(2019-01-16)

Š.m. sausio 14 d., posėdžiavusi Žemės ūkio rūmų (toliau – ŽŪR) taryba antrą kartą svarstė Lietuvos ūkininkų sąjungos (toliau – LŪS) prašymą pasitraukti iš ŽŪR narių tarpo. Išklausiusi ŽŪR vadovus, kurie atskiruose rajoniniuose LŪS skyriuose yra sąjungos nariai, ŽŪR taryba šįkart vienbalsiai patenkino LŪS prašymą.

Sprendimą pasitraukti iš ŽŪR priėmė 2018 m. spalio 30 d. posėdžiavęs LŪS prezidiumas. Įgaliojimą išspręsti klausimą dėl LŪS tolimesnės narystės Žemės ūkio rūmuose jam suteikė 2018 metų birželio 22 d. įvykęs Lietuvos ūkininkų sąjungos XXX-asis suvažiavimas. Spalį, kaip įprastai, vyko išplėstinis LŪS prezidiumo posėdis. Į jį tradiciškai buvo kviesti visi LŪS nariai. Iš 15 LŪS prezidiumo narių 13 dalyvavusių posėdyje, o be jų dar 5 kiti LŪS nariai, vienbalsiai nutarė, kad LŪS atėjo laikas trauktis iš ŽŪR narių. 2018 m. lapkričio 5 d. LŪS įteikė ŽŪR raštą dėl savo narystės Žemės ūkio rūmuose nutraukimo.

Svarstant, ar teisingai pasielgė LŪS prezidiumas, reikėtų susipažinti su istorija nuo pradžių. Daug metų LŪS nariai išplėstiniuose prezidiumo posėdžiuose, metiniuose LŪS suvažiavimuose, atvirose ir uždarose diskusijose kėlė klausimą dėl LŪS narystės Žemės ūkio rūmuose. Vis buvo bandoma atsakyti, ko daugiau Sąjungai ši narystė duoda: naudos ar žalos? Kartais diskusijos įsisiūbuodavo, užgoždamos net svarbius pačios LŪS organizacinius klausimus. O ypač jos suintensyvėjo prasidėjus BŽŪP 2014-2020 metų finansinės perspektyvos laikotarpiui ir atsiradus galimybėms valstybei narei apsispręsti dėl atskirų nuostatų taikymo bei pasirinkimo. LŪS nariai aiškiai matė, kaip priimant labai svarbius ūkininkams sprendimus, Žemės ūkio ministerija (toliau – ŽŪM) vadovaujasi tik Žemės ūkio rūmų pateikiama pozicija, kuriai LŪS kategoriškai nepritardavo. Nors LŪS nariai aktyviai priešinosi, teikė raštus, rezoliucijas, kaip žirnius žėrė argumentus, kodėl priiminėjami sprendimai praktikoje tik supriešins žemdirbių visuomenę, ŽŪM, sulaukusi ŽŪR palaiminimo, vieną po kito leido nutarimus ir įsakymus. Tarp skausmingiausių paminėtinas išskirtinis KPP priemonės pritaikymas žieminiams šiltnamiams, skiriant iki 10 mln. EUR vienam projektui, ir ypač jautrus tiesioginių išmokų klausimas, kada LŪS, kartu su keliomis kitomis šakinėmis organizacijomis šaukte šaukė, jog Lietuvai šiukštu negalima kelti nė cento iš I ramsčio į II, kad toks žingsnis atsisuks prieš mus pačius kovojant dėl teisingų išmokų paskirstymo (kas ir atsitiko).

Nuo pat pradžių dalyvaudama 1991 m. atkurtų ŽŪR veikloje (buvęs LŪS pirmininkas Jonas Čiulevičius buvo ir pirmosios atkurtos ŽŪR tarybos narys), Lietuvos ūkininkų sąjunga negalėjo būti abejinga ŽŪR raidai: vykdomai veiklai, politikai, atskirų ŽŪR atstovų veiksmams. Daug metų LŪS ragino ŽŪR vadovus inicijuoti ŽŪR reformą, teikė pastabas, ką reikėtų keisti ŽŪR statute, kad organizacija pagal laikmetį ir poreikius iš tiesų tarnautų žemdirbiams, kad galėtų perimti kai kurias ŽŪM funkcijas. Noras ir ryžtas sustiprinti žemės ūkio stoginę organizaciją buvo didelis, o LŪS pirmininkas Jonas Talmantas net du kartus kandidatavo į ŽŪR pirmininko pareigas.

Tačiau ŽŪR laikėsi įsikibę nenoro keistis. Dar ŽŪR pirmininko rinkiminio maratono metu ŽŪR narių gretas ėmė pildyti ne nacionalinio lygmens, mažai su žemės ūkiu susiję asociacijos. 2018 metais pasikeitė ŽŪR vadovybė. Bet lauktų būtinų reformų ji nepradėjo. Į atskiras stovyklas suskilusias ŽŪR nares bandė sujungti ŽŪM, tačiau situacija žemdirbių savivaldoje nepakito. Žemės ūkio probleminiai klausimai vis sunkiau sprendžiami, o žemdirbiai supriešinti.

Kulminacinį tašką LŪS narystės Žemės ūkio rūmuose istorija pasiekė, kai 2018 metų pradžioje keturios žemės ūkio organizacijos (LŪS, LŽŪBA, LGAA ir LPGA) ėmėsi registruoti naują bendrą organizaciją – Lietuvos žemės ūkio tarybą. LŪS metiniame suvažiavime vienas iš ŽŪR vadovų pats prisipažino specialiai trukdęs – naujai kuriamos organizacijos pavadinimą Registrų centre užėmė anksčiau ir taip užvilkino Lietuvos žemės ūkio tarybos įregistravimą.

LŪS yra nevyriausybinė ūkininkų sąjungas rajonuose jungianti organizacija, savo veiklą vykdanti iš nario mokesčio, kuris kiekvienam rajonui yra skirtingas ir gerokai didesnis nei organizacijų narystės ŽŪR metinis mokestis. Būtent dėl to LŪS yra nepriklausoma ir turi teisę turėti bei ginti savo nuomonę visais jos nariams aktualiais klausimais. Todėl tik ateitis parodys, ar šis sprendimas buvo teisingas. Bet kuriuo atveju, jo priėmimas yra labai gerai apgalvotas, išlauktas ir jis nėra tik LŪS pirmininko primesta pozicija organizacijos nariams, ką dažnai viešai deklaruoja ŽŪR vadovai.

Lietuvos ūkininkų sąjungos informacija