Europos Komisija artimiausiu metu planuoja pateikti 15 priemonių sąrašą dėl BŽŪP I-ojo ramsčio žalinimo priemonės įgyvendinimo supaprastinimo. Jame numatytas draudimas naudoti pesticidus ekologiniu atžvilgiu išskirtuose plotuose (EASV), kad būtų pasiektas geresnis aplinkosaugos efektas, tuo pačiu planuojama pakoreguoti trumpos rotacijos želdiniams priskiriamų augalų rūšių sąrašą, leisti sėti azotą fiksuojančių augalų mišinius ir kt. Komisijos pasiūlymais tikimasi pasiekti priemonių taikymo lankstumo, o ne praplėsti žalinimo reikalavimų kiekį. Daugelis ekspertų kritikuoja supaprastinimo taikymą tik administravimui ir žalinimo reikalavimų modeliui, teigdami, kad EASV ar tarpinių pasėlių taisyklių keitimas yra nereikšmingas žingsnis norint iš esmės supaprastinti BŽŪP struktūrą i pragerinti jos veikimą, Komisija neketina pradėti jokių naujų derybų dėl pagrindinių teisės aktų. Darbiniame dokumente dėl žalinimo teigiama, kad EK Žemės ūkio direktoratas siekia patobulinti EASV taisykles taip, kad būtų sumažinta reikalavimų našta, bet kartu nesumažėtų nauda aplinkosaugai, pasiektas geresnis svertinių koeficientų suderinamumas tarp ekvivalenčių žalinimo schemų, įprastinės praktikos bei kai kurių kraštovaizdžio elementų – medžių eilių, gyvatvorių, miško juostų – savybių. Planuojama pasiūlyti atsisakyti griežtų tarpinių pasėlių sėjos ar žaliosios dangos išlaikymo terminų, įvedant bendrą minimalią trukmę, suteikti didesnį lankstumą EASV elementams, įvertinant tokius jų bruožus kaip, pvz., kraštovaizdžio elementų prisišliejimą prie žemės ūkio paskirties sklypų ir panašiai. Komisija taip pat ketina leisti šalims narėms atskirti pasėlių įvairinimo laikotarpius regioniniu arba sub-regionų lygmeniu.
Naujieji taisyklių pakeitimai įsigalios ir bus taikomi ne anksčiau kaip nuo 2017 metų. Šalių narių ekspertai dar diskutuos dėl žalinimo reikalavimų supaprastinimo š.m. liepos 18 ir 25 d. posėdžiuose, o Žemės ūkio ir kaimo plėtros komisaras Filas Hoganas liepos 18 d. turėtų pristatyti Komisijos atliktą analizę, remiantis metų pradžioje iki kovo 8 d. vykdytos viešosios konsultacijos rezultatais, bylojančiais apie tai, kaip valstybėms narėms sekėsi įgyvendinti žalinimo priemonę pirmaisiais šios prievolės taikymo metais. Primename, kad konsultacijų metų sulaukta 3300 atsakymų, iš kurių: 82 % respondentai įvardino save ūkininkais, 7 % – piliečiais, likusi dalis – valdžios institucijų, nevyriausybinių žemdirbių ir aplinkosaugininkų organizacijų atstovais. Aktyviausi buvo vokiečiai (42 % atsakymų), prancūzai (12 %), austrai (10 %), lenkai (7 %) ir belgai (6 %).
Parengta pagal užsienio žiniasklaidos skelbiamą informaciją