(2019-05-31)
LŪS Kupiškio skyrius periodiškai skiria laiko apsilankyti parodose, lauko dienose, mokymuose ir seminaruose, kituose renginiuose. Ir tai jie daro ne tik Lietuvoje. Apie neseniai, gegužės 21-23 d., vykusį vizitą į kaimyninę Lenkiją pasakoja LŪS Kupiškio skyriaus pirmininkas Zigmantas Aleksandravičius.
Ką tik sugrįžome iš Lenkijos – Tarptautinės rapsų dienos „Eurorzepak 2019“. Kartu su Lenkijos, Čekijos, Vokietijos, Prancūzijos ir Kroatijos atstovais dalyvavome ir mes – 3 LŪS Kupiškio skyriaus nariai. Mums buvo sudaryta labai intensyvi dienotvarkė: lankėme ūkius, auginančius rapsus, diskutavome su Kujawsko – Pomorski vaivadijos mokslininkais, apžiūrėjome bandymų stoties laukelius. Sužinojom daug naujo ir įdomaus. Situacija daug kur panaši. Labai visur trūko drėgmės, tik prieš savaitę Lenkijoj prapliupo lietus, kuris pridarė ir bėdų – išsiliejo upių krantai, išguldyti pasėliai, kai kur teko evakuoti gyventojus. Dėl sausros skundėsi ir kitų šalių atstovai.
Tarptautinį renginį organizavo Lenkijos rapsų augintojų asociacija ir jos pirmininkas J. Juliuszmlodecki. Šventė vyko Minikowo miestelyje, į kurią atvyko ir pats Lenkijos žemės ūkio ministras J. K. Ardanowski. Organizatoriai labai jaudinosi, kad tik viskas pavyktų. Įdomi detalė – ministras kilęs iš tos vietovės, pats yra ūkininkas, todėl gerai žino situaciją. Turėdamas garbės betarpiškai pabendrauti su ministru, pajutau, kad jis tvirtai stovi ant žemės, turi savo nuomonę ir ilgoje savo kalboje Lenkijos ūkininkams kritiką rėžė tiesiai į akis, be užuolankų. Prisipažinsiu, kad mane nustebino, kai ministras savo kalboje išsakė ūkininkams labai daug priekaištų. Jis pasakė, kad Lenkijos vidutiniai ir smulkūs ūkiai, o būtent jie ir sudaro Lenkijos žemės ūkio pagrindą, jau ilgą laiką stagnuoja, neieško išeičių išgyventi, nebendrauja tarpusavyje ir pan. Ministras pabrėžė, kad Lenkija neturi tiek pinigų, kad galėtų paremti smulkius ir vidutinius ūkius. Jis patarė jiems mažiau aimanuoti ir šūkauti, negąsdinti streikais, o bendrauti tarpusavyje, kartu ieškoti išeičių, kartu gaminti unikalius produktus ir kartu parduoti. Be to, kartu pirkti mašinas, traktorius, trąšas, chemijos prekes ir t.t. „Jei jau taip blogai ūkininkauti, tai meskit šį užsiėmimą ir eikit dirbti į pramonę. Gausit garantuotą atlyginimą, darbo valandas, atostogas,“- dėstė ministras ūkininkams. Klasika. Nejučia palyginau mūsų politikų kalbas, kurie vis bando įsiteikti ir kažką pažadėti, nors puikiai visi suprantame, kad tie pažadai tušti. Paklausiau ministro, ar jis nebijo taip drąsiai kalbėti, nes susirinkime jutau ūkininkų nepasitenkinimą. Jis nustebo: „Bijoti, o ko? Užtenka žmonėms dalyti pažadus, kurie vėliau pavirsta į nieką. Be to, esu ūkininkas, toks pat kaip ir jie ir labai gerai žinau situaciją.“ Kalbėdamas mūsų delegacijos vardu, pajuokavau, kad jei Lenkijos žemdirbiams šis ministras netiks, mes jį pakviestume į Lietuvą. Lenkijos ūkininkai mano pasiūlymą priėmė su šypsena ir visi choru atsakė neatiduosę.
Labai įdomų pranešimą apie žieminių rapsų auginimo naujienas pristatė Poznanės universiteto prof. dr. W. Szupaniak. Pvz., jis teigia, kad Lenkijoje visos azotinės trąšos turėjo būti atiduotos augalams iki kovo 1d. Ir tie ūkiai, kurie tai padarė, laimėjo, nes po to, užsitęsusi sausra neleido augalams įsisavinti azotinių trąšų.
Pasibaigus renginiui, išvykom link namų. Kelias tolimas, daugiau kaip 800 km. Aptarėm įspūdžius: ką matėm, girdėjom, pasidžiaugėm nuoširdžiu priėmimu, pakvietėme kaimyninės ašlies ūkininkus į mūsų Agrovizijos parodą.
Po savaitės vyksiu į Copa-Gogeca javų darbo grupės posėdį Briuselyje, kur vėl susitiksiu kolegas iš Prancūzijos, Vokietijos ir kitų šalių. Bus proga dar kartą padėkoti Lenkijos rapsų augintojų asociacijos vadovui J. Juliuszmlodecki.
Straipsnį parengė LŪS Kupiškio skyriaus pirmininkas Zigmantas Aleksandravičius
Nuotraukos LŪS Kupiškio skyriaus
