2017-11-20

Šie metai žemės ūkiui išskirtiniai ir ne gerąja prasme. Dėl itin gausaus kritulių kiekio nuimant derlių, rugsėjo mėnesį savivaldybės pradėjo skelbti rajonų mastu ekstremalią situaciją, o spalio pradžioje Lietuvos Respublikos Vyriausybė ją paskelbė jau visos Lietuvos mastu. Dėl ypač nepalankių gamtinių sąlygų – užsitęsusio lietaus – Lietuvos žemdirbiai ne tik kad negalėjo nuo didelių plotų nuimti derliaus, kuris yra blogos kokybės, bet ir nepasėjo žiemkenčių, rapsų, neparuošė dirvos pavasario darbams. Jau antri metai iš eilės žemės patiria stiprių išbandymų, o kiti metai greičiausiai dar blogesni, nes pasėta per mažai, o ir tai kas pasėta – pūva. Tačiau, kad ir kokie būtų sunkūs metai, jie eina į pabaigą su viltimi, kad kiti metai bus geresni, dosnesni, ramesni. Tarp metų pabaigoje tradiciškai vykstančių renginių svarbus yra ir konkurso „Metų ūkis“ rezultatų apibendrinimas, vykęs lapkričio 17 d. Kaune, Gistučio kultūros centre. Konkursą Lietuvos ūkininkų sąjunga (LŪS) šiemet organizavo jau dvidešimt ketvirtą kartą. Tai pačias ilgiausias tradicijas turintis žemdirbių konkursas, kuris per eilę metų išlaikė savo esminius principus: pastebėti tuos, kurie pastaraisiais metais yra padarę didžiausią ūkio vystymosi pažangą.

Konkurso „Metų ūkis 2017“ rezultatų aptarimo renginyje Kaune pranešimą pristatęs LŪS pirmininkas Jonas Talmantas informavo ne tik apie jo rezultatus, ūkininkų pasiekimus, bet ir užsiminė apie aktualias žemdirbių temas, tokias kaip naujoji mokesčių reforma, žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo pakeitimo projektas. Tačiau nepaisant politikos vingių, pasak Jono Talmanto, kasmet konkurso laimėtojais tampa labai įvairaus dydžio gyvybingi, tvarūs, pažangūs ir puikiai besitvarkantys ūkiai. Dažniausiai tai yra tie, kurie, siekdami geresnių rezultatų savo veikloje, aktyviai naudojasi įvairiomis investicinėmis Kaimo plėtros priemonėmis, modernizuoja tiek didesnius, tiek mažesnius ūkius, tampa puikiu gerosios praktikos pavyzdžiu kitiems. Tiesa ta, kad iš tiesų tie, kurie nesibaidė nei bankų paskolų, nei įsipareigojimų Europos Sąjungos fondams, ūkiuose įgyvendino bent po vieną europinėmis lėšomis paremtą projektą, o kai kurie ir po kelis. Dalis perka ne tik pažangią techniką, bet ir taiko šiuolaikines žemdirbystės technologijas, kurios vis aktualesnės keičiantis klimatui.

Konkurso naudingumas yra pagrįstas visuotine nauda Lietuvos žemdirbiams, kai skatinamas nuolatinis ūkininkų kvalifikacijos kėlimas, įvertinami jų pasiekti ūkio veiklos rezultatai per pastaruosius metus. Pagal konkurso nuostatus dalyvių vertinimas susidėjo iš šių kriterijų:

1)      ūkininko kvalifikacija, išsilavinimas,

2)      ūkio veiklos ir jo rezultatų įvertinimas,

3)      papildomi kriterijai.

Konkurso organizavimo istorijoje pasitaikė ir tokių ūkių, kurie palaipsniui laimėdavo prizines vietas ir įrodė, jog augo, tobulėjo, plėtėsi ir siekė kuo geresnių ūkininkavimo veiklos rezultatų.

Konkurso vertinimo komisijos yra sudaromos iš savivaldybės konkurso organizatorių: LŪS rajono skyriaus, LŽŪKT rajono biuro, rajono žemės ūkio skyriaus atstovų, kitų žemdirbiškų organizacijų atstovų, pasikviečiant praėjusių metų konkurso laimėtojus – ūkininkus, spaudos atstovus ir rėmėjus.

Šiemet rezultatus pateikė 40 savivaldybių. Konkurse šiemet dalyvavo 455 ūkiai, iš kurių aktyviausios buvo Kauno, Rokiškio, Telšių ir Varėnos sav. Laimėtojais tapo 120 ūkių. Tarp laimėtojų vyrauja augalininkystės ūkiai. Pagal laimėtojų anketose nurodytus duomenis ūkio specializacijos pasiskirstę taip: 70 augalininkystės, 28 gyvulininkystės, 22 mišrios specializacijos ūkiai. Tarp jų 7 užsiimantys bitininkyste, 3 puoselėja sodininkystės, 3 daržininkystės, 1 paukštininkystės bei 1 gėlininkystės ūkius. Tarp visų laimėtojų yra 13 ekologinių ūkių, iš kurių: 8 užsiima mėsinių gyvulių auginimu, 4 yra augalininkystės ūkiai ir 1 mišrus. Kaip visada, apibendrinant konkurso rezultatus, atkreipiamas dėmesys į laimėtojų vidutinį amžių, į vyriausią ir jauniausią laimėtojus. Šiemet tarp konkurso pirmos vietos laimėtojų vidutinis amžius yra 48 metai, pradėję ūkininkauti vidutiniškai 2000 metais. Tarp antros ir trečios vietos laimėtojų vidutinis amžius yra 44 metai, o ūkininkauti pradėta vidutiniškai 2002 – 2004 metais.

Savo kalbą LŪS pirmininkas Jonas Talmantas baigė linkėdamas visiems ištvermės kasdienybės išbandymuose, ryžto įgyvendinant savo sumanymus, tikėjimo savo ūkio ateitimi, stiprios sveikatos ir tarpusavio sutarimo, o valdžiai priminė Vydūno žodžius: „Ne duonos šaukia vargšai žmonės, bet žmoniškumo“.

Europos Parlamento narys Bronis Ropė, sveikindamas žemdirbius, sakė, kad šiandieninė situacija dar kartą įrodo, kad kaime dirbti yra labai sunku ir reikia galvoti apie „ekstra saugiklius“, kuriais būtų galima pasinaudoti, ištikus ekstremaliai situacijai. Kaip ir Lietuvoje, taip ir visuose ES kaimuose žmonių mažėja, nors jaunimui pritraukti į kaimą yra nemažai programų, tačiau eilių, norinčių jas įgyvendinti, tikrai nėra. „Pernai metais apklausos rezultatai parodė, kad kaime tokiai situacijai apibūdinti yra dvi priežastys: sunkus darbas ir silpnoka socialinės paramos sistema“, – teigė europarlamentaras. Žemdirbius jis kvietė bendromis jėgomis ieškoti išeičių, kad rytdiena būtų aiškesnė, žemės ūkio reforma po 2020 metų būtų organizuota taip, jog Lietuvos žemdirbys jaustųsi vienodai remiamas ir konkurencingas su kitais ES ūkininkais. Savo kalbos pabaigoje B. Ropė įteikė padėką jauniausiai konkurso laimėtojai  Kristinai Stirnaitei, Elektrėnų savivaldybėje užėmusiai III vietą. Ji augusi darbščių Vitos ir Sauliaus Stirnų ūkyje, visą laiką tarp mokslų daug gelbėjo tėvams ūkio darbuose, o, Aleksandro Stulginskio universitete įgijusi aukštąjį išsilavinimą, 2014 metais ir pati įregistravo savo nuosavą ūkį. Šiuo metu sėkmingai augina per 50 mėsinių galvijų bandą ir tikrai mato daug perspektyvų, susiedama savo gyvenimą su kaimu.

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Kazys Starkevičius kalbėjo apie paradoksalią situaciją, kai žemdirbių atstovų Seime gausu, o ginti žemdirbių interesus yra sudėtingiau negu prieš keliolika metų, kai parlamente buvo tik du žemdirbių atstovai. Jis ragino ūkininkus būti aktyvius.

Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas savo pranešime ramino žemdirbius dėl naujosios mokesčių reformos. Pasak jo, gyventojų pajamų mokestį (GPM) reikės mokėti tik tiems, kurie yra PVM mokėtojai. Pagal praėjusių metų deklaravimo duomenis, GPM reikėtų mokėti 5 100 ūkio subjektų. Jei būtų vertinama pagal dabartinį mokesčių projektą, iš minėtų ūkio subjektų mokestis keistųsi tik 2 tūkst., nes 3 tūkst., kurių pelnas iki 10 tūkst. eurų, niekas nesikeis. Tad ūkių subjektų, kuriems reikėtų mokėti 15 proc. GPM, būtų apie 687. Be to, šį mokestį reikėtų mokėti po 2020 metų.

Ministro Pirmininko patarėjas žemės ūkio klausimais Aleksandras Muzikevičius perdavė Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio sveikinimus susirinkusiems žemdirbiams, kuris dėl įtemptos darbotvarkės renginyje dalyvauti negalėjo. Lietuvos Respublikos Vyriausybė deda visas pastangas, kad žemės ūkis Lietuvoje išliktų ir būtų viena iš perspektyvių verslo šakų. Savo kalbos pabaigoje A. Muzikevičius įteikė tris Ministro Pirmininko padėkas.

Renginyje kalbėjusi SWEDBANK Pietų Lietuvos filialo valdytojo pavaduotoja Alina Senkuvienė žemės ūkio verslą ir banką sugretino kaip partnerius, iš kurių vienam reikia pinigų, o kitas gali jų suteikti. Iš tiesų bankas yra pasirengęs padėti ūkininkams siekti kuo geresnių ūkininkavimo rezultatų, nes šiuo metu norint rimtai modernizuoti ūkius dažnai tenka naudotis banko paslaugomis. Ir tie, kas to nebijojo, jau įrodė, kad galima gyventi su bankiniais įsipareigojimais pakankamai ramiai, jeigu apsiskaičiuoji ir įvertini galimas ūkio veiklos rizikas. Savo ruožtu banko atstovė kalbos pabaigoje pasveikino Alytaus III v. laimėtoją Mantą Petkevičių, kuriam buvo įteikta banko įsteigta „Išmanaus ūkio“ nominacija.

UAB „Biržų žemtiekimas“ generalinis direktorius Saulius Silickas linkėjo ūkininkams drąsių sprendimų ir nebijoti atsiremti į kaimynus, bendruomenes, asociacijas ir partnerius, nes tik kooperacija, partnerystė ir modernios technologijos mažina savikainą ir augina pelną.

Konkurso simboliu šiemet buvo pasirinkti skirtingos formos ir svorio stiklo gaminiai, užpildyti lietuviška žeme, kuri žemdirbiui yra ypatingai brangus turtas. Jie buvo įteikti visiems konkurso „Metų ūkis 2017“ laimėtojams, o visi pirmos vietos laimėtojai, kurių šiemet buvo 40, gavo žemės ūkio ministro Broniaus Markausko padėkas už pažangų ūkininkavimą.

Renginio pabaigoje buvo paskelbti švietėjiško renginio „Geriausi melžėjai 2017“. Konkurso rezultatus pristatė Veterinarijos akademijos Josifo Taco melžimo technologijų centro vadovas dr. Saulius Tušas. Kaip ir pernai metais pirmą vietą užėmė Pagėgių sav. ŽŪK „Lumpėnų Rambyno“ melžėjas Ričardas Čiužas. Antrąją vietą laimėjo Zofija Griškevičinė, o trečiąją Vaida Lukšaitė.

Prie konkurso apibendrinimo renginio organizavimo prisidėjo ne tik LŪS skyriai, rėmėjai, bet ir Žemės ūkio ministerija.

Ypatinga LŪS padėka už iniciatyvą šiemet remti renginį – generaliniam rėmėjui SWEDBANKUI, kuris pats dar vasaros pradžioje pasisiūlė būti generaliniu renginio rėmėju, gerai žinodamas, koks Lietuvai svarbus žemės ūkis ir koks svarbus bankui klientas yra ūkininkas. Ir, aišku, jau penktus metus iš eilės pagrindiniam rėmėjui – uždarai akcinei bendrovei „Biržų žemtiekimas“, su kuria sutartį turime dar dviem metams. Nuoširdus ačiū įmonėms bei jų vadovams, visad atsiliepiantiems į prašymą ir parėmusiems šį renginį: Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybai, Syngentos atstovybei Lietuvoje, akcinėms bendrovėms „Krekenavos agrofirma“, „Lytagra“ ir „Linas Agro“, uždaroms akcinėms bendrovėms „Agrosfera“, „Rovaltra“, BASF, „DOJUS agro“, „Konekesko Lietuva“, „Vaderstad“,  „Agrokoncernas“, „Autotoja“, „Naftrus“. Kai kurios iš šių firmų jau po keletą ar net keliolika metų rėmė konkurso „Metų ūkis“ respublikinius renginius ir netgi paremia rajonuose vykstančius renginius. Dėkojam pagrindiniams informaciniams šių metų renginio rėmėjams – agroverslo žurnalui ir portalui „Mano ūkis“, portalui „Agroakademija“, laikraščiui „Ūkininko patarėjas“, nuosekliai nuo pat konkurso paskelbimo pradžios pasakojantiems apie jo eigą. Ačiū ir kitiems informaciniams rėmėjams – „Kaimo laikraščiui“, portalui „Agroeta“, TV laidai „Kaimo akademija“, „Valstiečių laikraščiui“, laidos „Gimtoji žemė“ kūrėjams, pristatysiantiems reportažus iš šio renginio.

Renginyje dalyvavo gausus būrys svečių iš savivaldybių, įvairių žemės ūkio institucijų.

Renginį vedė Juozas Šalkauskas, o meninėje programoje žemdirbiams savo dainas skyrė dainininkas Deivis Norvilas su žmona Renata.

Kitais metais Lietuva minės savo valstybės atkūrimo 100-metį, o konkursas Metų ūkis 25-metį! Malonus sutapimas, kad ir Lietuvos ūkininkų sąjunga su šiuo renginiu jau ketvirtį amžiaus bus prisidėjusi prie Lietuvos augimo. Juk ir ši mūsų šventė – jau tradicija. Svarbiausia, kad nepaisant visų patiriamų sunkumų, žemės ūkis išliktų Lietuvoje.

Parengė

Eglė Mačytė

Lietuvos ūkininkų sąjungos administracija

Fotografijos iš LŪS, portalų www.agroakademija, www.manoukis.lt