Tiesioginių išmokų struktūra 2015 m. iš esmės skirsis nuo dabartinės, buvusios 2007–2014 m. laikotarpiu, tačiau ūkininkai ir toliau turės laikytis geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų.

Kaip aiškina Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto perdirbimo departamento Išmokų už plotus skyriaus vedėjas Karolis Anužis, 2015 m. bus taikomos šios paramos schemos: pagrindinė išmoka už plotus (mokama taip pat, kaip ir iki šiol); žalinimo išmoka; jaunųjų ūkininkų išmoka; susietoji parama; išmoka už pirmuosius hektarus; pereinamojo laikotarpio nacionalinė parama. Nuo 2015 m. ES tiesioginės išmokos gali būti skiriamos tik aktyviems žemės ūkio veiklos subjektams.

Žalinimas – tai naujas tiesioginių išmokų elementas. Tai išmoka už visą deklaruotą ir paramai tiesioginėms išmokoms tinkamą plotą, skiriamą tuo atveju, jei pareiškėjas laikosi visų nustatytų žalinimo reikalavimų už klimatui ir aplinkai naudingą žemės ūkio veiklą. Jaunųjų ūkininkų išmoka visos ES mastu stengiamasi pritraukti jaunąją kartą užsiimti žemės ūkio veikla. Didžiausias remtinas plotas – 90 ha. Savanoriškoji susietoji parama – tai papildoma parama pareiškėjams už einamųjų metų gamybą.Lietuvai, kaip ir kitoms valstybėms narėms, toliau taikančioms dabartinę vienkartinės išmokos už plotus schemą, leista iki 2020 m. mokėti nacionalines išmokas iš šalies biudžeto. Šios išmokos bus vadinamos pereinamojo laikotarpio nacionaline parama. Pabrėžtina, kad tai – ne ES, o nacionalinė parama, papildanti ES tiesiogines išmokas.

Taigi naujuoju laikotarpiu didžiausio paramos augimo gali tikėtis smulkesni gyvulininkystės ūkiai, ypatingai – jaunieji ūkininkai. Labiausiai paramos didėjimas pristabdytas stambiems augalininkystės ūkiams, auginantiems grūdines kultūras, už kurias papildomai neskiriamos nei nacionalinės, nei susietosios ES tiesioginės išmokos.

Žemės ūkio ministerijos informacija