu. Ne visų tinklas bendras – išlikti. Jis pateikė Lenkijos pavyzdį, kai už selekcines veisles atsakingus mokslininkus 50 proc. finansuoja sertifikuota sėkla prekiaujančios firmos ir 50 proc. patys ūkininkai.

Atsakydamas V. Ruzgas pakomentavo, jog Lietuvoje tikrai galima užsiimti sėklininkystė, tačiau yra per mažai tų, kurie tam yra pasiruošę. Lenkų pavyzdys tikrai yra geras, bet svarbu tai, jog toje šalyje kreipiamas didelis dėmesys mokslui. Lietuvai tokio požiūrio trūksta iš visų pusių.

LŪS pirmininko J. Talmanto nuomone, sėklas dauginti turi tik tie, kas turi tam geras sąlygas. Kombainas turi būt atskiras, sandėliavimas atskiras ir tai iš tiesų kainuoja. Ne už 10 Eur priedą, o mažiausiai 50 Eur tai turi kainuoti. Tada atsiras ir atsekamumas.

Gegužės 17 d. Panevėžio rajone vyks LŪS metinis suvažiavimas. Buvo patvirtinta suvažiavimo darbotvarkė, pirmininkaujantys, aptartos aktualios temos ir kalbantys. Kalbėta dėl nario mokesčio skolininkų. Suvažiavime bus siūloma palikti esamą nario dydį.

2019 metais Lietuvos ūkininkų sąjunga mini savo įkūrimo 100-tį ir atkūrimo 30-tį. Jeigu prieš 100-tį organizacija buvo įkurta politiniais tikslais, tai ją atkūrus kaip visuomeninę organizaciją visus tris dešimtmečius buvo stengiamasi siekti, jog ji išliktų nepolitiška ir nepriklausoma. Šioms datoms paminėti planuojamas renginys Kėdainių arenoje liepos 5 d., į kurį tikimasi sulaukti bent po keturias dešimtis narių nuo skyriaus. Daugiau šiuo klausimu informacijos paaiškės jau po LŪS suvažiavimo.

Posėdžio pabaigoje su LŪS narių atstovais ir LŽŪKT darbuotojais susitiko Socialdemokratų partijos kandidatas į LR Prezidentus Vytenis Andriukaitis. Jis pristatė savo rinkiminę programą “Lietuva gali” ir tvirtas žinias, jog apie žemės ūkį iš tiesų turi supratimą ir išmanymą. Kandidatas teigia, kad jeigu jam bus patikėtas mandatas būti Lietuvos Prezidentu, jis pasižada reikalauti iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Seimo ir savivaldybių koreguoti savo programas ir planus, kad programa “Lietuva gali” per penkerius metus būtų paversta tikrove. V. Andriukaitis palietė nemažai temų. Būdamas Europos Sąjungos komisaru, atsakingu už sveikatą ir maisto saugą, yra atsakingas ne tik už maisto saugą, bet ir gyvūnų gerovę, maisto švaistymą. Atkreipė dėmesį, jog jam kaip komisarui nemažai teko bendrauti su buvusiu ŽŪM ministru B. Markausku ir visai netekę bendrauti su dabartiniu ŽŪM ministru G. Surpliu. Pastebėjo dabartinį žemdirbių susiskaldymą bei prieš daugybę metų pradėtą Lietuvos žemės reformą, kada nuosavybės suskaldymas į mažus sklypelius su laiku atnešė daug chaoso ir nesibaigiančią žemės reformą su išvadų kilnojimu, būdingu tik Lietuvai. Akivaizdu, jog ateityje smulkūs-vidutiniai ūkiai bus remiami daugiau nei dideli. Ūkių modernizavimui be BŽŪP reikia siekti gauti papildomų investicijų iš kitų fondų (Investicijų banko ir pan.). Klimato kaita, trumpos maisto grandinės – aktualiausi dabarties klausimai. Teisinga užsienio politika – tai vidaus politikos problemų protinga tąsa. Pasak V. Andriukaičio, reikia didinti nacionalinio vidinio socialinio saugumo pasitikėjimą ir tam reikia keisti Lietuvoje bendravimo kultūrą tarp įvairių institucijų.

Išdėstė savo nuomonę į keltus klausimus dėl Lietuvos energetinio saugumo, Europos teismų praktikos, nesąžiningų atsiskaitymų, prekybos ir verslo santykių su Ukraina. Trumpai prisistatė ir sau paramos rinkimuose į Europos Parlamentą paprašė socialdemokratų kandidatas Juozas Oleka.

Bendrai per prezidentinį rinkiminį laikotarpį tik du kandidatai pareiškė norą susitikti su LŪS atstovais – A. Juozaitis ir V. Andriukaitis.

Parengė Lietuvos ūkininkų sąjungos administracija