(2015-04-17)

2015 m. balandžio 16 d. įvyko Lietuvos ūkininkų sąjungos išplėstinis prezidiumo posėdis. Jo metu buvo nagrinėjami  du itin šiuo metu aktualūs ūkininkams klausimai – deklaravimo ir tiesioginių išmokų naujovės nuo 2015 metų ir  gazolių, skirtų naudoti žemės ūkio veiklos subjektams, siūloma keisti įsigijimo tvarka ir normos nuo š.m. liepos 1 d.

Apie deklaravimo ir tiesioginių išmokų naujoves pasakojo Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Išmokų už plotų skyriaus vyriausiasis specialistas Antanas Karbauskas. Š.m. balandžio 13 d. prasidėjo žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimas. Savivaldybėse vykusių NMA ir ŽŪM atstovų informaciniai seminarai ta tema jau atsakė į kai kuriuos klausimus, tačiau tuo pačiu vis užduodama naujų iškylančių klausimų, vertinant konkrečias situacijas.

Susitikimo metu A. Karbauskas pabrėžė, kad šie metai yra kupini iššūkių ne tik ūkininkams, bet ir ministerijos darbuotojams. Nauji, griežtesni reikalavimai ne vienam kelia daug klausimų. Pirmiausia, ministerijos specialistas pabrėžė, kad išmokas gali gauti tik aktyvus ūkininkas. Įrodyti, kad yra aktyvus ūkininkas privalo asmuo, kuris už praėjusius metus gavo daugiau nei 500 eurų tiesioginių išmokų. Aktyvumas įrodomas, kai metinė tiesioginių išmokų suma sudaro ne mažiau kaip 5 proc. visų ne žemės ūkio veiklos pajamų; kai pagrindinė veikla yra žemės ūkio ar kai pajamos iš žemės ūkio sudaro ne mažiau kaip trečdalį (33 proc.) visų pajamų. Nacionalinė mokėjimo agentūra galės iš visų pareiškėjų administraciniam patikrinimui pasirinkti 5 proc. ūkininkų ir patikrinti jų aktyvumą užsiimant žemės ūkio veikla. Tai padaryti pakaks pateikiant ūkininko pažymėjimą

Visi pareiškėjai privalo laikytis žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijų. Pavyzdžiui, pievos turės būti nušienautos arba visiškai nuganytos iki liepos 15 dienos. Be to, visą vegetacijos laikotarpį laukuose neturės būti augmeniją stelbiančių, sustabarėjusių, sėklas subrandinusių arba išbarsčiusių piktžolių. Šis įpareigojimas privers turinčius tik pievas šienauti daugiau nei kartą metuose. Teigiama naujovė yra ta, kad užliejamų pievų teritorijose žolės ritiniai turės būti išvežti iš laukų iki spalio 1 d., o ne iki rugsėjo 15 d. kaip buvo numatyta anksčiau.

Išplėstinio prezidiumo dalyviams daug klausimų kilo dėl žolės smulkinimo. Nuo šių metų nėra jokio žolės smulkinimo, išskyrus gyvulius laikantiems, kai visiškai nuganoma pieva.

LŪS Zarasų skyriaus pirmininkas Darius Viliūnas piktinosi dėl šio naujo su smulkinimu susijusio reikalavimo. Jo teigimu, kai ganyklų arba pievų plotas sudaro ne daugiau kaip 10 proc. bendro paramai tiesioginėmis išmokomis tinkamo ploto, siekiant sutvarkyti tuos laukų plotus, galima atlikti žaliosios masės smulkinimą ir tolygų paskleidimą.  Problema kyla tada, kai pievų yra daugiau nei 10 proc. ir joje ganomi gyvuliai. Ant žolės patenkantis mėšlas ne tik kad užteršia žolės smulkinimo technika, bet ir tampa netinkamas pašarams.

Daug pasipiktinimų kelia penkerius metus deklaruotų pievų automatinis pavertimas daugiamete. Visai nesvarbu, ar tai būtų natūrali ar kultūrinė pieva. Įsėjimas šioje vietoje taip pat netampa reikšmingas, nes svarbus tik deklaravimo metu užfiksuojamas faktas, jog tai yra pieva. Be to, jei, pavyzdžiui, augalininkyste užsiimantis ūkininkas įsigyja naują žemės plotą, kuris ankstesnio savininko buvo penkerius metus iš eilės deklaruotas kaip pieva, naujasis žemės šeimininkas nebegalės šio ploto suarti.

LŪS vicepirmininkės Lilijos Šermukšnienės teigimu Žemės ūkio ministerija yra linkusi bendradarbiauti su ūkininkais, kad būtų sudaroma galimybė deklaruojantiems pievas 4 metus iš eilės asmenims pateikti raštišką įsipareigojimą, jog penktaisiais jis tą pievą užars. Tačiau A. Karbauskas negalėjo patvirtinti šių kalbų.

ŽŪIKVC Geografinių informacinių sistemų skyriaus vadovė Raminta Vitkauskienė LŪS posėdžio metu pasakojo, kad vykdant deklaravimą, sistema automatiškai perspės, jei plotas bus deklaruojamas kaip pieva jau šeštus metus ir ji jau yra fiksuojama kaip daugiametė.Tačiau jokių griežtų sankcijų šioje vietoje nebus. Jei daugiametė pieva bus suarta, ūkininkas negaus žalinimo išmokos tol, kol pieva nebus atstatyta. Europos Komisijos tikslai dėl daugiamečių pievų išlaikymo yra aiškūs – tokiu būdu ji yra numačiusi kovoti su klimato kaita.  Nacionaliniu lygmeniu daugiamečių pievų ir ganyklų Lietuvoje negali sumažėti daugiau kaip 5 procentais.

Posėdžio metu ministerijos atstovui buvo pateiktas klausimas, ar būtų galimybė daugiametę pievą priskirti prie žalinimo elemento. Pavyzdžiui, ūkininkas deklaruoja 100 ha žemės, iš jų 10 ha – daugiametė pieva, ar šį plotą galima būtų priskirti ekologiniu atžvilgiu svarbiai vietovei (EASV), ir tokiu būdu atitikti reikalavimą deklaruojant daugiau nei 15 ha, mažiausiai 5 proc.  deklaruoti EASV. Atsakymas į šį klausimą buvo aiškus ir neginčijamas – ne, tokios galimybės nėra. Pievos ir ganyklos savaime gauna žalinimo išmoką, tačiau šiuo atveju jos traktuojamos kaip trečia kultūra ūkyje (išimtis būna tik tada, jei pieva sudaro daugiau kaip 75 proc. viso bendro ploto). Šiuo atveju ūkininkas vis tiek turės skirti 5 proc. EASV.

Žalinimo sąvoka ir nauji atsiradę reikalavimai kelia labai daug klausimų. Jie nėra taikomi, tik mažesniems nei 10 ha ariamos žemės turintiems ūkiams.

Laikantis pasėlių įvairinimo reikalavimų, tarp 10 ir 30 ha ariamos žemės turintys žemdirbiai privalo auginti bent du skirtingus pasėlius, o daugiau kaip 30 ha ariamos žemės turi būti auginami bent 3 skirtingi pasėliai.

Išimtys taikomos tik tais atvejais, kai pievos ar ganyklos sudaro daugiau kaip 75 proc. viso arba ariamos žemės ploto arba kai pareiškėjas vykdo pasėlių rotaciją keisdamasis valdomais plotais su kitais pareiškėjais.

Kalbant apie pūdymus, svarbu yra tai, kad laikant juodąjį pūdymą, piktžolės negali būti naikinamos cheminėmis priemonėmis, o tik mechaniškai. Žaliajame pūdyme chemija leidžiama, tačiau jame negali būti ganomi gyvuliai, šienaujama žolė ar auginami kiti žemė ūkio augalai, išskyrus žolinius augalus, kuriuos iki rugsėjo 15 dienos būtina įterpti į dirvą.

Antanas Karbauskas pateikė kelis žalinimo reikalavimų įgyvendinimo pavyzdžius. Tarkime, ūkininkas deklaruoja 15 ha kviečių ir 5 ha avižų (iš viso 20 ha ariamos žemės). Jis atitinka pasėlių įvairinimo reikalavimus (didžiausiam pasėliui skiriama iki 75 proc. žemės), tačiau neatitinka EASV reikalavimų (nedeklaravo nei pūdymo, nei azotą fiksuojančių augalų), todėl žalinimo išmoka mažinama 50 proc., t. y. skiriama už 10 ha ariamos žemės. Svarbu pažymėti, kad nuo 2017 metų bus taikomos administracinės nuobaudos už žalinimo reikalavimo neatitikimus, kurios sudarys 20 proc. pagrindinių išmokų, o nuo 2018 m. – 25 proc.

Kitas pavyzdys: ūkininkas deklaruoja 120 ha daugiamečių pievų ir 30 ha kviečių (iš viso 150 ha). Jis atitinka ir pasėlių įvairinimo, ir EASV reikalavimus (pievos sudaro daugiau nei 75 proc. deklaruojamo ploto, likę plotai neviršija 30 ha). Taigi, šis žemdirbys gaus 100 proc. žalinimo išmoką už visus 150 ha.

Trečias pavyzdys: ūkininkas deklaruoja 70 ha miežių, 20 ha kviečių ir 10 ha dobilų (iš viso 100 ha). Pasėlių įvairinimo reikalavimus atitinka (didžiausiam pasėliui skiriama iki 75 proc., o dviem didžiausiems – iki 95 proc. ariamos žemės). Taip pat atitinka ir EASV reikalavimus (10 ha dobilų atitinka 7 ha EASV). Šiam ūkininkui žalinimo išmoka taip pat skiriama 100 proc.

Kai ūkininkų deklaruoti laukai, kurie yra sertifikuoti pagal ekologinio ūkininkavimo taisyklių nuostatas, atitinka žalinimo išmokos reikalavimus ir jiems skiriama žalinimo išmoka. Kai pareiškėjas paraiškoje deklaruoja ne tik ekologinei gamybai sertifikuotus laukus, paraiškos dalis be sertifikuotų laukų privalo atitikti žalinimo išmokos reikalavimus.

Nuo 2018 metų į žalinimo reikalavimus bus įtraukti ir kraštovaizdžio elementai, tad bus didesnis žalinimo elementų pasirinkimo spektras.

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) generalinis direktorius Sigitas Puodžiukas siūlė žemdirbiams nusiraminti – viskas bus paaiškinta, jau kitą savaitę pradės veikti žalinimo skaičiuoklė

Šiemet pasėlių deklaravimui naudojami 2012-2013 m. topografiniai žemėlapiai. 2014 m. palydoviniai vaizdai dengia tik maždaug 30 proc. šalies teritorijos. Naujesnės topografinės medžiagos kol kas nėra. 2015 m. pavasarį laukai bus fotografuojami ir rugpjūčio mėnesį planuojama turėti naujausią informaciją.

Ūkininkai domėjosi, ar išlieka tvarka apie purškimus informuoti bitininkus. Atsakymas – taip. Atsidarius sistemą, matyti visi registruoti bitynai. Ruošiantis purkšti pasėlius 2,5 km spinduliu aplink juos, būtina apie tai prieš dvi dienas įspėti bitininkus.

LŪS vicepirmininkė L. Šermukšnienė piktinosi, kad dalis fungicidų, apie kuriuos reikia pranešt prieš dvi dienas  ir kuriais yra purškiami augalai yra įtraukti į sąrašą, o kiti yra tik registruoti, bet neįtraukti į sąrašą – juos galima purkšti tik naktį. S. Puodžiuko tikinimu šie sąrašai turėtų būti pataisyti.

LŪS 2015 m. kovo 5 d. raštu pateikė Žemės ūkio ministerijai savo nuomonę dėl per mažų gazolių, skirtų naudoti žemės ūkio veiklos subjektams žemės ūkio produktų gamybai, įsigijimo nustatytų normų. Papildomai kaip argumentą dėl per daug sumažintų kuro normų buvo pateikti iš Lietuvos agrarinio ekonomikos instituto gauti 2013 m. pabaigoje daryti paskaičiavimai, kur siūloma augalininkystės ūkiams mažinti kuro normą nuo 120 l/ha iki 115 l/ha bei tuo pačiu išplečiant kuro normas gyvulių augintojams ir įvedant kuro normas grybų augintojus.

LŪS prezidiumas nutarė pritarti siūlymui augalininkystės ūkiams akcizais neapmokestinamų gazolių normą nuo šių metų liepos 1 dienos mažinti nuo 120 iki 115 l/ha. Ir tokiu būdu paremti Lietuvos žemės ūkio bendrovių poziciją. Tačiau ūkininkai primygtinai siūlė nebedažyti beakcizio kuro, nes tai tik sukelia papildomų bereikalingų problemų. LŪS pirmininko Jono Talmanto teigimu, dažymas – tai tik papildoma kontrolė, ji nėra reikalinga, nes daugiau kuro, nei nustatyta norma bet kokiu atveju ūkininkas daugiau negalės įsigyti.

LŪS išplėstinio prezidiumo metu išsakytos problemos bei nuoskaudos yra aktualios visos Lietuvos ūkininkams.

 Giedrė Kojalienė, LŪS projekto ekspertė