(2015-09-08)
Rugsėjo 7 d. Briuselio gatvėse susivienijo daugiatūkstantinė visos Europos ūkininkų minia, siekianti apginti savo teises į teisingą ir sąžiningą kainą už savo pagamintą bei užaugintą produkciją.
Didžiausios Europos Sąjungos ūkininkus bei žemės ūkio kooperatyvus atstovaujančios organizacijos COPA ir COGECA, reaguodamos į susiklosčiusią drastišką situaciją pieno, mėsos, vaisių bei daržovių sektoriuose, ėmėsi veiksmų ir sutraukė daugiau nei 6000 ūkininkų ir 2000 traktorių į demonstraciją prie Europos Tarybos pastato, kuriame vyko neeilinis Žemės ūkio Tarybos posėdis.
Sudėtinga rinkos situacija susiklostė po to, kai praėjusiais metais Rusija paskelbė embargą daugeliui Europos žemės ūkio produktų. Dėl politinių sprendimų sutriko ES produktų patekimas į vieną iš pagrindinių pardavimo rinkų. Iki Rusijos sprendimo uždaryti savo rinką Europos produktams, ES šalių žemės ūkio produktų eksportas sudarė apie 16 mlrd. eurų per metus įskaitant žemės ūkio technikos pardavimą. Prekybos embargas iš Rusijos privertė susitraukti Europos žemės ūkio maisto produktų eksporto rinką beveik 5,5 mlrd. eurų. Labiausiai nukentėjo ES pieno, mėsos, vaisių bei daržovių sektoriai ir juose dirbantys ūkininkai. Staigiai ir drastiškai nukrito jų pagaminamų prekių supirkimo kainos, kurios nebepadengia gamybos kaštų, kai kurie ūkininkai yra priversti mažinti savo gamybos apimtis, atleisti darbuotojus, o kai kada net likviduoti ūkius.
Europos Komisija jau ėmėsi tam tikrų priemonių, galinčių palengvinti susiklosčiusią situaciją, tačiau jos nėra pakankamos ir galinčios adekvačiai padengti milžiniškus ūkininkų patiriamus nuostolius.
Ne gana to, kad Žemės ūkio produktų gamintojai tapo politinių sprendimų įkaitais, jie dar yra spaudžiami perdirbėjų bei prekybininkų, kurie naudodamiesi nestabilia rinkos situacija, atvirai tyčiojasi iš ūkininkų mokėdami jiems gamybos kaštų nepadengiančias kainas už žemės ūkio produktus, ypač pieną, ir taip didindami savo pelno maržą. Europos Komisija, Ministrai bei Europos Parlamento nariai privalo imtis konkrečių priemonių, kad būtų suvaldyti nesąžiningi prekybiniai sandėriai.
ES žemės ūkio sektorius sukuria 40 mln. darbo vietų, daugiausia ES kaimo vietovėse ir eksportuoja produktų už daugiau nei 120 mlrd. eurų kasmet. Skaičiuojama, kad iki 2050 metų maisto produktų poreikis išaugs 60 proc., o ūkininkai besirūpinantys trimis ketvirtadaliais visos ES teritorijos, privalės šiame plote pagaminti žymiai daugiau produkcijos nei dabar. Atsižvelgiant į tokias prognozes, privalu ne smukdyti Europos žemės ūkį, bet skatinti jį plėstis, tobulėti bei vystytis. Parama ūkininkams turi būti skiriama ne tik iš BŽŪP biudžeto, bet ir iš kitų fondų. Taip pat maisto grandinės dalyvių gaunamo pelno rodiklių stebėsena turėtų ypatingą reikšmę mažinant perdirbėjų bei prekybininkų spekuliacijas kainomis.
Europoje nuo Rusijos embargo nukentėjo 4 pagrindiniai žemės ūkio sektoriai. Labiausiai – pieno sektorius. COPA ir COGECA reikalauja EK leisti šalims narėms paankstinti tiesioginių išmokų išmokėjimą iki š.m. gruodžio mėn. 1 d.
Šiais metais panaikinus pieno kvotas jas viršiję ES ūkininkai turės susimokėti apie 900 mln. eurų baudų išraiška. Lietuvai tai negresia, nes kvotos limito mūsų šalis niekada nėra pasiekusi, ką jau bekalbėti apie kvotos viršijimą. Vis dėlto, vis garsiau pradeda kalbėti Vokietijos, Olandijos, Austrijos ūkininkai, reikalaudami, kad už virškvotį surinkta suma turėtų būti grąžinama ūkininkams. Jei ta suma bus padalinta labiausiai dėl nukritusių pieno kainų nukentėjusiems (pavyzdžiui, lietuviams), tai padėtų bent iš dalies sureguliuoti konkurencines sąlygas, kuriomis turi pieną pardavinėti Lietuvos ūkininkai, tačiau, jei ta suma grįš vokiečiams, kurie dar nėra tokioje drastiškoje situacijoje kaip Lietuva, apie lygiavertes konkurencines sąlygas galėsime visai pamiršti. Rugpjūčio pabaigoje Lietuvos ūkininkų sąjunga kartu su Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija kreipėsi į COPA ir COGECA su reikalavimu skatinti Europos Komisiją už virškvotį surinktas lėšas pirmoje eilėje skirti labiausiai nuo Rusijos embargo nukentėjusioms šalims.
Taip pat svarbu, kad būtų nustatyta reali, pieno gamybos kaštus padengianti, intervencinė kaina, suvokiama kaip žemutinė riba, kuri taptų orientacine perdirbėjų privalomai mokama kaina už pieną. Paskutinį kartą intervencinė kaina buvo nustatyta 2008 metais, tačiau ji visiškai nepadengia gamybos kaštų.
Svarbu yra užtikrinti ir stiprią eksporto strategiją visos ES lygiu. Tokia strategija turėtų apimti naujų rinkų paieškos metodus bei principus, bereikalingų prekybos barjerų panaikinimą. Šiuo atžvilgiu taip pat labai pasitarnautų eksporto draudimo priemonės, padedančios sumažinti riziką, susijusią su patekimu į naujas rinkas.
Įvairios reklaminės akcijos, skatinančios ES pieno produktų vartojimą, taip pat turėtų prisidėti prie stabilių pieno ūkių pajamų.
ES kiaulienos sektoriuje ypatingai sudėtinga situacija yra iš dalies susijusi su 2014 m. sausio mėn. pabaigoje paskelbtais Rusijos eksporto apribojimais. Kaip ir pieno sektoriuje ūkininkų patiriami kaštai yra didesni nei jų produkcijos supirkimo kaina.
Rugsėjo 2 d. LŪS ekspertas kiaulininkystės klausimais Algis Baravykas, Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius, dalyvavo COPA-COGECA organizuotame skubiame darbo grupės susitikime. Posėdžio metu buvo konstatuota, jog bendrai kalbant, situacija kiaulienos sektoriuje yra itin prasta. Be mažų kiaulienos supirkimo kainų kai kurių ES šalių augintojai dar susiduria ir su produkcijos pertekliumi tuo metu kai vartojimas gyventojų tarpe yra sumažėjęs. Taip pat dėl ekonomikos svyravimų Kinijoje, gali sumažėti kiaulienos vartojimas, o tai dar labiau blogintų padėtį. Be to, nevaldomas Afrikinis kiaulių maras, tapęs Rusijos rinkos praradimo pretekstu, situacijos taip pat negerina.
COPA ir COGECA sveikina Europos Komisijos nutarimą pratęsti paramą ES vaisių ir daržovių augintojams iki 2016 m. tam, kad būtų palengvinta neigiama Rusijos embargo įtaka. Vis dėlto, prevencinės ir rizikos valdymo priemonės turi būti tobulinamos. Atsižvelgiant į augančius gamybos kaštus, būtina peržiūrėti maksimalias kompensacines apimtis augintojams, kurie išima iš rinkos savo produkciją. Taip pat vaisių bei daržovių skatinimo programos turėtų būti plačiau viešinamos, o atsižvelgiant į sudėtingas klimatines sąlygas šiais metais, šalims narėms turėtų būti leidžiama skirti papildomą paramą sektoriui.
COPA – COGECA kaltina Europos Komisiją, jog ši neigia situacijos sudėtingumą ir jautienos sektoriuje. Pasak organizacijų generalinio sekretoriaus Pekka Pesonen, EK teigimu šiame sektoriuje situacija yra palyginus gera ir nereikia imtis jokių priemonių jai gerinti. Vis dėlto, pajamos šiame sektoriuje dirbančių ūkininkų nuolatos mažėja. COPA ir COGECA reikalauja, kad būtų vykdoma jautienos rinkos stebėsena, renkami duomenys apie eksporto rinką ir galimybes ją praplėsti.
Tuo metu, kai Europos ūkininkai dalyvavo demonstracijoje, Europos Komisija išplatino pranešimą, jog skirs 500 mln. eurų paramą su dideliais ekonominiais sunkumais susidūrusiems gamintojams. EK veiksmus paskatino trys svarbiausi veiksniai:
- Tragiška ūkininkų finansinė padėtis;
- didžiulis poreikis stabilizuoti žemės ūkio produktų rinką;
- būtinumas imtis priemonių tiekimo grandinės sureguliavimui.
Komisija siūlo paramos paketą skirstyti šalims narėms atskiromis sumomis pieno sektoriui remti. Skirstant lėšas EK žada užtikrinti, kad parama būtų sąžiningai padalinta, ypatingą dėmesį atkreipiant į tas šalis nares, kurių ūkininkai labiausiai nukentėjo dėl ne nuo jų priklausiusių rinkos pokyčių.
LŪS projekto ekspertė Giedrė Kojalienė
